Didžiausi skauduliai

Skaičiuojama, kad Kaune yra apie 130 neprižiūrimų ir apleistų pastatų. Dalis jų daug metų stovi užkaltais langais, kituose atsirado benamių landynės.

Pasak savivaldybės atstovų, vien miesto centro seniūnijoje priskaičiuojama 40 akis badančių pastatų. Viena didžiausių miesto piktžaizdžių įvardijama buvusi žydų ligoninė A.Jakšto gatvėje. Gėdą miestui daro apleistas pastatas Muziejaus g. 4, Šv.Gertrūdos g. 38-asis ir 40-asis namai. Net Rotušės a. 24-uoju numeriu pažymėtas pastatas pagrindinėje Kauno aikštėje stūkso apleistas.

Dar vienas neprižiūrimas pastatas – Birštono g. 14. Miesto skauduliais įvardijami E.Ožeškienės g. 3-iasis ir Nemuno g. 27-asis namai. Kai kuriuose pastatų aukštuose dar yra gyvybės, bet viršutiniai langai išduoda, kad ten dulkės seniai valytos ir vieninteliai gyventojai – kampuose patogiai įsitaisę vorai.

Apleisti pastatai virsta nelegaliais šiukšlynais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užsimerkti derėtų ir ties Laisvės al. 60-uoju ir 88-uoju namais bei Nepriklausomybės a. 3 pastatu. Šie statiniai pagrindinėje pėsčiųjų alėjoje atsiveria visu grožiu, jų neužstoja kiti pastatai. Tiesa, kai kurie jų  pradėti tvarkyti.

Centrinėje miesto dalyje ryškiausias vaiduoklis – "Britanikos" viešbutis. Šis aukštas monolitinis pastatas tapo grafitininkų pamėgtu objektu. Pastato viršuje užrašytas ilgiausias lietuviškas žodis. Per vidurį menininkai nupiešė raudoną X, tarsi juokais pažymėdami, kad, norint sugriauti pastatą, reikia taikytis į šią vietą. Buvo sužibusi viltis, kad pastatas bus nugriautas ir jo vietoje pastatytas naujas viešbutis.

Dėl teisinių ginčų nebaigtas statyti viešbutis "Britanika" iki šiol darko miesto įvaizdį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėl to naujieji pastato šeimininkai kreipėsi į Kauno tarybą prašydami leisti naują pastatą statyti ties šaligatviu. Iš pradžių taryba tokiam prašymui pritarė, vėliau atmetė leidimą, todėl ginčai persikėlė į teismus, o "Britanika" pradėjo versti dar vieną istorijos puslapį, kuriame įrašytas ir konfliktas, trukdantis šiai vietai atgimti.

Probleminės vietos

Keliaujant toliau nuo centro į miegamuosius rajonus, irgi galima išvysti apleistų pastatų, kuriais savininkai nė neketina rūpintis.

"Tokie objektai kiekvienais metais įtraukiami į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Seniūnijoms susumavus tokius statinius, 2020 m. baigtiniame sąraše jų gerokai virš 100. Jiems taikomas didesnis, 3 proc., nekilnojamojo turto mokesčio tarifas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Štai Gričiupio seniūnijoje stovi buvęs restoranas "Trys mergelės". Pastatas ne kartą buvo padegtas, dabar aptvertas tvora, ant kurios – ženklai, įspėjantys, kad pašaliniams eiti draudžiama. Ne vienas kaunietis prisimena, kad restorano klestėjimo laikais jame vykdavo triukšmingi vakarėliai. Deja, kol kas čia nematyti jokių atsigavimo ženklų.

Vilijampolėje, Varnių g. 38,  praeivių akis bado buvęs administracinis pastatas. Petrašiūnų skauduliu miesto atstovai įvardija pastatų kompleksą Ateities pl. 30. Dalis jo priklauso "Palemono keramikos" gamyklai, kita – bendrovei "Paltiškiai".

Šančiuose vis dar likę nesutvarkytų kareivinių pastatų, įrašytų į paveldo sąrašus, tad investicijos į juos turėtų būti didesnės, o tai stabdo plėtrą.

Panemunėje irgi galima rasti apleistų pastatų: Plento g. 3 – nebeveikianti parduotuvė, Vaidoto g. 34B – nebenaudojamas administracinis pastatas, Gailutės g. 28 stovi namas, kuriame praktiškai nebėra gyventojų.

Aleksotas – ne išimtis: jame taip pat galima išvysti pastatų vaiduoklių. Kauno miesto savivaldybės atstovai dienraščiui nurodė, kad labiausiai į akis krenta beveik sugriuvęs Veiverių g. 62-asis pastatas. Jis matomas nuo Senamiesčio ir gadina miesto įvaizdį.

Dar vienas vaiduoklis ilgus metus stovėjo Savanorių prospekte,  pasitikdamas atvykstančiuosius į Kauną A1 keliu. Tai Kalniečių prekybos centras. Tačiau yra gerų žinių. Dalį pastato įsigijo nauji šeimininkai ir jau nemažai statinio nugriauta. Iki kitų metų vidurio čia turėtų iškilti šešių aukštų naujas komercinės paskirties pastatas. Lieka tikėtis, kad kita dalis buvusio Kalniečių prekybos centro irgi bus rekonstruota.

Savivaldybės atstovai "Kauno dienai" kaip probleminę vietą Šilainiuose įvardijo Mosėdžio gatvėje esančią Linkuvos dvaro teritoriją. Čia gausu tiek pastatų, tiek jų liekanų. Dienraštis primena, kad prieš keletą mėnesių miesto taryba pritarė teritoriją perimti visuomenės poreikiams ir savivaldybė žada šį dvaro kompleksą prikelti naujam gyvenimui.

Tikime, kad, sugriežtinus dabartinį Nekilnojamojo turto įstatymą, tai paskatintų savininkus investuoti į savo turto sutvarkymą.

Nebaigtos statybos

Anksčiau išvardytuose pastatuose seniau virė gyvenimas, tačiau Kaune yra ir dar viena kategorija statinių, kenkiančių miesto įvaizdžiui. Nebaigtos statybos objektuose gyvybės taip ir neatsirado, tad jie tapo tikrais vaiduokliais.

Nebaigtų statyti pastatų gausu visame mieste, skiriasi tik objektų paskirtis ir kiek procentų pastato pavyko pastatyti. Kai kurie neturi langų, kiti – stogo. Trečiuose, atrodo, pritrūko tik vidaus baldų ir interjero sprendimų. Vienur pristigo pinigų užbaigti statyboms, kitur pasikeitė savininkų planai ir viskas buvo tiesiog palikta likimo valiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Kaune yra aštuoniolika nebaigtų statyti objektų, bet, pasak miesto savivaldybės atstovų, tokių pastatų mažėja.

Savivaldybės atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad daug metų situacija nesikeičia P.Višinskio g. 96. Statinys ir sklypas yra nuolat traukiami į juoduosius sąrašus, didinami mokesčiai. Būtent taip bandoma kovoti su apleistais nekilnojamojo turto objektais.

Kaunas siekia, kad teisinėmis priemonėmis būtų užtikrinta, per kiek laiko rangovai turi užbaigti statybas, kad jos nevirstų amžinomis. Dėl to savivaldybės atstovai kreipėsi į Vyriausybę ir ministerijas, kad būtų inicijuojamos įstatymų pataisos. Pagal jas būtų galima taikyti arba didesnį mokestį, arba skirti baudas tiems statytojams, kurie pradėjo darbus, bet per numatytą terminą statinių neatidavė vertinti.

"Dar praėjusių metų gegužę Kaunas inicijavo įstatymo pataisas dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Jomis siekiame, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų miestiečiams. Tikime, kad, sugriežtinus dabartinį Nekilnojamojo turto įstatymą, tai paskatintų savininkus investuoti į savo turto sutvarkymą. Procesai vyksta – bendraujame su Finansų ir Aplinkos ministerijomis, tačiau tai plati ir sudėtinga tema, tad greitų pokyčių nesitikime", – teigė P.Keras.

Geri pavyzdžiai

Kaune netrūksta apleistų pastatų, tačiau yra ir gerų pavyzdžių, kai neprižiūrėti statiniai iš pabaisų virto naujais ir tvarkingais. Pastatus vaiduoklius pakeitė komercinės paskirties arba gyvenamieji namai.

Be minėto Kalniečių prekybos centro, Savanorių prospekte galima įvardyti ir kitas vietas, sulaukusias verslininkų dėmesio. 367-uoju numeriu pažymėtame sklype, nugriovus buvusį Statistikos departamento pastatą, pastatytas naujas administracinis statinys.

Kituose Kauno rajonuose taip pat pasitinka maloniai nuteikiantys pastatų pokyčiai. Štai R.Kalantos g. 98A įsikūrė prekybos ir paslaugų centras "Peiko". Toje pačioje gatvėje 48-uoju numeriu pažymėtas pastatas dabar pasitinka viliojančiais kvapais – čia vystomas kulinarijos ir maisto pramonės verslas. Petrašiūnuose, T.Masiulio g. 21, pastatas irgi sulaukė verslininkų dėmesio, – jame veikia kavinė su vaizdu į Kauno marias.

Šančių geru pavyzdžiu galima įvardyti buvusias kareivines A.Juozapavičiaus prospekte. Čia kultūros paveldui priklausantys trys pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui. Išskirtiniuose pastatuose – daugiabučiai, pirmuose aukštuose įsikūrę verslininkai. Veikia net privati mokykla.

Dalis A.Juozpavičiaus prospekto kareivinių vis dar be langų, tačiau kituose pastatuose jau verda gyvenimas. 

Yra ir tokių vietų, kur senus gamyklinius pastatus pakeitė daugiabučiai. Vienas tokių – S.Žukausko g. 2B. Visai šalia Kalniečių parko esantis namas sulaukė naujakurių. Pirmame aukšte palikta vietos komercinei veiklai. Kita atgimusi vieta – Aušros g. 28 . Čia gyvenamasis namas ilgą laiką buvo įtrauktas į neprižiūrimų statinių sąrašus, po rekonstrukcijos virto "Kauko namais". Aleksote esančioje Ž.E.Žilibero gatvėje atgijo keli VDU Botanikos sodui priklausantys pastatai.

Šilainių mikrorajone miesto atstovai įvardijo pokyčius net keliose vietose. Kuršių gatvėje renovuoti keli pastatai. Viename pradėjo veikti Bendrystės namai, kitame – automobilių servisas. Baltijos gatvėje taip pat renovuotas pastatas, dar vienas naujas statomas šalia, tad tikimasi naujakurių.

Centrinėje miesto dalyje ryškiausių pokyčių sulaukė sklypas Karaliaus Mindaugo prospekto ir A.Mickevičiaus gatvės sankryžoje. Čia stovėjo nebaigtas statyti viešbutis "Respublika". Nugriovus šį vaiduoklį,  pastatytas verslo centras "Magnum".

Nugriovus viešbutį "Respublika", čia įsikūrė verslo centrai. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Prisideda ir miestas

Siekiant, kad Kaunas taptų kuo patrauklesniu miestu ir apleisti pastatai nebadytų akių praeiviams ir miesto svečiams, ne pirmus metus kauniečiai gali pasinaudoti paveldotvarkos programa. Pagal ją miesto savivaldybė gali padengti iki 50 proc. išlaidų, patiriamų tvarkant pastatų fasadus.

Ši programa leido atnaujinti nemažai Laisvės alėjos pastatų, tad ši pėsčiųjų zona tapo daug patrauklesnė. Gyventojai ir kituose Kauno mikrorajonuose pasinaudoja miesto pagalba ir susitvarko savo namų sienas, stogus.

"Paveldotvarkos programos rezultatai akivaizdūs ir solidūs – nuo 2015 m. atnaujinta 130 pastatų, net pusšimtis jų įtraukta į Kultūros paveldo objektų registrą. Skaičiuojame, kad tvarkybos darbams finansuoti miestas iki šiol skyrė daugiau kaip 2,8 mln. eurų.

Vieni pasinaudojo miesto parama ir sutvarkė fasadus, kiti kol kas laukia ir nutrupėjusį tinką slepia po tentu. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Šiemet taip pat sulaukėme rekordiškai didelio pastatų šeimininkų susidomėjimo, todėl galime drąsiai teigti, kad programa pasiteisina, o noras tvarkyti savo turtą – užkrečiamas. Šių metų sąraše – 57 paraiškos, kurios bus vertinamos", – komentavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Planuojama, kad Kauno senamiestyje, centrinėje miesto dalyje ir atokesnėse vietose esantiems pastatams tvarkyti 2021–2022 m. miesto savivaldybė skirs ne mažiau kaip 400 tūkst. eurų.

Pavojingos pramogos

Prieš dvi savaites Šakių rajone, Kretkampio kaime, nukritusi nuo apleisto namo stogo žuvo 27-erių kaunietė.

Kompanija buvo užlipusi ant pastato stogo ir ten darėsi asmenukes, o jauna moteris, eidama atbulomis, staiga prarado pusiausvyrą ir nukrito.

Prieš pusmetį apsilankymas Vilniaus rajone Nemėžio kaime esančiame apleistame pastate baigėsi sunkia trauma 14-metei. Ji iškritusi iš antro aukšto susižeidė nugarą – lūžo stuburo slanksteliai.

Baisu, kas čia darosi. Būna, kad ir 2–3 val. nakties girdime, kaip kažkas lenda į pastatą.

Tai tik keli iš daugelio atvejai, iliustruojantys, kad vėjavaikiškai įsibraudami į svetimas valdas ir jose pramogaudami rizikuojame savo sveikata ar net gyvybe.

Randa naujų objektų

Smalsuolių, kuriems kelrodė žvaigždė yra azartas, deja, nemažėja. Kaune nuotykių ieškotojus anksčiau itin traukė dabar jau beveik nugriautas viešbutis "Respublika". Jame taip pat yra nutikę nelaimių. Tačiau ir be šio vaiduoklio mieste pilna apleistų pastatų, pavyzdžiui, buvusi mokykla Šiaurės prospekte.

Socialiniame tinkle neseniai buvo transliuojama, kaip sekasi jaunuoliams klajoti po 6,2 tūkst. kv. m ploto pastatą, kuriame kadaise veikė Vydūno pagrindinė mokykla. "Ekskursijoje" dalyvavo keturi jaunuoliai. Kaip supratome iš jų pokalbių, viena mergina anksčiau čia mokėsi. Pavyzdžiui, dalijosi įspūdžiais, kas kurioje patalpoje vykdavo.

Vandalizmu ketvertuko neapkaltinsi, tačiau tiesioginės transliacijos operatorius ir režisierius savo monologuose keiksmažodžių skaičiaus neribojo.

Buvo matyti, kad pastato viduje – netvarka: mėtosi apdailos medžiagos, tebelikę suolai, stalai. Pastato langų stiklai išdaužyti, o rėmuose likusios šukės bet kurią akimirką gali iškristi.

Iš buvusios Vydūno mokyklos paaugliai net rengė tiesiogines transliacijas. (Stop kadras)

Kaimynai jaučiasi nesaugūs

Šalia buvusios Vydūno mokyklos gyvenanti moteris pasakojo, kad pastatas virsta vaiduokliu, o tokią kaimynystę su visais jos "pranašumais" įvardijo kaip nesaugią ir baugią.

"Baisu, kas čia darosi. Būna, kad ir 2–3 val. nakties girdime, kaip kažkas lenda į pastatą. Pranešus apie įsibrovėlius, kažkas atvažiuoja, užkala langą, pro kurį lįsta. Gaila pastato, kas iš jo beliko. Kažkada buvo sudėti plastikiniai langai, dabar daug kas išlupta", – apgailestavo gyventoja.

Pasak jos, vietiniai gyventojai vengia statyti automobilius prie mokyklos, nes ryte ne kartą jie buvo rasti išdaužytais langais. "Nedrąsu čia dabar gyventi", – atsiduso moteris. Ji pridūrė girdėjusi, kokiais necenzūriniais žodžiais buvusios Vydūno mokyklos pastate užtikti paaugliai kalbėjo su "Kauno dienos" fotografu. "Jie taip maivėsi prieš jūsų kolegą! Visokiais žodžiais švaistėsi!" – baisėjosi gyventoja.

Ji pastebi, kad jaunimas vakarais būriuojasi ir prie netoli esančios Martyno Mažvydo mokyklos, į kurią iškelti mokiniai iš Vydūno mokyklos. "Sulindę į nišas rūko, spjaudosi, baisu pro šalį eiti. Policija dažnokai atvažiuoja, juos išvaiko", – pasakojo kaunietė.

Kalbinta gyventoja sakė norėtų, kad buvusios mokyklos pastatą kažkas įsigytų ir jį sutvarkytų, bet ji abejoja, ar tai įvyks greitu laiku. "Laukia, kol susidėvės ir atpigs. Girdėjau, kad pastatu ir sklypu domisi vienas Seimo narys. Jis turi žemės čia pat prie šešiolikaaukščių, norėjo kažką statyti, bet gyventojai užprotestavo", – gandais dalijosi moteris.

Pareigūnų dėmesys

Liepos viduryje šiame pastate buvo kilęs gaisras. Tai, kad šiame objekte netrūksta nekviestų svečių, liudija ir daugybė šiukšlių vidiniame kieme.

Kauno policijos atstovė žiniasklaidai Justina Kazragytė "Kauno dienai" teigė, kad patruliuodami pareigūnai nuolat į savo maršrutus įtraukia problemiškiausias apleistas vietas ir vis užsuka, jas patikrina.

Anot J.Kazragytės, pastatų savininkai yra atsakingi už tai, kad būtų apribojamas priėjimas prie apleistų ir galbūt pavojingų juose vaikščioti pastatų.

Paskutinė skelbta buvusios mokyklos kaina – 700,7 tūkst. eurų. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Nesiseka parduoti

Buvusios Vydūno mokyklos pastatas kartu su 2 ha žemės sklypu priklauso Kauno miesto savivaldybei. Prieš penkerius metus mokinius perkėlus į šalia esančią Martyno Mažvydo mokyklą pastatu naudojosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, tačiau ilgainiui jis ištuštėjo ir imtas niokoti.

Policijos duomenimis, nuo sausio 1 d. iki šiandien pagal policijos registruojamų įvykių registrą, šiuo adresu užregistruota 10 pranešimų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams įprastai tekdavo vykti dėl galimų viešosios tvarkos pažeidimų.

Nuspręsta parduoti. Pirmų varžytynių metu už turtą prašyta 778,5 tūkst. eurų, tačiau pirkėjų neatsirado. Nesėkmingi buvo ir kiti bandymai parduoti.

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas "Kauno dienai" teigė, kad šis objektas tebėra savivaldybės privatizuojamų objektų sąraše.

"Nenaudojami pastatai, ypač dideli, nuolat traukia pašalinių asmenų dėmesį. Pastatą reguliariai tikrina saugos įmonės darbuotojas, esant pažeidimams jis yra sandarinamas", – kalbėjo D.Valiukas.

Anot jo, paskutinė skelbta kaina – 700,7 tūkst. eurų. "Paskelbus aukcioną buvome sulaukę interesantų, kurie domėjosi objektu, tačiau aukcione jis nebuvo nupirktas net ir už pradinę kainą. Neturime žinių, kuriai verslo sričiai atstovavo susidomėję asmenys", – sakė savivaldybės atstovas.

Įsisuko žaluma

Centrinėje Kauno miesto dalyje žaliuoja ne tik naujai žymėti dviračių takai – medžiams besispalvijant geltonai ir rausvai, bent keli Laisvės alėjos pastatai užsitraukė žalia spalva.

Specialia medžiaga ir ženklu "Kaunas tvarkosi" apie vykstančius darbus praeiviams praneša Laisvės alėjos 73 ir 75 namai, su portugališkais skanėstais, kava ir knygynu pirmame aukšte. Nuo laiptelių dirstelėjus dešiniau, į horizontą, matyti ir daugiau žaliuojančių objektų.

"Bene labiausiai džiaugiuosi šalia Įgulos bažnyčios vykstančiomis permainomis", – 21-uoju numeriu žymėtą namą, skleidžiantį tarkuotų cepelinų kvapą ir erdves šalia jo, vartais į Laisvės alėją vadino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Prie "Lietuviškų patiekalų" prilipęs pastatas su praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio stiliumi alsuojančia valgykla antrame aukšte dar visai neseniai buvo toks pats kaip ir pašonėje besiglaudžiantis kaimynas. Dabar į praeivius jis žvelgia naujai sutvarkytu fasadu.

Permainomis jau kurį laiką kvepia Kęstučio, Vilniaus, Gedimino, V.Putvinskio, A.Mickevičiaus, M.Valančiaus ir kitose gatvėse stovintys kultūros paveldo statiniai.

"Chiunės Sugiharos namas-muziejus, garsioji pelėdų ir seserų benediktinių vienuolyno tvoros, Aleksoto funikulieriaus pastatų kompleksas", – kauniečiams gerai žinomas, savo veidą keičiančias vietas vardijo S.Rimas.

Auga susidomėjimas

Minėti pastatai – paveldotvarkos programos dalyviai. Tiksliau – tik maža saujelė jų. Pasinaudoti parama kultūros paveldo statiniams šiemet pageidavo kiek daugiau nei 60 valdytojų. Maždaug 50-ies prašymai buvo patenkinti. Tiesa, vėliau dar keli projektai atkrito.

Pirmenybę teikėme gyventojams, todėl už brūkšnio daugiausia liko verslininkai.

"Porai daugiabučių liko tik pasirašyti sutartis ir pradėti darbus, deja, atsirado gyventojų, kurie nusprendė trauktis. Čia toks tautinis bruožas nepasitikėti savo artimuoju ir kaimynais? – apie programos apnuogintas problemas kalbėjo S. Rimas. – Turbūt dažname name rasime vieną ar du aktyvistus, daugybę pasyviųjų ir grupelę gyventojų, kurie viskam prieštarauja. Žinoma, labai gaila."

Vertindamas trečius metus veikiančią programą, S.Rimas piešė ją atspindinčią kreivę. Štai 2015-aisiais savivaldybė sulaukė vos trijų istorinių pastatų savininkų paraiškų. Praėjusiais metais norinčiųjų pasinaudoti miesto teikiama parama jau buvo 40.

"Šiemet prašymų sulaukėme trečdaliu daugiau", – miestiečių noru matyti Kauną gražesnį džiaugėsi S.Rimas.

Beje, šiemet išaugo ne tik norinčiųjų pasinaudoti miesto parama, skaičius, bet ir suma, skirta paveldotvarkos programai. 2015-aisiais savivaldybės taryba atseikėjo beveik 29 tūkst. eurų. 2016-aisiais privatūs pastatų savininkai ir įmonės išsidalijo 400 tūkst. eurų, o šiemet krepšelis išaugo iki 1 mln. eurų.

Tarp didžiausių projektų – Kęstučio gatvėje stovintis J.Lapėno daugiaaukštis. Šio pastato fasadams ir balkonams atnaujinti numatyta 60 tūkst. eurų. Sugiharos namams-muziejui – 65 tūkst. eurų. Prie benediktinių vienuolyno ansamblio tvoros pažymėta 37,5 tūkst. eurų suma. 35 Pelėdų kalno tvoros segmentams numatyta apie 20 tūkst. eurų.

Dengs pusę išlaidų

Skirtingai nei ankstesniais metais, šiemet į paramą galėjo pretenduoti visi kultūros paveldo objektai ir kultūros paveldo statiniai, esantys bet kurioje Kauno miesto teritorijoje, o ne tik Centre ar Senamiestyje.

"Gavę prašymus ir juos išnagrinėję atrinkome 50 projektų. Pirmenybę teikėme gyventojams, todėl už brūkšnio daugiausia liko verslininkai", – apie mažesnę paramos būtinybę šiai grupei kalbėjo S.Rimas.

Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą siekia iki 50 proc. visos fasado atnaujinimo sąmatos. Pasirašydami sutartį, likusią dalį įsipareigoja padengti namo valdytojai, gyventojai. Ant jų pečių gulė ir rangovo paieškos bei darbų organizavimas.

"Programos lėšos yra skirtos tik pagal specialiąsias technologijas atliekamiems paveldo tvarkybos darbams: statinių, jų dalių restauravimui, remontui, konservavimui, tyrimams, projektavimui, avarijos grėsmės pašalinimui. Kitiems statybos darbams, tokiems kaip vamzdynų keitimas, parama per šią programą neteikiama, tačiau jie gali būti atliekami vienu metu su tvarkybos darbais", – lenkdamas pirštus akcentus vardijo S.Rimas.

Šiais metais šį sąrašą papildė dar vienas punktas – dekoratyvinio fasadų apšvietimo įrengimas.

Užkrečiantis pavyzdys

Darbus, kuriems skirtas finansavimas, paramos gavėjai privalo baigti iki metų pabaigos. Tačiau, regis, senkančios laiko santaupos jiems nė motais. Anot S.Rimo, dalis programos dalyvių darbus pradėjo vasaros pradžioje, kiti – jai baigiantis, o treti tik dabar užsiraitojo rankoves.

"Nepanaudotos lėšos bus grąžinamos į savivaldybės biudžetą, todėl savininkams ar namų gyventojams, kurie užsibrėžė didelės apimties darbus, netelpančius į numatytą terminą, patariame juos skirstyti etapais", – tokiomis rekomendacijomis, pasak specialisto, pasinaudojo ir Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto bendruomenė. – Šiemet jie tvarko 35 pelėdų tvoros segmentus. Jei kitais metais prašys likusiems – prisidėsime."

Baigę darbus, programos dalyviai privalės atsiskaityti Kultūros paveldo departamento sudarytai komisijai. Tik tada jiems bus išmokėta žadėta parama.

"Ar mane džiugina tai, kas vyksta? Žinoma, kad glosto širdį, – pagreitį įgaunančia programa, kurią šalies paveldosaugininkai vadina sėkmės istorija, džiaugėsi pašnekovas. – Vilnius taip pat planuoja sekti mūsų pėdomis. Smagu, kad kažkur ir Kaunas galėjo parodyti pavyzdį."