„Įvyko naujas apsikeitimas belaisviais. Šiandien 45 mūsų vyrai buvo paleisti iš Rusijos nelaisvės“, – per platformą „Telegram“ paskelbė premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.
Tarp paleistųjų yra 13 karininkų ir 20 karių, taip pat 12 civilių, nurodė vicepremjerė.
Maskva šio apsikeitimo fakto kol kas nepatvirtino, taip pat nepranešė, kiek buvo sugrąžinta į nelaisvę patekusių Rusijos piliečių.
Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą pradžios Kyjivas ir Maskva surengė jau ne vieną apsikeitimą belaisviais.
Praeitą savaitę buvo paleista 19 ukrainiečių, o keliomis dienomis anksčiau įvyko apsikeitimas, susijęs su 76 žmonėmis, nurodė Kyjivas.
O. Arestovičius: karas peržengs Ukrainos sienas
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius mano, kad karas peržengs Ukrainos sienas. Jis tai pareiškė „YouTube“ kanalui „Feigin Live“.
Pasak patarėjo, „karo šešėlis krinta ant Moldovos, Baltarusiją jis jau seniai slegia, ir Rusijos regionus“.
„Karas plečiasi į visas puses, jis neišsilaikys nei „specialiosios operacijos“ ribose, nei tarp Ukrainos sienų. Jis metė labai didelį šešėlį, ir šiame šešėlyje matyti gaisrų pašvaistės“, – sakė O. Arestovičius.
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas taip pat pabrėžė, kad nepripažintoje Uždniestrėje aerodromas rengiamas galimam Rusijos karinių lėktuvų nusileidimui. Anot O. Arestovičius, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba prireikus galės juos numušti.
UNIAN primena, jog anksčiau O. Arestovičius pareiškė, kad Rusijos sukeltas karas gali trukti iki šių metų pabaigos.
Rusų okupuotame Donecke dega naftos bazė
Penktadienio rytą rusų okupuotame Ukrainos Donecko mieste užsidegė naftos bazė, praneša portalas „gazeta.ua“.
Pasak leidinio, gaisro priežastis kol kas nežinoma, bet prorusiški propagandininkai dėl jo jau kaltina Ukrainą.
Ugnis įsiplieskė auštant naftos bazėje miesto Kirovo rajone.
Internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir į dangų kylantis tirštų juodų dūmų stulpas.
Vietos valdžia dar nekomentuoja incidento. Propagandininkai teigia, kad esą gaisro priežastis – naftos bazės „apšaudymas iš Ukrainos pusės“.
J. Bidenas: JAV neleis Rusijai įbauginti Europos mažinant energijos išteklių tiekimą
JAV prezidentas prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį sakė, kad jo šalis neleis Rusijai naudotis „dujų šantažu“ spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje ir žlugdyti sankcijas, įvestas Maksvai už invaziją į Ukrainą.
Neleisime Rusijai bauginimu arba šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų padarinių už savo agresiją.
„Neleisime Rusijai bauginimu arba šantažu išsisukti nuo šių sankcijų. Neleisime jiems naudotis savo nafta ir dujomis, kad išvengtų padarinių už savo agresiją“, – pabrėžė J. Bidenas.
Rusija, spaudžiama tarptautinės bendrijos dėl karo Ukrainoje, trečiadienį nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai – Europos Sąjungos ir NATO narėms.
„Yra Rusijos šaudymo sau į koją elementas, – šią padėtį per susitikimą su Atstovų Rūmų užsienio reikalų komitetu pakomentavo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas). – Pajamos ir ištekliai, kuriuos ji galėtų gauti iš šio pardavimo, nebebus gaunami.“
A. Blinkenas taip pat atkreipė dėmesį, kad padidintas suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Jungtinių Valstijų „padės kompensuoti bet kokį stygių, įskaitant galintį atsirasti dėl Rusijos mėginimo naudotis tuo kaip šantažo įrankiu“.
Vokietija sulaukė ypač daug kritikos, kad savo priklausomybe nuo dujų suteikė Rusijai veiksmingą spaudimo įrankį.
Kyjivas ir Sofija susitarė bendradarbiauti
Per abiejų šalių vadovų derybas Kyjive Ukraina ir Bulgarija susitarė dėl glaudaus karinio ir ekonominio bendradarbiavimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas aptarė sankcijų spaudimą Rusijai ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygiu, ketvirtadienio vakarą per vaizdo kreipimąsi sakė Ukrainos vadovas.
„Labai svarbus susitarimas yra dėl mūsų karinės technikos remonto Bulgarijos gamyklose“, – sakė V. Zelenskis. „Kitas klausimas, dėl kurio susitarėme, yra Ukrainos elektros tiekimas Bulgarijai ir Transbalkanų dujotiekio naudojimas kartu su Bulgarija“, – sakė V. Zelenskis.
Trečiadienį Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom“ pranešė sustabdžiusi dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, nes abi šalys nepakluso Maskvos reikalavimui mokėti už dujas rubliais.
V. Zelenskis ir K. Petkovas taip pat susitarė, kad Kyjivas galės naudoti Bulgarijos Varnos uostą žemės ūkio produktų eksportui iš Ukrainos. Rusijai kontroliuojant arba blokuojant visus Ukrainos uostus, Kyjivas turi ieškoti alternatyvių maršrutų.
Prieš K. Petkovo kelionę į Kyjivą Sofijoje kilo karštas ginčas. Maskvai draugišku laikomas prezidentas Rumenas Radevas prieštaravo vizitui, o tarp valdančiųjų esantys socialistai taip pat atsisakė būti į Kyjivą vykstančioje delegacijoje.
Maskva atsisako atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio plieno gamyklos
Rusija atmetė raginimus pradėti derybas dėl humanitarinio koridoriaus visiems, įstrigusiems „Azovstal“ plieno gamykloje priešų apsuptame Ukrainos Mariupolio mieste.
„Prezidentas (Vladimiras Putinas) labai aiškiai pasakė: civiliai gali išeiti ir pasitraukti bet kuria kryptimi, kariuomenė turi išeiti ir sudėti ginklus“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, kariams garantuojama gyvybė ir medicininė pagalba, bet nieko daugiau. Maskva nenori suteikti jiems saugaus praėjimo, ir D. Peskovas pabrėžė, jog dėl to nebus jokių derybų.
Rusijoje siūloma įtraukti į užsienio agentų sąrašą menininkus, neigiamai atsiliepiančius apie šalies prezidentą
Rusijos Valstybės Dūmos Kultūros komiteto pirmininkė Jelena Jampolskaja pasiūlė įtraukti į užsienio agentų sąrašą kūrybinių profesijų atstovus, kurie neigiamai atsiliepia apie šalies prezidentą, Rusiją, jos piliečius, turi dvigubą pilietybę ir nuolat gyvena užsienyje.
Kaip sakė parlamentarė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, įtraukti į sąrašą artistai netektų teisės imtis kūrybinės veiklos Rusijoje.
J. Jampolskaja pabrėžė, kad tai tik jos asmeninė pozicija, pati iniciatyva kol kas niekur nebuvo keliama. Deputatė neatmetė, jog jos pasiūlymas gali būti palaikytas pernelyg radikaliu. Ji patikslino turinti omenyje ne visus, „kurie išvažiavo, kurie išsigando“, o tik tuos, kurie „piktybiškai, metų metus, neigiamai, su neapykanta atsiliepia apie Rusiją, apie prezidentą, apie liaudį“.
Parlamentarė piktinosi, kad kai kurie autoriai, kurie yra „piktanoriai kritikai“, skelbia savo kūrybą Rusijoje ir iš to uždirba. J. Jampolskajos nuomone, jų kūrybinę veiklą būtų galima apriboti tam tikru sprendimu, kurį reikėtų apsvarstyti.
TATENA tiria Ukrainos pranešimus apie virš Zaporižės atominės elektrinės praskriejusią raketą
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė tirianti Ukrainos pranešimus apie virš Zaporižės atominės elektrinės praskriejusią raketą ir nurodė, kad jei atitinkami pranešimai pasitvirtintų, tai būtų „labai rimta“, informuoja agentūra „Reuters“.
Pasak TATENA vadovo Rafaelio Grossi, ketvirtadienį agentūra sulaukė oficialaus Kyjivo pranešimo, kad raketa pro atominę elektrinę praskriejo balandžio 16 dieną. Objektas išsidėstęs netoli Južnoukrainsko miesto, už 350 km į pietus nuo Kyjivo.
„Jei ši raketa būtų nukrypusi nuo savo kurso, ji galėjo smarkiai paveikti fizinę elektrinės struktūrą ir sukelti branduolinę avariją“, – sakoma R. Grossi pranešime.
TATENA vadovas konkrečiai nenurodė, kas buvo atsakingas už šios raketos paleidimą, tačiau kiek anksčiau Kyjivas dėl to apkaltino Maskvą.
Rusija patvirtino sudavusi precizinį smūgį Kyjivui per JT delegacijos vizitą
Rusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino surengusi smūgį iš oro Kyjivui, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).
„Preciziniai tolimojo veikimo oro bazavimo ginklais Rusijos aerokosminės pajėgos sunaikino raketų ir kosmoso pramonės įmonės „Artem“ gamybos korpusus Kyjivo mieste“, – ministerija nurodė per kasdienę spaudos konferenciją apie Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.
Tuo metu Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų smūgį sostinėje raketos pataikė į gyvenamuosius namus ir kad per šią ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus.
„Kyjivas tebėra priešo taikiklyje. Vakarykštė ataka, raketos, [paleistos] į taikius namus – to liudijimas, – per platformą „Telegram“ parašė sostinės meras Vitalijus Klyčko. – Gelbėtojai išardė griuvėsius daugiaaukščiame name Ševčenkos rajone... rado žuvusiojo kūną.“
Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad jos pajėgos ketvirtadienį kitais smūgiais iš oro sunaikino tris elektros pastotes Ukrainos geležinkelių mazguose ir vieną balistinių raketų kompleksą „Točka U“, iš kurio esą buvo įvykdyta ataka prieš Ukrainos pietinį Chersono miestą, dabar kontroliuojamą Maskvos pajėgų.
A. Guterreso atstovas vėlai ketvirtadienį sakė, kad Rusijos sprendimas smogti Ukrainos sostinei, kai ten lankėsi JT vadovas, yra „sukrečiamas“.
„Tai karo zona, bet sukrečiama, kad tai įvyko taip arti mūsų“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu), bet nenurodė, už kokio konkrečiai atstumo nuo jų buvo smogta.
Ši ataka išprovokavo Ukrainos vyriausybės įniršį. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė, anot jo, „šlykštų barbariškumo aktą“, demonstruojantį Rusijos „požiūrį į Ukrainą, Europą ir pasaulį“.
Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas per „Twitter“ taip pat reiškė pasipiktinimą: „Tai yra ataka prieš generalinio sekretoriaus saugumą ir pasaulio saugumą!“
Smūgis įvyko praėjus dviem dienoms po A. Guterreso derybų Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarasis jam sakė tebeturįs vilčių, kad konfliktą su Ukraina galima užbaigti derybomis.
Šią ironišką padėtį pastebėjo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.
Tai yra ataka prieš generalinio sekretoriaus saugumą ir pasaulio saugumą!
„Raketų smūgis Kyjivo centre per @antonioguterres oficialų vizitą. Ankstesnę dieną jis sėdėjo prie ilgo stalo Kremliuje, o šiandien – sprogimai virš jo galvos“, – per tviterį parašė jis.
Anksčiau per savo pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją A. Guterresas aplankė keletą miestų ir gyvenviečių netoli Kyjivo, kuriuos anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, kaltinamos civilių žudymais.
Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A. Guterresas, apsilankęs šiose vietose, įskaitant Bučos miestą, kur buvo rasta dešimtys civilius drabužius vilkėjusių nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis ar palaidoti negiliuose kapuose.
Vėliau per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su V. Zelenskiu A. Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad išvengtų Rusijos karo Ukrainoje ir jį užbaigtų.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: Saugumo Taryba nesugebėjo padaryti viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai yra didelio nusivylimo, nevilties ir pykčio šaltinis“, – kalbėjo JT vadovas.
Kyjivas: penktadienį planuojama evakuoti daugiau civilių iš apsiausto Mariupolio
Kyjivas penktadienį pranešė apie planus evakuoti civilių iš Rusijos pajėgų apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tebesikauna paskutinės miestą ginančios ukrainiečių pajėgos.
„Šiandien planuojama operacija civiliams evakuoti iš „Azovstal“ gamyklos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.
Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus milžinišką „Azovstal“ pramonės zoną.
V. Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, kartu su Ukrainos kariais slepiasi šimtai civilių. Kai kuriems iš jų reikalinga medikų pagalba.
JT generalinis sekretorius A. Guterresas šią savaitę per vizitą Ukrainoje sakė, kad JT daro viską, kas įmanoma, kad užtikrintų civilių evakuaciją iš „apokalipsės“ Mariupolyje.
JT atstovė Ukrainoje A. Guterreso vizito metu sakė, kad vyksta į Zaporižios miestą Ukrainos pietryčiuose „rengtis vilčių teikiančiai evakuacijai iš Mariupolio“.
„JT yra visiškai pasirengusios padėti gelbėti ukrainiečių gyvybes ir padėti tiems, kam to reikia“, – sakė JT nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.
Lenkija: siena iš Ukrainos per karą kirsta 3 mln. kartų
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, užregistravusi 3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų ir 904 tūkst. atvejų, kai siena buvo kirsta vykstant iš Lenkijos į Ukrainą.
Sienos apsaugos tarnybos atstovė Anna Michalska (Ana Michalska) sakė, kad skaičiai apima ir žmones, sieną kirtusius ne vieną kartą, nes, pavyzdžiui, jie reguliariai apsiperka Lenkijoje ir grįžta atgal.
Pasak lenkų pareigūnų, maždaug 1,6 mln. pabėgėlių kreipėsi dėl specialių asmens numerių ir juos gavo. Su šiais kodais pabėgėliai Lenkijoje gali įsidarbinti ir gauti nemokamų sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugų.
JK dislokuoja Europoje 8 tūkst. karių, kad atgrasytų Rusijos agresiją
JK vyriausybė penktadienį paskelbė dislokuojanti maždaug 8 tūkst. karių pratyboms Rytų Europoje, kad pademonstruotų jėgą Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Mėnesius truksiančiose pratybose šalyse nuo Suomijos iki Šiaurės Makedonijos taip pat dalyvaus sąjungininkės, tarp jų Prancūzija ir JAV, sakoma gynybos pareigūnų pareiškime.
Britanija pratyboms dislokuoja 72 tankus „Challenger 2“, 120 šarvuotųjų kovos mašinų, taip pat pabūklų, sraigtasparnių ir dronų. Dalis šios technikos jau gabenama.
„Europos saugumas niekad nebuvo toks svarbus“, – sakė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas). Planą jis pavadino „viena didžiausių bendrų dislokacijų nuo Šaltojo karo“ laikų.
Vadovaujantis karininkas, generolas leitenantas Ralphas Wooddisse'as (Ralfas Vudisas), sakė, kad Britanija įneša „reikšmingą indėlį į Europos gynybą ir Rusijos agresijos atgrasymą“.
„Virtinė britų kariuomenės pratybų yra itin svarbi abiem“ šiems dalykams, pridūrė jis.
Britanija tiekia raketas su Rusija kariaujančiai Ukrainai ir sako, kad yra pasirengusi padėti tankais ir lėktuvais per tokias partneres kaip Lenkija.
Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) trečiadienį sakė, kad turi būti išvaduota „visa Ukraina“, įskaitant Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą.
Rusija patvirtino sudavusi precizinį smūgį Kyjivui per JT delegacijos vizitą
Rusijos gynybos ministerija penktadienį patvirtino surengusi smūgį iš oro Kyjivui, kai Ukrainos sostinėje lankėsi JT generalinis sekretorius A. Guterresas.
„Preciziniai tolimojo veikimo oro bazavimo ginklais Rusijos aerokosminės pajėgos sunaikino raketų ir kosmoso pramonės įmonės „Artem“ gamybos korpusus Kyjivo mieste“, – ministerija nurodė per kasdienę spaudos konferenciją apie Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.
Tuo metu Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų smūgį sostinėje raketos pataikė į gyvenamuosius namus ir kad per šią ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus.
„Kyjivas tebėra priešo taikiklyje. Vakarykštė ataka, raketos, [paleistos] į taikius namus – to liudijimas, – per platformą „Telegram“ parašė sostinės meras Vitalijus Klyčko. – Gelbėtojai išardė griuvėsius daugiaaukščiame name Ševčenkos rajone... rado žuvusiojo kūną.“
Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad jos pajėgos ketvirtadienį kitais smūgiais iš oro sunaikino tris elektros pastotes Ukrainos geležinkelių mazguose ir vieną balistinių raketų kompleksą „Točka U“, iš kurio esą buvo įvykdyta ataka prieš Ukrainos pietinį Chersono miestą, dabar kontroliuojamą Maskvos pajėgų.
A. Guterreso atstovas vėlai ketvirtadienį sakė, kad Rusijos sprendimas smogti Ukrainos sostinei, kai ten lankėsi JT vadovas, yra „sukrečiamas“.
„Tai karo zona, bet sukrečiama, kad tai įvyko taip arti mūsų“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu), bet nenurodė, už kokio konkrečiai atstumo nuo jų buvo smogta.
Ši ataka išprovokavo Ukrainos vyriausybės įniršį. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė, anot jo, „šlykštų barbariškumo aktą“, demonstruojantį Rusijos „požiūrį į Ukrainą, Europą ir pasaulį“.
Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas per „Twitter“ taip pat reiškė pasipiktinimą: „Tai yra ataka prieš generalinio sekretoriaus saugumą ir pasaulio saugumą!“
Smūgis įvyko praėjus dviem dienoms po A. Guterreso derybų Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarasis jam sakė tebeturįs vilčių, kad konfliktą su Ukraina galima užbaigti derybomis.
Šią ironišką padėtį pastebėjo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.
Saugumo Taryba nesugebėjo padaryti viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai yra didelio nusivylimo, nevilties ir pykčio šaltinis.
„Raketų smūgis Kyjivo centre per @antonioguterres oficialų vizitą. Ankstesnę dieną jis sėdėjo prie ilgo stalo Kremliuje, o šiandien – sprogimai virš jo galvos“, – per tviterį parašė jis.
Anksčiau per savo pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją A. Guterresas aplankė keletą miestų ir gyvenviečių netoli Kyjivo, kuriuos anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, kaltinamos civilių žudymais.
Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A. Guterresas, apsilankęs šiose vietose, įskaitant Bučos miestą, kur buvo rasta dešimtys civilius drabužius vilkėjusių nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis ar palaidoti negiliuose kapuose.
Vėliau per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su V. Zelenskiu A. Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad išvengtų Rusijos karo Ukrainoje ir jį užbaigtų.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: Saugumo Taryba nesugebėjo padaryti viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai yra didelio nusivylimo, nevilties ir pykčio šaltinis“, – kalbėjo JT vadovas.
Rusijos pajėgos Ukrainoje pagrobė du britus – pagalbos organizacija
JK humanitarinės pagalbos grupė pranešė turinti duomenų, kad Rusijos pajėgos pietryčių Ukrainoje pagrobė du britus.
Dominikas Byrne'as (Dominikas Bernas), ne pelno organizacijos „Presidium Network“ generalinis direktorius ir vienas iš jos įkūrėjų, naujienų agentūrai AP penktadienį sakė, kad ryšys su tais vyrais nutrūko pirmadienį.
Pasak D. Byrne'o, vyrai buvo sučiupti, kai bandė savarankiškai evakuoti civilius iš Dniprorudnės, esančios netoli Zaporižios miesto, už maždaug 470 km į pietryčius nuo Kyjivo.
D. Byrne'as sakė, kad šeimą, kurią abu vyrai bandė evakuoti, vėliau apklausė Rusijos pajėgos, klausinėjusios ją apie „britų šnipus“. Ta šeima vėliau sugebėjo pabėgti į Lenkiją.
D. Byrne'as vyrus įvardijo kaip Paulą Urey (Polą Jurį) ir Dylaną Healy (Dilaną Hilį). Anot jo, jie karo zonoje veikė savarankiškai ir nebuvo susiję su jokia pagalbos grupe.
JK užsienio reikalų ministerija kol kas neatsakė į AP prašymą pateikti komentarą. Rusija nepripažino pagrobusi šiuos britus.
Kyjivo meras: per Rusijos smūgį JT vadovo vizito metu žuvo vienas žmogus
Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos ataką, dieną anksčiau supurčiusią sostinės Kyjivo centrą, kai ten viešėjo Jungtinių Tautų vadovas, žuvo vienas žmogus.
„Gelbėtojai, kurie tęsia paieškas ir šalina griuvėsius iš gyvenamojo namo Ševčenkos rajone, į kurį vakar pataikė raketa, ką tik aptiko žuvusio žmogaus palaikus“, – sakoma Kyjivo mero Vytalijaus Klyčko pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Džakarta: į G-20 viršūnių susitikimą pakviestas tiek V. Zelenskis, tiek V. Putinas
V. Putinas dalyvaus lapkritį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o Maskvos pajėgų puolamos V. Zelenskis taip pat yra pakviestas, penktadienį pranešė renginį organizuojanti Indonezija.
„Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas). Jis leido suprasti, kad kompromisas buvo pasiektas po Vakarų spaudimo neleisti Rusijai dalyvauti šiame renginyje, atsakant į jos invaziją Ukrainoje.
V. Putinas per pokalbį telefonu su J. Widodo patvirtino, kad dalyvaus viršūnių susitikime Balio saloje, per tiesioginę interneto transliaciją sakė Indonezijos lyderis.
Rusija yra G-20 narė, o Ukraina šiai grupei nepriklauso.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Indonezija patyrė didžiulį Vakarų šalių, pirmiausia JAV, spaudimą neleisti Rusijai dalyvauti viršūnių susitikime.
Tačiau Džakarta tvirtino, kad kaip susitikimo šeimininkė privalo likti nešališka, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) užsiminė, kad galėtų dalyvauti Ukraina.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad Indonezija trečiadienį, po pokalbio telefonu su J. Widodo, pakvietė jį susitikimą.
Ukrainoje žuvo ten kovojęs 25 metų Danijos pilietis
Ukrainos Mykolajivo mieste balandžio 26 dieną, kaip įtariama, žuvo 25 metų Danijos pilietis, kovojęs prieš Rusijos invaziją tarptautiniame užsieniečių legione Ukrainoje, pranešė danų transliuotojas TV2.
Žuvusiojo tapatybė neatskleidžiama.
Danijos užsienio reikalų ministerija pareiškime žiniasklaidai nurodė, kad negali patvirtinti šios informacijos ir dabar bando susisiekti su atitinkamais Ukrainos pareigūnais.
„Todėl gali užtrukti, kol paaiškės detalės“, nes dėl vykstančio karo „sąlygos yra itin sudėtingos“, rašoma pareiškime.
Vienas didžiausiu tiražu leidžiamų Danijos dienraščių „Jyllands-Posten“ skelbia, kad kovoti su Rusijos pajėgomis į Ukrainą išvyko iki 100 Danijos piliečių. Pranešime remiamasi Ukrainos ambasados Danijoje pateiktais duomenimis.
Rusijos kariai Ukrainoje paėmė į nelaisvę du pagalbos darbuotojus iš JK
Rusijos pajėgos dėl numanomo šnipinėjimo paėmė į nelaisvę du Jungtinės Karalystės piliečius, savanoriškai teikusius pagalbą karo draskomoje šalyje, penktadienį pranešė aktyvistai ir vieno iš sulaikytųjų šeima.
Pasak humanitarinės organizacijos „Presidium Network“, pirmadienį kontrolės punkte į pietus nuo Ukrainos pietrytinio Zaporižios miesto Rusijos kariai paėmė į nelaisvę Paulą Urey (Polą Jurį) ir Dylaną Healy (Dilaną Hilį).
Pranešama, kad abu vyrai stengėsi savarankiškai išvežti pažeidžiamus ukrainiečius ir buvo areštuoti, kai važiavo padėti vienai moteriai ir dviem jos vaikams Zaporižioje.
„Presidium Network“ pareiškė pasiūliusi pagalbą P. Urey ir D. Healy, kai sužinojo apie jųdviejų savanorišką veiklą, bet pabrėžė, jog nė vienas iš jų nepriklauso šiai Ukrainoje veikiančiai nevyriausybinei organizacijai.
Po sulaikymo kontrolės punkte moters namus „šturmavo ginkluoti Rusijos kariai“, pareiškime nurodė vienas iš NVO įkūrėjų, Dominikas Byrne'as (Dominikas Bernas).
„Jie privertė jos vyrą atsigulti ant grindų ir klausinėjo, iš kur ji pažįsta šiuos britų šnipus“, – pridūrė D. Byrne'as, pabrėždamas, kad abu vyrai yra ne šnipai, o humanitarinės pagalbos darbuotojai.
Jie privertė jos vyrą atsigulti ant grindų ir klausinėjo, iš kur ji pažįsta šiuos britų šnipus.
Anot 1977 metais gimusio P. Urey motinos Lindos Urey (Lindos Juri), jos sūnus serga 1-ojo tipo cukriniu diabetu ir jam reguliariai reikalingas insulinas. Moteris pridūrė, kad visa šeima yra „labai susirūpinusi“.
„Jis ten išvyko savo noru. Prašytume visų paramos, kad [mano] sūnus grįžtų namo, ir meldžiamės už jo saugumą“, – sakė L. Urey.
Žmoną ir vaikų turintis P. Urey yra daug keliavęs humanitarinės pagalbos darbuotojas, aštuonerius metus dirbęs Afganistane, pranešė „Presidium Network“.
Organizacijos duomenimis, 2000 metais gimęs D. Healy yra virtuvės vadovas viename Britanijos viešbučių tinkle.
NVO patvirtino, kad bendradarbiauja su JK užsienio reikalų ministerija, skubiai renkančia papildomą informaciją apie šį įvykį.
Žinia apie sulaikymus pasirodė, išvakarėse britų ministerijai paskelbus, kad vienas Jungtinės Karalystės pilietis žuvo Ukrainoje, o kitas dingo; abu jie, kaip pranešama, dalyvavo kautynėse su Rusijos pajėgomis.
Minėtas žuvusysis buvo 36 metų karo veteranas Scottas Sibley (Skotas Siblis), o jo buvę ginklo draugai pagerbė jo atminimą, informavo Britanijos žiniasklaida.
Manoma, kad tai buvo pirmasis brito žūties atvejis Ukrainos mūšio lauke nuo karo pradžios daugiau nei prieš du mėnesius. Prasidėjus Rusijos invazijai, Kyjivas kreipėsi pagalbos į užsienio kovotojus.
JK padės Ukrainai tirti įtariamus karo nusikaltimus
JK siunčia į Ukrainą ekspertų komandą padėti vietos pareigūnams tirti pranešimus apie Rusijos karių įvykdytus karo nusikaltimus, įskaitant lytinį smurtą.
Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) sakė, kad komanda, kurioje yra su konfliktais susijusio lytinio smurto atpažinimo ekspertų, gegužės pradžioje nuvyks į Lenkiją ir susitiks su tarptautinių agentūrų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, pabėgėliais ir Ukrainos pareigūnais, kad išsiaiškintų, kaip galėtų padėti.
„Rusija atnešė į Ukrainą barbariškumą ir įvykdė bjaurių žiaurių nusikaltimų, taip pat ir prieš moteris, – sakoma L. Truss pareiškime. – Britų kompetencija padės atskleisti tiesą ir patraukti [Vladimiro] Putino režimą atsakomybėn už jo veiksmus. Teisingumas bus įvykdytas.“
L. Truss planuoja penktadienį Hagoje susitikti su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiuoju teisėju Piotru Hofmanskiu ir patvirtinti Britanijos paramą tyrimui bei baudžiamajam persekiojimui už karo nusikaltimus Ukrainoje.
Kyjive per raketų smūgį viešint JT vadovui žuvo „Laisvės radijo“ prodiuserė
JAV finansuojamas „Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas“ (RFE/RL) penktadienį pranešė, kad viena jo darbuotoja žuvo per Rusijos pajėgų ataką Kyjive, surengtą, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).
„Laisvės radijo žurnalistė ir prodiuserė Vera Gyryč žuvo Rusijos raketai pataikius į namą Kyjive, kur ji gyveno. Apšaudymas įvyko balandžio 28 dieną“, – pranešė RFE/RL redakcija Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per A. Guterreso vizitą Rusijos pajėgos smogė Kyjivui „didelio tikslumo“ ginklais.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialiniame tinkle paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad gelbėtojai po atakos tarp griuvėsių rado vieno asmens palaikus.
Remiantis pranešimu, V. Gyryč pradėjo dirbti „Laisvės radijo“ biure 2018 metų pradžioje, o anksčiau dirbo kitų ukrainiečių žiniasklaidos priemonių redakcijose.
RFE/RL redakcija Ukrainoje pareiškė užuojautą jos šeimai ir sakė „prisiminsianti ją kaip šviesų ir malonų žmogų, tikrą profesionalę“.
Komitetas žurnalistams ginti (Committee to Protect Journalists, CPJ) skelbia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žurnalistai.
Vokietija penktadienį išsakė priekaištų Rusijai dėl jos oro smūgio Kyjivui per JT generalinio sekretoriaus A. Guterreso vizitą ir pavadino šį žingsnį „nežmonišku“.
„Mes griežtai smerkiame Rusijos raketų ataką Kyjive vakar, kai... Guterresas vedė derybas“, – sakė Vokietijos kanclerio atstovas spaudai Wolfgangas Buechneris (Volfgangas Biuchneris). Jis apkaltino Rusiją „neturint jokios pagarbos tarptautinei teisei“.
Nyderlandai turėtų vėl atverti savo ambasadą Kyjive
Nyderlandai penktadienį vėl atidaro savo ambasadą Kyjive, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo diplomatinės atstovybės uždarymo artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą.
Nyderlandų ambasados darbuotojai buvo perkelti iš Ukrainos sostinės vasario 20 dieną, likus keturioms dienoms iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į šią valstybę.
Nuo balandžio 16 dienos ambasada veikė Ukrainos vakariniame Lvivo mieste.
„Nedidelis skaičius ambasados darbuotojų sugrįš į sostinę“, – sakoma Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Mes palaikome glaudžius darbinius santykius su Ukraina ir palaikome ją teikdami diplomatinę, humanitarinę ir karinę paramą“, – pridūrė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).
„Svarbu, kad galėtume vis tai paremti turėdami ambasadą vietoje – Kyjive“, – nurodoma pranešime.
Nors Nyderlandų ambasada bus atidaryta, jos konsulinis skyrius kol kas dar liks uždarytas, sakoma jame.
Karo nusikaltimai Bučoje – kas apie tai žinoma
Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Rusiją įvykdžius karo nusikaltimus, kai išvedus Rusijos pajėgas prie Kyjivo aptikta šimtai kūnų.
AFP žurnalistų komanda balandžio 2 d. Jablunskos (Obelų) gatvėje Bučoje matė 20 kūnų. Vėlesnėmis savaitėmis AFP kalbėjosi su dešimtimis liudytojų, susipažino su mirties liudijimais ir gavo visų mieste rastų kūnų sąrašą, kartais nurodant, kaip šie žmonės mirė.
Štai ką žinome apie įvykius Bučoje, sukėlusius tarptautinį pasipiktinimą ir paskatinusius Vakarus sugriežtinti sankcijas Rusijai bei padidinti karinės pagalbos tiekimą Ukrainai.
Nuniokotas Kyjivo priemiestis
Prieš Rusijos invazijai vasario 24 d. prasidedant, Buča buvo šeimų pamėgtas Kyjivo priemiestis, turėjęs apie 37 tūkst. gyventojų. Apsuptas pušyno miestelis yra maždaug už 30 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Nuo pirmųjų invazijos dienų jame, kaip ir Irpine bei kitose Kyjivo apylinkėse, vyko įnirtingos kovos. Rusijos kariuomenė pirmą kartą atvyko vasario 27 d., tačiau visiškai perėmė kontrolę tik kovo 5 d., teigia tyrimą atlikusi nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“. Iki šios datos Ukrainos valdžia įvykdė kelias civilių evakuacijas.
Skaičiuojama, kad, Rusijos pajėgoms užėmus miestelį, jame buvo likę maždaug 4 tūkst. gyventojų. Kovo 31 d. išvedus Rusijos pajėgas, Bučos meras Anatolijus Fedorukas balandžio 1 d. paskelbė, kad miestas „išlaisvintas“.
Pirmi makabriški atradimai
AFP žurnalistai į Bučą atvyko kitą dieną. Dairydamiesi po nuniokotą miestelį, jie aptiko Jablunskos gatvę, vieną ilgiausių Bučoje, su 20 kūnų civiliais drabužiais, išsibarsčiusių per kelis šimtus metrų. Vienas vyras buvo nukritęs nuo dviračio, kito rankoje dar buvo pirkinių krepšys. Dar vienas vyras buvo už nugaros surištomis rankomis. Mažiausiai du iš jų turėjo žaizdų galvoje. Palaikai atrodė taip, lyg būtų gulėję ant žemės mažiausiai kelias dienas.
Kiek žuvusiųjų?
Per mėnesį trukusią Rusijos pajėgų okupaciją atsirado dvi didelės masinės kapavietės, skirtos laikinai palaidoti kūnus, nes trys miesto kapinės dėl kovų buvo nepasiekiamos. Pasak vietos policijos vado Vitalijaus Lobaso, Rusijos pajėgoms pasitraukus, buvo aptikta maždaug 400 kūnų – masinėse kapavietėse arba palaidoti soduose, o kai kurie gulėjo lauke. Balandžio 20 d. V. Lobasas sakė, kad „maždaug 25 proc.“ liko neidentifikuoti, dauguma žmonių buvo nušauti.
AFP žurnalistai balandžio 3 dieną matė masinę kapavietę už bažnyčios. Joje buvo daugiau nei 80 kūnų, pranešė policija. Panašių scenų būta ir kitose Rusijos pajėgų okupuotose Kyjivo srities vietose. Pasak Ukrainos vicepremjerės Olgos Stefanišynos, visame regione rasta daugiau nei 1000 civilių kūnų.
Karo nusikaltimai
Balandžio 4 d., praėjus dviem dienoms, kai žiniasklaidoje pirmą kartą pasirodė mirusiųjų Jablunskos gatvėje nuotraukos, Bučoje apsilankė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai karo nusikaltimai, ir pasaulis tai pripažins kaip genocidą“, – sakė jis.
Balandžio 13 d. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas, viešėdamas Bučoje, sakė, kad ten dirbs teismo medicinos ekspertų komanda ir kad visa Ukraina yra „nusikaltimo vieta“. Balandžio 25 d. K. Khanas pareiškė, kad tyrėjai dirbs kartu su jungtine Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sudaryta tyrimo grupe, kuriai talkins Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas, kad būtų lengviau rinkti įrodymus.
„Human Rights Watch“ teigė, kad jos pačios tyrimas atskleidė „skubiai įvykdytų egzekucijų, kitų neteisėtų žudymų, priverstinių dingimų ir kankinimų, kurie visi laikomi karo nusikaltimais ir galimais nusikaltimais žmoniškumui“, įrodymų.
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė sakė, kad jos tyrėjai balandžio 9 d. vykusios misijos Bučoje metu užfiksavo 50-ies civilių žūtį, įskaitant per skubias egzekucijas. Prancūzija taip pat atsiuntė 18 ekspertų komandą iš nacionalinės žandarmerijos teismo ekspertizės departamento.
Rusijos neigimas
Praėjus vos kelioms valandoms, kai buvo paskelbti pirmieji kūnų vaizdai Jablunskos gatvėje, Rusijos kariuomenė sakė, kad tai surežisuota scena, ir tvirtino, jog vaizdo įraše buvo matyti du judantys kūnai.
AFP komanda, nufotografavusi ir nufilmavusi du kūnus toje pačioje vietoje ir pozicijoje, kaip ir plačiai pasidalintame vaizdo įraše, galėjo peržiūrėti jį aukštesnės kokybės nei tas, kurį panaudojo Rusijos armija, ir nustatė, kad kūnai nejuda.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą „šiurkščiomis ir ciniškomis provokacijomis“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Ukraina arba pati įvykdė civilių egzekucijas, arba išdėliojo kūnus. Ji apkaltino Vakarų žiniasklaidą „prisidėjus prie šios baudžiamosios akcijos nužudyti civilius Bučoje“.
Palydovinės nuotraukos, kurias paskelbė JAV kompanija „Maxar Technologies“, kartu su AFP padarytomis nuotraukomis rodo, kad keli kūnai buvo palikti gulėti lauke mažiausiai tris savaites. Vokiečių žvalgybos perimtuose rusų kareivių pokalbiuose radijo ryšiu, kuriuos balandžio 7 d. citavo žurnalas „Spiegel“, girdėti, kaip kareiviai kalbasi apie žiaurumus Bučoje. Per vieną pokalbį kareivis sako kitam, kad kartu su kitais nužudė dviračiu važiavusį vyrą.
Kaltųjų medžioklė
Nepaisant Rusijos neigimo, Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, taip pat Jungtinės Tautos mano turinčios įrodymų, kad Rusijos pajėgos atsakingos už daugumos Bučoje rastų negyvų civilių mirtį. Nuo pat pirmųjų dienų Ukraina kaltina Rusijos 64-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, kuri buvo įsikūrusi Bučoje. Ukrainos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad tiria 10 brigados karių dėl karo nusikaltimų, ir paskelbė juos ieškomais įtariamaisiais.
Balandžio 18 d. V. Putinas pasirašė oficialų dekretą, kuriuo pagerbė brigadą už „didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“. Jis nepasakė, kur bazuojasi brigada.
AFP kalbinta liudytoja sakė, kad Rusijos okupacijos pradžioje ji matydavo daugiausia jaunus rusų kareivius. Tačiau prisiminė, kad po kelių savaičių įžengė „žiaurūs“ vyresnio amžiaus kariai. „Tuomet ir prasidėjo žudynės“, – sakė ji. Pasak jos, kai kurie galėjo būti Rusijos FSB saugumo tarnybos pareigūnai.
Remiantis vokiečių žvalgybos perimtais pokalbiais, žudynėse galėjo dalyvauti ir Rusijos samdiniai iš „Wagner“ grupės. Žinoma, kad „Wagner“ grupė dalyvavo karuose Sirijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir kare Rytų Ukrainoje.
Ukrainos gynėjams perduotas dar vienas oro gynybos kompleksas S-300
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų zenitinių raketų kariuomenė gavo oro gynybos kompleksą S-300, kurį jai perdavė partneriai, praneša penktadienį „gazeta.ua“.
Kaip pažymi „Telegram“ kanale Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė, šis kompleksas sustiprino oro gynybą šalies pietuose.
Pasak Ukrainos kariškių, kompleksas jau vykdo kovines užduotis ir saugo šalies dangų nuo okupantų rusų.
Zenitinių raketų kompleksas S-300 gali numušti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas 150 kilometrų atstumu.
Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos kompleksą S-300. Be to, Slovakijos vyriausybė patvirtino informaciją apie Bratislavos ir Kyjivo derybas dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Zuzana 2“ pardavimo.
Ukraina atskleidė, kodėl V. Zelenskiui derėtis su V. Putinu – ne laikas
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas interviu „Laisvės radijui“ pakomentavo Turkijos atstovų pareiškimus, kad esą netrukus gali įvykti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.
„Šiandien aš nematau galimybės surengti susitikimą tiesiog rytoj ar poryt, kaip teigiama Turkijoje. Deja, reikia palaukti. Dviejų prezidentų deryboms vis dėlto dar ne laikas. Kiek vėliau jos tikriausiai įvyks. Bet mes norime, kad Ukrainos pozicijos šiose derybose būtų labai stiprios. Mūsų prezidentas yra tvirtos valios: jis nori vykti į derybas ir elgtis kaip tikrai globalaus masto lyderis. Ir jo teisinės pozicijos turi būti labai tvirtos. Mes turime jas parengti“, – sakė patarėjas.
M. Podoliakas taip pat pažymėjo, jog dokumentas, kurį rengia Ukrainos ir Rusijos atstovai, turi remtis karo užbaigimo logika.
„Ugnies nutraukimas visoje Ukrainos teritorijoje, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos, apsikeitimas belaisviais. Dokumente turi būti visi punktai, kaip užbaigti karą. Suprantama, kad mes jau nepasirašysime kažkokios „draugystės ir taikos sutarties“. Bet mes turime užfiksuoti pozicijas, kurios Rusijai taps raudonomis linijomis, kad ši šalis niekada nebeįžengtų į Ukrainos teritoriją“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Trečiadienį Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pareiškė, jog Ankara tikisi, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pasiūlymu artimiausiomis dienomis pavyks surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą.
Ukraina prašo tarptautinės paramos neutralizuojant minas
Ukraina prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos neutralizuojant minas mūšių teritorijose. Reikalingi specialistai ir technika, sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, kurį cituoja „Ukraijinska Pravda“. Ministro teigimu, po vienos aktyvių kovų dienos prireikia 30 dienų minoms likviduoti. Jis pažymėjo, kad vien tik mūšiai sostinės Kyjivo regione tęsėsi 30-35 dienas. Teritorijos valymas čia teoriškai truktų daugiau kaip dvejus metus.
Ministras įspėjo, kad prasidėjus pavasariui minos gali apaugti žolėmis ir tada jas bus galima rasti tik su specialia įranga. Ukraina esą turi per mažai specialių pajėgų ir todėl prašo tarptautinių organizacijų atsiųsti specialistų ir technikos.
Ketvirtadienį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko įspėjo dėl minų pavojaus priemiesčiuose. Anot jo, jau yra nuo minų žuvusių žmonių.
Rusijos daliniai vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą.
Ukrainos kariuomenė: Rusija sustabdė puolimą Donbase
Rusijos ginkluotosios pajėgos naktį laikinai sustabdė antžemines atakas Rytų Ukrainoje, penktadienį pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas.
„Iziumo kryptimi [priešas] nevykdė jokių puolamųjų veiksmų“, – rašė generalinis štabas savo naujausioje ataskaitoje apie padėtį, pažymėdamas, kad Rusijos pajėgos apsiriboja žvalgyba ir artilerijos ugnimi.
Rusijos teritoriniai laimėjimai riboti ir pasiekti su dideliais Rusijos pajėgų nuostoliais.
Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė daugiausia veiksmų vykdė Charkivo regiono Iziumo apylinkėse. Stumiantis į pietus, akivaizdžiai buvo siekiama apsupti Ukrainos pajėgas Donbaso regione.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, kitose fronto teritorijose taip pat išliko palyginti ramu. Pranešama apie artilerijos apšaudymą netoli Donecko, tačiau jokių tolesnių bandymų šturmuoti miestą nebuvo.
Britų žvalgybos tarnyba teigė, kad Rusijos pažangą Donbaso regione stabdo stiprus Ukrainos pasipriešinimas.
„Rusijos teritoriniai laimėjimai riboti ir pasiekti su dideliais Rusijos pajėgų nuostoliais“, – tviteryje rašė JK Gynybos ministerija.
Pranešime teigiama, kad kovos buvo „ypač intensyvios“ aplink rytinius Lysyčansko ir Severodonecko miestus, „bandant prasiveržti į pietus“ nuo Iziumo link Sloviansko.
Rusija pirmą kartą pripažino taikinius Ukrainoje apšaudžiusi iš povandeninio laivo
Rusija, anot naujienų agentūros „Interfax“, pirmą kartą pripažino, kad taikiniams Ukrainoje atakuoti panaudojo savo povandeninių laivų flotilę.
Iš dyzelinu varomo povandeninio laivo Juodojoje jūroje į taikinius Ukrainoje buvo paleistos „Kalibr“ tipo raketos, pranešė Gynybos ministerija. Ji kartu paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš jūros kylančios ir horizonto link skriejančios raketos.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 23 tūkst. karių
Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 23 tūkst. karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 29-osios Rusija taip pat neteko 986 tankų, 2 418 šarvuočių, 435 artilerijos sistemų, 151 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 73 oro gynybos sistemų, 189 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 695 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 229 dronų ir 31 specialiosios technikos vieneto.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
JAV perspėja piliečius nekovoti Ukrainoje, šalyje žuvus buvusiam amerikiečių kariui
JAV gynybos departamentas penktadienį perspėjo amerikiečius nevykti į Ukrainą kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, ten per kovas žuvus vienam buvusiam jūrų pėstininkui.
„Mes ir toliau raginame amerikiečius nevykti į Ukrainą... Tai aktyvaus karo zona, tai nėra ta vieta, į kurią reikėtų keliauti“, – televizijai CNN sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis), komentuodamas išvakarėse pasirodžiusius pranešimus apie Willy Josepho Cancelo (Vilio Džozefo Kanselo) žūtį.
W. J. Cancelo motina Rebecca Cabrera (Rebeka Kabrera) CNN patvirtino, kad jos 22 metų sūnus žuvo pirmadienį Ukrainoje, kur kovo viduryje atvyko dirbdamas su privačiu kariniu rangovu.
Anot R. Cabreros, žuvusiojo kūnas dar nerastas. Jis turėjo žmoną ir vaiką, kuriam nesukako nė vienerių metų.
Velionio žmona Brittany Cancel (Britani Kansel) televizijai „ABC News“ sakė, kad jos vyras „nekantravo savanoriškai“ nuvykti į Ukrainą, nes „norėjo padėti žmonėms“.
J. Kirby pareiškė užuojautą Cancelų šeimai ir teigė suprantąs jo „altruistinius motyvus“. Vis tik Pentagono atstovas pabrėžė, jog yra būdų padėti Ukrainai „saugiai ir veiksmingai“.
Pareigūnas pridūrė, kad Gynybos departamentas neturi duomenų, kaip W. J. Cancelas žuvo.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 23 tūkst. karių
Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 23 tūkst. karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 29-osios Rusija taip pat neteko 986 tankų, 2 418 šarvuočių, 435 artilerijos sistemų, 151 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 73 oro gynybos sistemų, 189 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 695 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 229 dronų ir 31 specialiosios technikos vieneto.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
ES nerimą kelia sprogimai Uždniestrėje
ES su nerimu stebi pranešimus apie sprogimus ir išpuolius Uždniestrėje. Incidentai, apie kuriuos pranešta iš prorusiškų separatistų teritorijos Moldovoje neigiamai veikia šalies saugumą ir stabilumą, penktadienį pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. ES paragino atsakingus subjektus vengti tolesnio padėties destabilizavimo.
Prieš maždaug tris dešimtmečius nepriklausomybę nuo Moldovos paskelbusioje Uždniestrėje šią savaitę būta virtinės sprogimų. Tenykštė vyriausybė juos organizavus kaltina Ukrainą. Kyjivas kaltinimus neigia ir teigia, kad tai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) nori įtraukti Uždniestrę į Rusijos karą prieš Ukrainą.
ES užsienio politikos įgaliotinis J. Borrellis penktadienį pabrėžė, kad ES solidariai stovi Moldovos pusėje ir remia šalies suverenumą bei teritorinį integralumą. Santūrios institucijų Moldovoje reakcijos esą yra sveikintinos. Tai padeda išlaikyti ramybę šalyje.
Nyderlandų pasienio policija padės tirti karo nusikaltimus Ukrainoje
Nyderlandai siunčia 30 pasienio policijos agentų grupę, kuri padės ištirti galimus karo nusikaltimus Ukrainoje, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, kurio komentarus perdavė naujienų agentūra ANP.
Pasak W. Hoekstros, agentai turėtų atvykti į Kijevą gegužės pirmoje pusėje ir veikti Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo galių ribose.
Nyderlandų institucijos, tirdamos keleivinio lėktuvo MH17 numušimą virš rytų Ukrainos 2014 metais, sukaupė nemažai nusikaltimų įrodymų rinkimo patirties.
W. Hoekstra sakė, kad pasienio policija taip pat gali tirti, kas nutiko Bučoje – Kyjivo priemiestyje, kur buvo aptikta daugybė nužudytų civilių, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariai.
Į Lenkiją atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 3 mln.
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių karo pabėgėlių skaičius viršijo 3 mln. Tai penktadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.
Pareigūnai oficialiuose pasienio su Ukraina postuose suskaičiavo 3,033 mln. žmonių. Per tą patį laiką sieną Ukrainos kryptimi kirto 924 tūkst. asmenų. Nors karas Ukrainoje toliau tęsiasi, Lenkijos institucijos pastarosiomis savaitėmis fiksuoja daugiau grįžtančiųjų nei atvykstančiųjų.
Lenkijos pasieniečiai penktadienį taip pat pranešė apie 30 neteisėtų mėginimų kirsti sieną iš Baltarusijos. Tai buvo Turkijos, Sirijos ir Jemeno piliečiai. Suimti trys spėjami žmonių kontrabandininkai iš Ukrainos, Moldovos ir Uzbekistano. Nuo metų pradžios suimta 118 žmonių kontrabandininkų, dauguma kurių buvo Gruzijos, Lenkijos ir Ukrainos piliečiai, pranešė pasieniečiai.
Žmogaus teisų organizacijos kaltina Lenkiją diskriminacija tų pabėgėlių, kurie yra ne iš Ukrainos. Lenkų tarnybos ne kartą paneigė pažeidinėjančios žmogaus teises ir gynė griežtus savo veiksmus prieš pabėgėlius, atvykstančius iš Baltarusijos. Jie kaltina Minską tyčia gabenant migrantus iš ne Europos šalių prie Lenkijos sienos.
Lenkija perduoda Ukrainai daugiau kaip 200 tankų „T-72“
Lenkija Ukrainai kovoje su rusų agresoriumi perduoda daugiau kaip 200 sovietinių „T-72“ tipo tankų. Tai penktadienį pranešė Lenkijos radijo naujienų agentūra IAR, remdamasi vyriausybės šaltiniais. Dauguma tankų esą jau kirto sieną ir yra Ukrainos teritorijoje.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis prieš kelias dienas patvirtino, kad Ukrainai bus perduotas didelis kiekis tankų, tačiau tikslaus skaičiaus neįvardijo. Prezidentas Andrzejus Duda savaitės pradžioje pareiškė, kad Lenkija nuo karo pradžios Ukrainai suteikė karinės pagalbos už 1,5 mlrd. eurų.
V. Zelenskis per pokalbį su lenkų žurnalistais Kyjive padėkojo „Lenkijai ir lenkams už beprecedentę paramą Ukrainai ir ukrainiečiams“, pranešė Lenkijos TV stotis TVN24.
V. Zelenskis turėjo omenyje ne tik paramą ginklais, bet ir jau daugiau kaip 3 mln. iš Ukrainos į Lenkiją pabėgusių žmonių priėmimą. Lenkija esą daro viską, kad pabėgę ukrainiečiai galėtų jaustis kaip namuose. Ir Lenkija labai gerai žino, kad abi šalys turi eiti išvien, jei viena yra užpulta.
V. Klyčko: V. Putinas parodė Jungtinėms Tautoms vidurinį pirštą
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę pavadino aiškia žinute Jungtinėms Tautoms. „Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą“, - pareiškė V. Klyčko penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.
Rusų pajėgos ketvirtadienį apšaudė Kyjivą, kai čia viešėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Jis Ukrainos sostinėje susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prieš tai Maskvoje kalbėjosi ir su V. Putinu.
Per raketų ataką ketvirtadienį Kyjive buvo apgadintas 15 aukštų gyvenamasis namas maždaug už 3 km nuo centro. Per ataką žuvo Laisvosios Europos radijo žurnalistė Vira Hyryč, 10 žmonių buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, buvo smogta raketų fabrikui „Artem“. Tai buvo jau antroji ataka prieš gamyklą.
Daugiau kaip du mėnesius trunkančiame kare, V. Klyčko duomenimis, Ukrainos sostinėje žuvo apie 100 žmonių ir daugiau kaip 430 buvo sužeista.
Mariupolio meras: sąlygos „Azovstal“ – baisios
Ukrainos Mariupolio miesto meras penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame didžiuliame metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse besislepiantiems žmonėms trūksta maisto, vandens ir vaistų.
Per vyriausybės organizuotą vaizdo konferenciją Vadymas Boičenka padėtį „Avozstal“ pavadino baisia. Ši didžiulė gamykla yra paskutinis ukrainiečių karių bastionas karui svarbiame uostamiestyje, ten taip pat slepiasi šimtai civilių.
Po sugriauta sovietinių laikų gamykla yra bunkerių, įrengtų taip, kad atlaikytų smūgius iš oro. Tačiau situacija tapo dar sudėtingesnė, rusams numetus keletą vadinamųjų „bunkerių sprogdintojų“ bombų ir nevaldomos amunicijos.
„Vietiniai, kuriems pavyko išvykti iš Mariupolio, sako, kad ten – pragaras, bet išvykę iš šios tvirtovės sako, kad yra dar blogiau“, – sakė V. Boičenka.
„Jie maldauja juos gelbėti, – kalbėjo meras. – Tai ne dienų, o valandų klausimas.“
V. Boičenka išreiškė vilti jog paliaubos leis žmonėms saugiai palikti „Azovstal“. Rusija anksčiau pasiūlė paliaubas, kurias ukrainiečiai atmetė, sakydami, kad Maskva anksčiau pažeidė kitus susitarimus.
„Tikimės, kad priešas šiek tiek prisilietė prie žmogiškumo“, – sakė meras.
Analitikas: Rusijos raketų smūgis Kyjivui rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą
Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus.
Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Penta Center“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad ketvirtadienio smūgis Ukrainos sostinei tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą.
„Rusija siunčia aiškų signalą, kad ketina tęsti karą, nepaisydama tarptautinio spaudimo“, – naujienų agentūrai AP sakė V. Fesenka.
„Šiuo raketų smūgiu Kremlius siunčia įspėjimą visoms tarptautinėms struktūroms ir organizacijoms, kurios bando daryti įtaką ar sulaikyti agresyvius Rusijos karinius planus“, – pažymėjo jis.
„Nors Rusijai kol kas nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Ukrainoje, ji ketina tęsti puolimą ir toliau smogti raketomis miestams“, – pridūrė analitikas.
Pranešama, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar mažiausiai 10 buvo sužeisti; tai buvo pirmasis išpuolis Kyjive nuo tada, kai Rusija sutelkė savo pastangas į Donbaso regioną Rytų Ukrainoje. A. Guterresas ir jo komanda nenukentėjo.
JAV: Rusija vykdydama puolimą Rytų Ukrainoje atsilieka nuo savo plano
Rusija, JAV vertinimu, vykdydama puolimą Ukrainos rytuose atsilieka nuo savo plano. „Mes manome (...), kad jie atsilieka nuo plano, kurį bando įgyvendinti Donbase“, - penktadienį Vašingtone sakė aukštas Gynybos departamento pareigūnas.
„Manome, kad jie turėjo būti daug labiau pažengę mėgindami visiškai apsupti Ukrainos dalinius rytuose“, - kalbėjo pareigūnas. Ukrainiečių pajėgos, anot jo, efektyviai ginasi.
Rusija vasario pabaigoje užpuolė Ukrainą. Pradžioje įžengę į kaimyninę šalį iš šiaurės, pietų ir rytų, daliniai vėliau atsitraukė nuo sostinės Kyjivo, kad sustiprintų savo puolimą šalies rytuose.
Ukrainos kariai Donbase susprogdino geležinkelio tiltą
Ukrainos kariai Donbase susprogdino geležinkelio tiltą per Šiaurės Donecą tarp Lemano ir Raihorodoko.
Sprogimo metu ant tilto stovėjo rusiški geležinkelio vagonai, praneša unian.net. Jie nukrito į upę.
Šiuo tiltu Rusijos kariuomenė savo kariams gabeno įrangą, degalus ir šaudmenis.
