„Kesko Senukai“ prezidento Artūro Rakausko teigimu, bendrovė mato ilgalaikę vertę strategiškai investuoti į aukštų standartų vadybos priemonių diegimą, nes tai leidžia užsitikrinti sėkmingą ir tvarų verslo augimą.

„Siekiame ne tik kurti kuo geresnę apsipirkimo patirtį savo klientams, bet ir atsakingai žiūrime į produktų ir paslaugų kokybę bei aplinką, kurioje dirbame. Suteikti tarptautiniai sertifikatai įrodo, kad įmonė juda teisinga kryptimi, laikosi gerųjų tvarumo praktikų, integruoja jas į verslo procesus, o tai ateityje padės dar tvariau vystyti savo veiklą“, – sakė bendrovės prezidentas.

Artūras Rakauskas. „Senukų“ archyvo nuotr.

„Išorinį bendrovės kokybės vadybos ir aplinkosaugos sistemų auditą atliko tarptautinė sertifikavimo įmonė „Bureau Veritas Lit“. Po beveik metus trukusio standartų diegimo projekto, audito metu ypač teigiamai įvertinta centrinio terminalo veikla, profesionali vadyba parduotuvėse, aukšto lygio prekybos tinklo konsultantų kompetencijos.

„Mažmeninėje prekyboje, ypač didžiuosiuose prekybos tinkluose, kasdien aptarnaujami dideli klientų srautai, o parduodamų prekių bei teikiamų paslaugų asortimentas yra milžiniškas. Auditoriai įsitikino, kad „Senukų“ parduotuvėse dirbančių prekių grupių konsultantų kompetencija yra tikrai aukšta, jų kvalifikacija yra nuolat keliama ir prižiūrima“, – pažymėjo Aloyzas Mikšys, „Bureau Veritas Lit“ Sertifikavimo skyriaus vadovas.

ISO sertifikatai. „Senukų“ archyvo nuotr.

Auditoriai išskyrė, kad įmonėje ne tik įgyvendinami nustatyti aplinkosaugos tikslai mažinti atliekų susidarymą ir neigiamą poveikį aplinkai, bet ir rezultatyviai įgyvendinamas pažangus aplinkosaugos tikslas – mažinti plastiko atliekų susidarymą ir tikslingai organizuoti plastiko atliekų antrinį perdirbimą.

„Kesko Senukai“ valdomą prekybos tinklą sudaro 94 nuosavų ir franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovei priklauso ir elektroninę prekybą plėtojanti „Kesko Senukai Digital“, valdanti elektronines parduotuves „Senukai.lt“, „1A.lt“, „K-Senukai.lv“, „1A.lv“, „K-Rauta.ee“ ir „1A.ee“.

Visoje Lietuvoje veikiančiuose prekybos centruose „Senukai“ ir įmonės valdomose elektroninėse parduotuvėse kiekvieną mėnesį apsiperka daugiau kaip 1 mln. pirkėjų.

Prasidedantis atostogų sezonas daugeliui kurortuose veikiančių viešojo maitinimo įstaigų yra pats darbymetis, tad suktis nespėjantys padavėjai lankytojus dažnai nustebina ne tokiu aptarnavimu, kokio šie tikisi. Tiesa, tyrimai rodo, kad vos 4 proc. nepatenkintų klientų ryžtasi išsakyti savo pastabas nuvylusiam padavėjui.

„Jei lankytojas išsakytų, kas jam nepatinka, jis padėtų padavėjui tobulėti, o tuo pačiu apsaugotų kitus svečius nuo panašių nemalonumų. Žinoma, tai daryti reikėtų draugiškai, ramiu tonu įvardijant, kokie padavėjo veiksmai buvo nemalonūs ir kodėl tai sukėlė diskomfortą“, – teigia konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Lina Preikšienė.

Populiaresnis kliento aptarnavimo kokybės įvertinimo būdas – arbatpinigiai, kurie neretai sudaro didžiąją dalį mėnesinės padavėjo algos. Specialistai pataria arbatpinigiams paliekamą sumą skaičiuoti pagal tai, kokia buvo aptarnavimo kokybė. Patartina palikti 5–15 proc. nuo užsakymo sumos, o jei kas nors labai nepatiko – arbatpinigių nepalikti visai.

Darbo arbatpinigiais įvertinimo sistema gera tuo, kad net ir nedrąsūs klientai taip gali išsakyti nuomonę apie padavėjo darbą. Kita vertus, blogas įvertinimas be pastabų, kaip patobulinti aptarnavimą, dažnai yra bevertis.

Nepavykus išspręsti problemos su pačiu padavėju būtų sveikintina apie ją informuoti įstaigos vadovą. Tačiau ne kiekvienas klientas nori veltis į konfliktus, „akis į akį“ išsakydamas tai, bijo susigadinti nuotaiką per atostogas. Tokiu atveju galima palikti įrašą atsiliepimų knygoje, o jei tokios nėra – tiesiog parašyti laiškelį ir palikti jį tam skirtoje vietoje arba lėkštelėje, kurioje paliekami pinigai. Taip jis bus skirtas asmeniškai padavėjui“, – pataria L. Preikšienė.

Visgi konsultantė pastebi, kad padavėjų vadovams taip pat krenta atsakomybė už aptarnavimo kokybę. Siekiant užtikrinti aptarnavimo kokybę, pirmiausia jau priimant naują padavėją reikėtų išsiaiškinti, ar jam patiks toks darbas, ar jis mėgsta bendrauti su žmonėmis. Be to, klientų aptarnavimo kokybei svarbus kolektyvo mikroklimatas. Įtampa kolektyve, vadovų neištęsėti pažadai, per didelis krūvis ir kitos priežastys gali lemti tai, kad net ir tinkamas šiam darbui žmogus ims dirbti prastai.

„Norėdami išlaikyti geriausius darbuotojus geruose restoranuose ir kavinėse, darbdaviai išbando visokiausių priemonių (siunčia juos į stažuotes, suteikia daugiau atsakomybių, pavyzdžiui, paskirdami pamainos vadovais ir t.t.). Žinoma, likti gerame restorane dažną padavėją motyvuoja prestižas ir pasididžiavimas dirbti būtent tame restorane. Tačiau gerus padavėjus ilgą laiką puikiai dirbti labiausiai skatina geras vadovas bei geri santykiai kolektyve“, - pastebi L. Preikšienė.