Pirmadienį turėjo įsigalioti nauja Lietuvos apylinkių teismų veiklos teritorijų įstatymo redakcija, kuria įgyvendinami apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos pokyčiai apjungiant ar perskirstant teismų veiklos teritorijas.

Tačiau Seimas, praėjusią savaitę svarstydamas Plungės apylinkės teismo prijungimo klausimą, netikėtai nukėlė ne tik jo, bet ir visos teismų reformos įsigaliojimo datą.

„Seimo sprendimas buvo nukelti visą datą. Sprendžiant iš to, kas buvo ir svarstymo metu, ir svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete metu, iš tiesų nėra iki galo atsakyti visi klausimai. Tiek prokuratūra, tiek policija matė daug problemų, ir iš pačių teisėjų buvo girdima įvairių nuogąstavimų“, – BNS pirmadienį sakė vyriausiasis prezidento patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis.

„Matyt, ta galimybė dar pusę metų pasvarstyti ir per tą laiką galbūt dar registruoti kokius nors pakeitimus ar pasiūlymus, gal būtų visai sveika“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Teisėjų taryba prašė prezidento vetuoti Seimo priimtas pataisas. Jos teigimu, apylinkių teismai yra visiškai pasiruošę struktūriniams pokyčiams nuo pirmadienio.

Anot Teisėjų tarybos, įstatymo nustatyta tvarka atliktos teismų reorganizavimo procedūros, priimti reikiami teisės aktų pakeitimai, atlikti teismų struktūriniai pakeitimai, įteikti teismo darbuotojams apie darbo sąlygų pasikeitimą pranešimai, atleidimo iš darbo lapeliai, atleisti darbuotojai ir su jais atsiskaityta, sudarytos naujos darbo sutartys su perkeltais darbuotojais bei atlikta daug kitų reformos įvykdymui aktualių veiksmų.

Seimas praėjusią savaitę taip pat pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimui prijungimo būdu, šio teismo teises ir pareigas perduodant Klaipėdos apylinkės teismui. Vyriausybė siūlė Plungės apylinkės teismo rūmų teises ir pareigas išdalyti Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Pagal šias pataisas, Plungės teismas liko dirbti iki sausio 1 dienos, kada jis turėtų būti prijungtas prie Klaipėdos apylinkės teismo.

Pirmadienį prezidentas grąžino Seimui svarstyti iš naujo su šiuo teismu susijusį projektą.

„Plungės teismas liko šiuo metu iki sausio 1 dienos kaip visiškai savarankiškas apylinkės teismas. Bet viename įstatyme, kadangi nebuvo pasiūlymo ir data nebuvo pakeista, ji liko šių metų liepos 1 diena, o tas įstatymas yra toksai, kuris nustato apygardos teismų veiklos teritorijas“, – sakė A. Kabišaitis.

„Tuo įstatymu buvo numatyta, kadangi Plungės teismo turėjo nebelikti kaip savarankiško teismo, jis išbraukiamas iš Klaipėdos apygardos teismo teritorinio pavaldumo. Tai reiškia, kad Plungės teisme priimti sprendimai ir nuosprendžiai, neturėtų kur būti apskųsti, nebelieka apygardos teismui, kuriam būtų galima teikti apeliacinius ir atskiruosius skundus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

Todėl prezidentas Seimui grąžino pataisyti su apeliacija susijusią datą.

Teisėjų taryba prašė Gitano Nausėdos vetuoti ir Plungės teismo prijungimą prie Klaipėdos apylinkės teismo. Anot jo, tai padaryta be papildomos detalios statistinių duomenų analizės.

Pagal priimtą pataisą, nuo kitų metų sausio Klaipėdos apylinkės teismą sudarys du rūmai – Klaipėdos miesto rūmai ir Plungės rūmai. Teisėjų taryba atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos rūmai apims Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje ir Kretingoje esančius pastatus, kur dirba 50 teisėjų, o Plungės rūmai  – Plungėje esantį pastatą su aštuoniais teisėjais.

Pagal apylinkių teismų veiklos teritorijų pakeitimus Lietuvoje vietoj buvusių 43 teismo rūmų turėtų liks 27 rūmai. Bendras apylinkių teismų skaičius liktų tas pats – 12.

Šios problemos aptartos sąjungos penktadienį organizuotame renginyje „Teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien“.

„Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška. Teismai negauna jų poreikius užtikrinančio finansavimo, atlyginimai teisėjams neatstatyti į 2008 m. lygį, nuolat neužpildomi teisėjų etatai, pastoviai trūksta ir teisėjo padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų“, – rašoma pranešime.

Pasak jo, teismų sistema dėl mažų atlyginimų, didelio darbo krūvio nebesulaukia pretendentų į teismui svarbias pareigybes – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių.

Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška.

Teisėjų sąjunga pažymi, kad ši problema itin opi didžiuosiuose miestuose.

„Tapti teisėjais norinčiųjų mažėja, o pastaruoju metu teisėjai palieka pareigas savo noru dėl didelio darbo krūvio, personalo trūkumo, nekonkurencingo atlyginimo. Dažnai teismus palikę teisėjai papildo advokatų ar kitų teisininkų specialybių gretas“, – skelbia sąjunga.

Pabrėžiama, kad kandidatų į laisvas teisėjų vietas šiuo metu yra mažiau nei laisvų teisėjų etatų, o situacija didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – darosi grėsminga. Pastebėta, kad ir tie patys atrankoje dalyvaujantys kandidatai ne visuomet pripažįstami tinkamais eiti teisėjo pareigas.

Konstatuojama, kad valstybės teismams skiriamas jų poreikių neužtikrinantis finansavimas lemia problemas, kai susidaro skolos už pašto paslaugas, ir kitas būtinąsias išlaidas.

„Nutarta, kad kokybiškam teisingumo vykdymui, teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimui reikalingas nepriklausomo, teismų poreikius atitinkančio finansinio ir materialaus aprūpinimo mechanizmo sukūrimas“, – skelbiama pranešime.