Anot muziejaus, statinių liekanos siekia Vilniaus miesto ištakas.

Archeologinius tyrimus buvusios areštinės padalinyje T. Kosciuškos gatvėje atlieka bendrovės „Enero“ ir „Miestų Archeologija“, jiems vadovauja archeologas Atas Žvirblys.

Jis kartu su muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėju Valdu Steponaičiu penktadienį žiniasklaidai plačiau pristatys radinius, skelbia muziejus.

Atlikus tyrimus, radiniai papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.

Istoriniai miestai paprastai turi paslaptį – dar vieną miestą po dabartiniais gatvių grindiniais, skverais, statiniais. Tai senojo miesto liekanos, archeologų dar vadinamos kultūriniu sluoksniu, su visais jam būdingais reliktais: gatvėmis, pastatais, ūkiniais įrenginiais ir t. t. Klaipėdos senamiestyje toks sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus praeities veiklos pėdsakų, siekia 4–5 metrų, o piliavietėje net 8 metrų storį. Seniausia jo dalis mena XIII a., kitaip tariant, pačią miesto kūrimosi pradžią.

Archeologiniai tyrimai Klaipėdoje prasidėjo dar 1968 m., suaktyvėjo 8–9 dešimtmečiais ir tęsiami iki šiol. Nuveikta labai daug. Atlikti darbai leido pateikti naują ir radiniais pagrįstą senamiesčio raidos modelį, atskleidė neregėtus kasdienybės vaizdinius, santykį su Europos miestais, atkūrė architektūros, infrastruktūros istoriją.

Būtent šiems archeologiniams Klaipėdos tyrinėjimams ir atradimams skiriamas antrasis muziejininkų rengiamo ciklo susitikimas.

Klaipėdos mieste Skulptūrų parkas apima 10 ha teritoriją. Jo rekonstrukcija turėtų vykti trimis etapais.

Miestiečiai, išvydę tveriamą tvorą, stebėjosi – nebegalės nevaržomai pasivaikščioti parke. Tačiau rangovai vis dar yra palikę kelias laisvas vietas ties pėsčiųjų takeliais.

"Prasidėjo Skulptūrų parko tvarkymo darbai, todėl rangovai planavo visą parką apsitverti. To reikia tam, kad pėstieji nevaikštinėtų tose vietose, kur vyks archeologiniai tyrinėjimai. O tai juk yra buvusios kapinės. Nebūtų gerai, jei, atvėrus kapavietes, kas nors vaikštinėtų", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Nebūtų gerai, jei, atvėrus kapavietes, kas nors vaikštinėtų.

Projekto sprendinius numatoma įgyvendinti trimis etapais. Pirmajame etape turėjo būti šalinami želdiniai.

"Tačiau iš 500 numatytų šalinti medžių skaičius sumažėjo. O šiuo metu medžių kirtimas jau nebegalimas, galima šalinti tik krūmus ir sausuolius. Vadinasi, reikės medžius šalinti rugpjūtį", – pasakojo I.Kubilienė.

Pirmąjį etapą žadama įgyvendinti per 10 mėnesių. Antrąjį ir trečiąjį etapą – per 11 mėnesių.

Vis dėlto planus teko keisti. Kol laukiama leidimų kirtimui, bus imamasi kitų darbų.

"Bus demontuojama senoji infrastruktūra, perkeliamos trys skulptūros, įrengiamas pėsčiųjų takų tinklas, įrengiama net 920 kvadratinių metrų vaikų žaidimų aikštelė, vietoje dabartinės šunų vedžiojimo aikštelės įrengiama krepšinio aikštelė", – darbus vardijo I.Kubilienė.

Dar numatyta šalia sporto aikštelės įrengti lauko treniruoklius.

"Reikės sutvarkyti vandentiekio tinklus, įrengti laistymo sistemą. Bus įrengiama nauja elektros instaliacija apšvietimui", – priminė I.Kubilienė.

Parke atsiras pastatomas konteinerinis tualetas, bus įrengiamas vaizdo stebėjimas, statomi nauji mažosios architektūros elementai.

Antruoju etapu bus pastatomi nauji simboliniai vartai iš Liepų ir K.Donelaičio gatvių pusių.

Taip pat bus įrengiamas memorialas prie Trilapio gatvės, remontuojamas gynybinis šansas, įrengiama Gerlachų šeimos kapavietė, pastatomi akmeniniai atminimo ženklai – kryžiai.

Trečiajame etape numatoma sutvarkyti želdinius – pasodinti medžius, krūmus, gėlynus, įrengti veją, pastatyti informacinius stendus, įrengti parko aptvėrimą – numatyta 0,9 m aukščio segmentinė tvora nuo Trilapio ir S.Daukanto gatvių.

Darbus atlieka įmonė "Plungės lagūna".

"Projekto vertė – be vieno euro trys milijonai", – patikslino I.Kubilienė.

Būtini tyrimai

Negailestingos gyventojų ir architektūros profesionalų kritikos sulaukusio Reformatų skvero rekonstrukcijos projekto rangos darbai buvo sustabdyti praėjusių metų gruodį, gavus žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. Kartu paskelbta sensacinga informacija, kad tyrimų metu aptikti senosios Reformatų bažnyčios pamatai. Šių metų kovą savivaldybė išplatino pranešimą apie iškritikuoto projekto korekcijas: bus kertama mažiau medžių, keičiamas takų išdėstymas, numatyta vieta paminklui Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams. Tačiau pats projektas nepajudėjo iš vietos.

Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius prieš porą savaičių informavo "Vilniaus dieną", kad visuomenė gali susipažinti su atnaujinto Reformatų skvero rekonstrukcijos projekto vizualizacija – ją galima rasti savivaldybės interneto tinklalapyje. Atsakymas į klausimą, kodėl išgriautame ir piktžolėmis apaugusiame skvere nevyksta darbai, – lakoniškas: savivaldybės įmonė "Vilniaus planas" rengia naują techninį projektą, ir būtent dėl šio projekto detalių užsitęsė rangos darbų atnaujinimas.

Įdomiausią detalę savivaldybės atstovai kažkodėl nutylėjo – kad po žvalgomųjų archeologinių tyrimų buvo užsakyti detalieji, kuriuos už beveik 128 tūkst. eurų šių metų birželį pirko projekto vykdytoja savivaldybės UAB "Vilniaus vystymo kompanija".

Konkursą laimėjo viešoji įstaiga "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos", ir nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos Reformatų skvere darbavosi archeologai, vadovaujami Algirdo Kalinausko ir Igno Sadausko. Pastarasis "Vilniaus dienai" akcentavo, kad pagal įstatymą ir galiojančius reglamentus archeologiniai tyrimai čia privalomi prieš pradedant bet kokius žemės judinimo darbus, kadangi Reformatų skveras patenka į dvi saugomas kultūros paveldo teritorijas – Reformatų sinodo ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę.

Pasiekė XVI amžių

Šią vasarą tyrimai buvo vykdomi suprojektuotų lietaus nuotekų rezervuarų įrengimo vietose. Iš viso archeologai ištyrė beveik 480 kv. metrų plotą tose vietose, kur, tikėtina, buvo reformatų bendruomenės sodai, daržai, ūkiniai pastatai ir jų aplinka.

"Vietos perkasoms parinktos kuo toliau nuo jautrių zonų, užstatymo fragmentų – konsistorijos pastato likučių, Reformatų sinodo pastato ir centrinėje skvero dalyje esančių senųjų reformatų kapinių, – teigė I.Sadauskas. – Nustebino susiformavusio kultūrinio sluoksnio storis, svyravęs nuo 1,2 m iki 5,1 m gylio, nes čia vis dėlto ne Vilniaus senamiestis, o už miesto gynybinės sienos buvusi teritorija. Didžiausias gylis pasiektas aptiktoje griovoje, pagal radinius sprendėme, kad ji buvo užpilta XVIII a."

Įdomiausią detalę savivaldybės atstovai kažkodėl nutylėjo.

Kokia griovos paskirtis, tyrinėtojai galutinių išvadų dar neturi. Spėjama, jog tai galėjo būti ir šiukšlių išpylimo vieta, mat panašių radinių anksčiau buvo rasta tyrinėjant J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankirtoje esančio namo kieme. Ten buvo konstatuota, kad šlaite iškastoje duobėje buvo sumestos šiukšlės iš dabartinės Trakų gatvės rajono.

"Radome pačių įvairiausių archeologinių radinių: didelį kiekį keramikos fragmentų – sudaužytų puodų, ąsočių, dubenų, taip pat puošnių krosnių koklių fragmentų iš XVI ir XVII a. Jie galėjo patekti ten iš senamiesčio, kadangi panašių radinių aptinkama ir kasinėjant Vilniaus senamiesčio širdyje, o reformatų bendruomenė, kaip žinoma, gyveno kukliai, – sakė I.Sadauskas. – Aptikta ir kitų radinių – metalinių, kaulo dirbinių, nemažai monetų, nukaldintų skirtingais laikotarpiais. Radome ir menkų užstatymo fragmentų – ūkinių pastatų pamatų bei grindinio likučių. Iš esmės šie tyrimai, nors ir suteikė naujos mokslinės informacijos, neišsiskyrė iš kitų Vilniaus senamiesčio archeologinių tyrimų konteksto, tačiau patvirtino istorinius duomenis, kad XVI a. pabaigoje reformatams už Vilniaus gynybinės sienos buvo suteiktas sklypas kapinėms, o paskui jų turima teritorija plėtėsi, ir vėlesniais amžiais reformatų kvartale gyvenimas virte virė."

Užminė mįslių

Archeologus nustebino aptiktas nemažas kiekis artefaktų, susijusių su napoleonmečiu: kareiviškos sagos ir diržų sagtys iš Napoleono armijos kareivių uniformų, įvairūs to laikotarpio titnaginiai skiltuvai, kurie būdavo naudojami muškietose uždegti paraką.

"To laikotarpio radinių gausa leidžia daryti išvadą, kad Reformatų kvartale buvo apsistoję Napoleono kariuomenės daliniai – arba keliaudami tolyn į Rusiją, arba jau traukdamiesi atgal", – teigė I.Sadauskas.

Skeletų ar žmonių kaulų sankaupų perkasose nebuvo aptikta, išskyrus keletą pavienių, kurie greičiausiai ten pateko sovietmečiu, kai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo įrenginėjamas skveras. Senosios reformatų kapinės tuomet buvo brutaliai išstumdytos buldozeriais, be jokių archeologinių tyrimų, neaišku, kiek kapų buvo išardyta ir nežinia kur išvežta.

Dar viena mįslė – vienoje iš perkasų aptikta didelė ūkinė duobė, kur buvo ir nemažai radinių, ir daugybė padrikai suverstų arklių kaulų.

"Nežinome tikslaus kiekio, bet tikrai daugiau nei 3 arklių. Kaip jie ten atsidūrė – neaišku. Per karus arkliena buvo vartojama maistui, bet ta duobė yra XVII a. pirmos pusės, jos negalima susieti nei su napoleonmečiu, nei su Šiaurės karu, nei su 1655 m. Rusijos kariuomenės užgrobimu, kurio metu Vilnius buvo išplėštas ir labai nuskurdintas", – svarstė archeologas.

Gana retas Lietuvoje ir auksinis Olandijos dukatas, nukaldintas 1754 m. Jo patekimo į Vilniaus reformatų kvartalą versijos sunkiai išaiškinamos, mat moneta aptikta XIX a. antrosios pusės kultūriniame sluoksnyje – apie 100 metų vėlesniame, nei ji buvo nukaldinta.

"Galime tik spėlioti: arba dukatas kaip pinigas dar cirkuliavo XIX a. viduryje, arba tiesiog pateko į skvero įrengimo metu perkastas ir permaišytas įvairių kultūrinių sluoksnių žemes", – sakė I.Sadauskas.

Pasak jo, visi archeologinių tyrimų metu aptikti radiniai per žiemą bus sutvarkyti, inventorizuoti, nufotografuoti ir atsidurs Lietuvos nacionalinio muziejaus saugyklose.

Gyva istorijos pamoka

Nepakartojamų įspūdžių archeologinių tyrimų Reformatų skvere metu patyrė ir dešimtys sostinės moksleivių. Mat VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vykdo jaunimui skirtą projektą, susijusį su archeologiniais tyrimais ir jų sklaida.

"Vieną dieną būrys moksleivių buvo atvykę pas mus ir gavo šiek tiek praktikos darbų, – sakė I.Sadauskas. – Vaikai buvo labai patenkinti edukacija, nes tiesiogiai prisilietė prie miesto istorijos, patyrė archeologų darbo džiaugsmus, nes visi aptiko vertingų radinių – buitinės keramikos, puodų ir stiklo šukių. Mes tuo metu jau buvome pasiekę, berods, XVII a. antros pusės kultūrinį sluoksnį, kur tikrai gausu radinių. Praktika buvo tikrai turtinga."

Jis viliasi, kad toliau vykstant Reformatų skvero rekonstrukcijai kitais metais pavyks papildyti mokslinę informaciją apie šio kvartalo istoriją, nes kiekvienoje žemės darbų vietoje, prieš atvykstant statybininkams su jų technika, darbuosis archeologai.

Baigus šiuos tyrimus, vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės, o vėliau ketinama sutvarkyti teritoriją bei jos aplinką.

Liepos 9–31 dienomis tyrimai atliekami siekiant toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną.

„Šį sezoną pastangos bus nukreiptos į vienos iš mikvių (ritualinių baseinų) atidengimą ir pirties bei sinagogos pastatų išorinės sienos dalies išskyrimą“, – teigia Izraelio Senienų tarnybos direktorius Jonas Seligmanas.

Per pastaruosius aštuonerius metus archeologiniai kasinėjimai šioje vietoje atlikti keletą kartų: 2011 metais pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių, 2016–2017 metais rasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai ir nustatytos dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos.

Vilniečiai ir miesto svečiai liepos 19 ir liepos 26 dienomis galės pabendrauti su archeologais, pamatyti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją. Liepos 18 ir 25 dienomis vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. 1903 metais tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 metais Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

Atkasė gatvės grindinį

Archeologiniai tyrimai Danės skvere pradėti šią savaitę. Juos atliekančios įmonės "Statybų archeologija" darbų vadovė Daiva Jazbutytė informavo, kad darbai tik prasidėjo.

Iš viso numatyta ištirti 368 kv. m skvero plotą. Tyrimų vietos yra išsidėsčiusios po visą parką – nuo paminklo "Arka" iki projektuojamos Bastionų gatvės.

"Bus nustatyta, kas slypi po žeme, kokios išlikusios kultūros vertybės. Danės skvero atnaujinimo projektą rengsiantys specialistai remsis mūsų atradimais ir spręs, ką su jais daryti. Gal norės kažką išryškinti, palikti atkastą. Mes patys dar nežinome, ką aptiksime", – tvirtino vadovė.

Šiuo metu ištirta nedidelė dalis numatyto ploto – apie 40 kv. m. Anot D.Jazbutytės, rastas po žeme slėpęsis prieškariu buvusios gatvelės-pėsčiųjų tako grindinys, pastato kampas. Spėjama, kad tai šioje vietoje stovėjusios vilos likučiai.

"Kažkokiais įdomesniais radiniais dar negalime pasigirti. Dabar atkasame viską, kas stovėjo XIX a. pabaigoje ir buvo nugriauta, užversta po Antrojo pasaulinio karo", – pasakojo vadovė.

Užkliuvo akyliems miestiečiams

Planuojama, kad archeologiniai tyrimai Danės skvere truks apie mėnesį ar du.

"Tiksliai sunku pasakyti. Kiek tęsis tyrimai, priklausys nuo radinių. Gali tekti ir pailginti laiką", – aiškino D.Jazbutytė.

Prognozuojama, kad Danės skvere archeologai gali aptikti daug radinių. Teigiama, kad prieškariu ši teritorija buvo užstatyta. Čia stovėjo ne tik vila, bet ir paštas.

Akyliems klaipėdiečiams jau užkliuvo skvere atliekami archeologiniai tyrimai. Aplinkiniai gyventojai piktinosi, kad gruntu, kuriame buvo plytų, užverstos čia augusios sakuros.

Klaipėdiečiai baiminosi, kad archeologai galėjo pažeisti želdinius. D.Jazbutytė tvirtino, kad sakuros  nebuvo sužalotos.

"Želdiniams tikrai nieko nenutiko. Žmonės gali ateiti ir apžiūrėti. Saugome augalus. Dabar tai darysime dar atidžiau. Gerai, kad miestiečiai rūpinasi ir prižiūri savo aplinką", – pabrėžė vadovė.

Dedikuos Lietuvos šimtmečiui

Planuojama, kad Danės skveras taps bendruomenės parku. Klaipėdos savivaldybė ir įmonė "Hidrostatybos projektai", kuri laimėjo konkursą parengti parko ir krantinių sutvarkymo techninį projektą, sutartį pasirašė praėjusių metų gruodį.

Techninį projektą planuojama pabaigti iki metų pabaigos. Tada bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Darbai galėtų prasidėti 2018 m.

Techninio projekto rengėjai sieks sukurti visapusiškai įdomų parką. Norima, kad čia driektųsi dviračių ir pėsčiųjų takai, erdvę puoštų gėlynai ir medžiai, klaipėdiečiai skvere net galėtų rengti iškylas.

Skvere būtų galima įprasminti ir istoriją. Architektų vizijose – per skverą einantis takas, kuriame būtų pažymėta miesto vystymosi istorija, žymūs žmonės, svarbios datos.

Kadangi šalia įsikūręs Muzikinis teatras, skvero mažojoje architektūroje galėtų atsispindėti muzikinė tematika. Centrinėje dalyje turėtų būti ramaus poilsio oazė ir pažinimo erdvė, o gale – aktyvaus poilsio zona.

Kaip klaipėdiečiai yra įpratę, Danės skverą ir ateityje puoš fontanas. Tačiau dabartinis rekonstruojamas veikiausiai nebus. Architektai siūlo įrengti grindinį fontaną.

Skvero apšvietimą norima išnaudoti sukuriant gražų reginį akiai – šviesų šou.

Rekonstruojant krantines siūloma eiti europietišku keliu. Prie vandens turi būti lengva prieiti, tad tvorų statyti nežadama. Kai kuriose vietose krantinės galėtų būti "nuleistos" iki vandens, čia būtų patogu prisėsti, terasose galėtų kurtis jaukios lauko kavinukės.

Siekiama sukurti geresnes sąlygas ir vandens pramogoms. Ties dabartine irkluotojų baze siūloma įrengti įlankėlę baidarėms ir valtims nuleisti. Upės viduryje galėtų atsirasti plaukiojanti terasa kameriniams renginiams.

Šios 3,5 ha užimančios erdvės sutvarkymas dedikuojamas Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Preliminariai skaičiuojama, jog Danės skverui bei šalia esančioms krantinėms atnaujinti gali prireikti apie 4 mln. eurų. Darbams finansuoti tikimasi gauti ES paramos.