Seimas po svarstymo antradienį pritarė liberalo Romualdo Vaitkaus pristatytai Aplinkos apsaugos komiteto (AKK) išvadai įstatymo projektą atmesti.

Už atmetimą balsavo 108, prieš 8, o susilaikė 3 parlamentarai.

Pasak pakeitimų iniciatoriaus „laisviečio“ Kasparo Adomaičio, dabartine tvarka valstybės parama gyventojams jų daugiabučių modernizavimui teikiama vertinant tik tai, ar renovacija siekiama padidinti pastato energetinį efektyvumą. Anot parlamentaro, pakeitus įstatymą parama galėtų būtų suteikiama tik tuo atveju, jeigu ir atnaujinamo daugiabučio namo architektūriniai sprendimai atitinka kokybės reikalavimus.

Šie kriterijai, pasak K. Adomaičio, yra įtvirtinti Architektūros įstatyme. Juos tvirtina savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vietos ir paties daugiabučio tipo specifiką.

Parlamentaro vertinimu, pagal dabartinę tvarką renovuojant daugiabučius kreipiamas dėmesys tik į tai, ar atnaujinus namą jis bus energetiškai efektyvus, bet nevertinama, ar jis atitiks architektūrinius reikalavimus, bus tvarus.

K. Adomaičio teigimu, pagal dabartinį įstatymą renovacija suteikia mažiau pridėtinės vertės, pastatai netampa pakankamai patrauklūs siekiant pritraukti naujus gyventojus, investicijos į renovaciją gali nepasiteisinti bei neatsipirkti.

STT pranešime teigiama, kad atsižvelgiant į Architektūros įstatymo nuostatas, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami statiniams, planuojamiems statyti senamiestyje, istorinėje ar centrinėje dalyse, netaikant išimčių jų paskirčiai ar plotui, siekiant užtikrinti naujų ar renovuojamų statinių projektų šiose miestų ir miestelių teritorijose architektūrinį ir urbanistinį vientisumą. Naujame sprendime įtvirtinti tik kelių kategorijų ir paskirties statiniai, numatant tam tikrą jų aukštį ar plotą, senamiestyje ir Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus. Tokiu būdu rengiant projektą ir nurodant bent keliais kvadratiniais centimetrais mažesnį statinio plotą, architektūrinį konkursą rengti būtų neprivaloma.

Atlikus antikorupcinį vertinimą taip pat nustatyta, kad sprendimo nuostatos įtvirtina ir kitas aukštesnės galios teisės aktuose nenumatytas galimybes neorganizuoti architektūrinių konkursų, kai jie yra privalomi. Pavyzdžiui, objektams, kurių projektai atitinka išsamiau nedetalizuotus Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus ir dėl šių projektų yra gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, nenumatant konkrečių minėtos išvados gavimo procedūrų ir etapų. Tad nėra aišku, ar gavus neigiamą vienos architektų profesinės bendruomenės ekspertų išvadą projektuotojai galėtų kreiptis į kitą, siekdami gauti teigiamą išvadą.

STT vertinimu, toks šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas didina korupcijos pasireiškimo tikimybę. Pažymėtina, kad STT jau buvo informavus Vilniaus m. savivaldybę apie šias rizikas 2021 m. gegužės mėn. tačiau į pastabas atsižvelgta nebuvo.

Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Aplinkos ministerijai. Jos per 2 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.