Gerai žinoma schema
Kovo pabaigoje teisėsauga paskelbė apie ikiteisminį tyrimą, kuriame naudotų automobilių importu į Lietuvą ir jų prekyba užsiimanti asmenų grupė įtariama nuslėpusi ir nesumokėjusi daugiau kaip 3 mln. mokesčių.
Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius įvardijamas kaip nusikalstamos schemos organizatorius. Kartu su ne mažiau kaip penkių bendrininkų grupe jis įtariamas sukūręs mokesčių slėpimo schemą. Į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos automobiliai buvo gabenami pasinaudojant pačių kontroliuojamomis septyniomis fiktyviomis įmonėmis. Taip būdavo imituojami automobilių importo, pirkimo–pardavimo sandoriai.
Įtariama, kad bendrininkai veikė pagal pareigūnams žinomą schemą – viena fiktyvi įmonė automobilių importui būdavo naudojama kelis mėnesius, vėliau ją pakeičiant kita. Įmonių direktoriais buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą įmonėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos. Dauguma bendrininkų kontroliuojamų fiktyvių įmonių nevykdė jokios veiklos, teikė neteisingas ataskaitas valstybės institucijoms.
Pasinaudojant tokiomis įmonėmis, nuo 2019 m. į Lietuvą buvo atgabenta apie 1,7 tūkst. automobilių, kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų.
Automobiliams atvykus į Lietuvą, iš jūrų uosto teritorijos transporto priemones pasiimdavo galimai tikrieji jų savininkai – perpardavinėtojai.
Nedeklaravę jokių įsigijimo sandorių, perpardavinėtojai automobilius parduodavo prisidengdami dar trimis fiktyviomis įmonėmis, kurių direktoriais taip pat buvo asocialūs, teisti, užsienyje gyvenantys asmenys.
Galutiniai pirkėjai automobilį tariamai įsigydavo iš fiktyvios įmonės. Vėliau jie automobilį įregistruodavo Lietuvoje, o privalomi sumokėti mokesčiai valstybės biudžeto nepasiekdavo, nes fiktyvios įmonės neteikdavo jokių ataskaitų, nebuvo registruotos PVM mokėtojomis ir nemokėjo jokių mokesčių.
Tarp tūkstančių importuotų ir areštuotų automobilių pateko daugybė šalies gyventojų, kuriems aukcionų tarpininkais pasiskelbę įtariamieji pirko ir gabeno į Lietuvą automobilius. Pastaruosius JAV aukcionuose išsirinkę ir už juos sumokėję gyventojai negali jais naudotis.
"Turime visą informaciją apie tikruosius automobilių savininkus, kurie realiai juos įsigijo iš trečiųjų šalių. Minėtų automobilių pardavimas apribotas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl bandymas paslėpti, parduoti ir registruoti minėtus automobilius gali užtraukti atsakomybę šiuos veiksmus bandantiems atlikti asmenims", – teigė tyrimą kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arvydas Navickas.
Pasak jo, šioms transporto priemonėms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šių automobilių grąžinimo klausimas jų savininkams bus išspręstas tik po to, kai už juos bus sumokėti visi Lietuvoje privalomi mokesčiai.
Bloga nuojauta
Vienas tokių automobilių savininkų kreipėsi į "Kauno dieną". Vilnietis Andrius (tikrasis redakcijai vardas ir pavardė žinoma – aut.past.) pasakojo, kad, susiviliojęs patraukliomis tarpininkavimo už automobilį iš JAV aukciono pirkimo paslaugomis, tapo jų klientu, įsigijo automobilį ir galiausiai paaiškėjo, jog jis areštuotas, kadangi tarpininkai nesumokėjo visų reikiamų mokesčių.
"Tarpininkų atstovas paprašė 100 eurų tarpininkavimo mokesčio, pasiūlė geras sąlygas. Dalyvaujant aukcione reikia registruotis, mokėti depozitą, turėti daug laisvo laiko, kurio aš dažniausiai neturiu, todėl nusprendžiau visus šiuos reikalus ir patikėti jam. Kai mano automobilis galiausiai buvo nupirktas aukcione, pinigus už jį pervedžiau tiesiai į JAV. Tada tarpininkas derino visus reikalus, kad jis atkeliautų iki Klaipėdos uosto. Čia jį turėjau pasiimti ir duoti pinigų mokesčiams – muito, tarpininkavimo ir PVM", – įvykių eigą prisiminė pašnekovas.
Klausiau, kodėl ne iškart forminama mano vardu, tačiau man buvo pasakyta, kad taip lengviau parvežti į Lietuvą, kad jie pažįsta muitininkus, kurie lengviau sutvarkys visus muito reikalus, ir taip toliau.
Su tarpininku Andrius susitiko Klaipėdos uoste, kur galiausiai tapo automobilio savininku, padavė pinigus.
"Žinojau, kad aukcione nupirktas automobilis yra užrašytas kažkokios įmonės vardu, tada, kiek man žinoma, iš tos įmonės buvo perparduotas dar kitai įmonei. Klausiau, kodėl ne iškart forminama mano vardu, tačiau man buvo pasakyta, kad taip lengviau parvežti į Lietuvą, kad jie pažįsta muitininkus, kurie lengviau sutvarkys visus muito reikalus, ir taip toliau", – tikino Andrius ir pridūrė, kad lyg nujausdamas pakišo tarpininkui ranka pasirašytą raštą, kad mokesčiams skirti grynieji pinigai iš jo paimti.
Parsivežęs automobilį namo vilnietis jį pradėjo remontuoti. Manė, kad, baigęs remontą, jį užregistruos Lietuvoje, tačiau to padaryti nespėjo.
"Man paskambino tas pats tarpininkas ir pasakė, kad kažkas blogai su mokesčiais, automobilis areštuotas, yra bėdų", – pasakojo Andrius. Pašnekovo žiniomis, muito mokestį tarpininkas sumokėjo, tačiau PVM skirti pinigai taip ir liko pas įtariamus nusikaltėlius kišenėje.
Areštuotas buvo ne tik Andriaus automobilis. Buvo ir tokių, kurie net nespėjo savo transporto priemonės pasiimti iš jūrų uosto teritorijos, kiti – kaip ir istorijos herojus – nespėjo jų priregistruoti Lietuvoje, o treti buvo atlikę visus minėtus procesus, tik dabar negali transporto priemonės nei parduoti, nei kitaip ja disponuoti.
FNTT nuotr.
Susimokėti neleidžia
Nieko nelaukęs pašnekovas pats nuvyko pas teisėsaugininkus ir atskleidė kortas: parodė automobilio originalų sertifikatą iš JAV, pirkimo dokumentus, ranka rašytą raštą, patvirtinantį, kad padavė pinigus grynaisiais, muitinės deklaraciją.
"Labiausiai norėjau susitvarkyti visus dokumentus, kad mano įsigyto automobilio areštas būtų panaikintas ir galėčiau jį priregistruoti Lietuvoje, juo važinėti", – lūkesčius dėstė vyras. Kad viskas vyktų greičiau, jis išsiuntė ir oficialų raštą, į kurį netrukus gavo atsakymą.
"Informuojame, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje išnagrinėjus jūsų prašymą dėl ikiteisminiame tyrime taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo transporto priemonei (…) panaikinimo po to, kai sumokėsite mokesčius, priimtas sprendimas tenkinti jūsų prašymą ir, jums sumokėjus mokesčius už minėtą automobilį bei pateikus FNTT pareigūnui ar prokurorui tai patvirtinančius dokumentus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus nedelsiant panaikintas", – gerą žinią vilniečiui pranešė teisėsaugininkai. Tačiau džiaugtis ilgai neteko.
Gavęs prokuroro raštą, Andrius paskambino Klaipėdos teritorinės muitinės atstovams. Jiems pateikė prašymą, tada teko skambinti dar kelis kartus, nes, pasak pašnekovo, laikas ėjo, o jokio atsakymo sulaukti taip ir nepavyko.
"Kai jiems galutinai įkyrėjau, jie mano prašymą galiausiai priėmė nagrinėti. Pasakiau, kad noriu kuo greičiau viską sumokėti, tačiau jų atsakymas mane privertė aiktelėti: "Mes nežinome, kaip tuos pinigus iš jūsų paimti."
Jau beveik du mėnesius visaip bandau valstybei atiduoti pinigus, kurių jiems nesumokėjo įtariami nusikaltėliai, tačiau Muitinės atsakingi pareigūnai vis sako, kad nėra galimybių, turiu laukti. Situacija kuriozinė – paskelbta, kad nuslėpti mokesčiai, atsiranda žmonės, kurie juos nori sumokėti, tačiau valstybės įstaigos nemoka priimti pinigų", – nuostabos neslėpė pašnekovas.
Situacija kuriozinė – paskelbta, kad nuslėpti mokesčiai, atsiranda žmonės, kurie juos nori sumokėti, tačiau valstybės įstaigos nemoka priimti pinigų.
Gali būti ir bendrininkas?
Šiame ikiteisminiame tyrime dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo. Muitinės tarpininko veikla užsiimančios uostamiesčio įmonės direktoriui paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Dar dvylika asmenų apklausti kaip specialieji liudytojai. Tačiau tūkstančiai automobilių ir toliau nepajudinami, o tokių tyrimų Lietuvoje vykdoma ne vienas. Šią sritį gerai išmanančių specialistų paklausėme, ar Andriaus situacija – tipinė, ar yra ir kitokių atvejų.
"Tikrai yra žmonių, kurie, tarkim, automobilį perka pirmą kartą arba tik vieną. Tai tokie žmonės tikrai patiklūs, jiems pasako, kad už atitinkamą sumą viską sutvarkys, jie be jokių papildomų klausimų sumoka pinigus ir į jokias sutartis nesigilina", – Andriaus istoriją įvertino patikimas šaltinis, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.
Ar žmonėms, kurie nori panaikinti savo transporto priemonės areštą, tai padaryti paprasta? Specialistas teigė žinantis ne vieną atvejį, kai kančių kelius tenka minti net su advokatais ir tai trunka ilgiau nei pusmetį.
"Visi prašymai atmetami motyvuojant vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Jiems sakoma, kad kol nebus baigtas tyrimas, jokie prašymai nebus nagrinėjami. O tokios apimties tyrimai gali vykti metus, dvejus ar net ketverius. Tai šiuo atveju, jei žmogus jau gavo prokuroro pritarimą panaikinti areštą, jam labai pasisekė", – pastebėjo pašnekovas ir pridūrė, jei istorijos herojus jau turi pasirašytą prokuroro raštą, tai, greičiausiai, jam nebereikia ir muitinės: "Jis viską turi, muitinė čia ne prie ko. Panašu, kad jam tiesiog reikia susisiekti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir paklausti, į kokią sąskaitą valstybei pervesti PVM mokestį."
"Tikrai gali būti, kad muitinė žmogui padėti negali, nes būtent šiai tarnybai pinigai yra tvarkingai sumokėti. Čia reikėtų kreiptis į kitas teisėsaugos tarnybas, kad jie paaiškintų, kaip tai padaryti. Mano nuomone, PVM yra mokamas VMI", – "Kauno dienai" pirmojo šaltinio teiginius patvirtino gerai informuotas muitinės tarpininkas.
Tačiau būtent šis asmuo, taip pat nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pabrėžia, kad būna atvejų, kai žmogus, aukcione per tarpininką perkantis transporto priemonę, apie visus šiuos nešvarius darbus įtaria arba net labai gerai žino.
"Perkantis automobilį žmogus puikiai žino, kad jam grynųjų pinigų reikės mokėti žymiai, net perpus mažiau, nei jis ją pirktų be jokio tarpininko. Negalima atmesti tikimybės, kad jis čia tampa tokiu pačiu bendrininku, tačiau gavęs specialiojo liudytojo statusą, teikdamas informaciją teisėsaugai, jis atsakomybėn netraukiamas. Tikriausiai kiekvienas žino įstatymus ir reikiamus sumokėti mokesčius: muito – 10 proc., PVM – 21 proc. Tai šiuo atveju labai lengva paskaičiuoti ir nesunku suprasti, kodėl moki žymiai mažiau. Ir čia galima priminti gerai visiems žinomą tiesą – jei ir nežinojai kažko, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės", – kitokią nuomonę išdėstė specialistas.
Šaltinis "Kauno dienai" taip pat tikino žinąs ne vieną, kuris norėtų panaikinti savo transporto priemonės areštą, bet net nežino, nuo ko pradėti ir kur kreiptis. O jei ir pradeda domėtis, labai dažnai tiesiog lieka nieko nepešęs.
"Dar rudenį pradėtas didelės apimties analogiškas ikiteisminis tyrimas parodė, kad daugybė žmonių atsidūrė keblioje padėtyje, tačiau jiems teisėsaugininkai padėti kol kas neketina. Nepaisant to, moralas vienas – jei visi tvarkingai mokėtume mokesčius, į tokias situacijas net nepakliūtume", – pamokomai pokalbį baigė jis.
FNTT nuotr.
Teisėsaugos voratinklis
Galutinius taškus paprašėme sudėti teisėsaugos institucijų. Jų atstovai į daugelį klausimų neatsakė motyvuodami vykdomu ikiteisminiu tyrimu, tačiau iš jų atsakymų galima susidaryti bendrą vaizdą, kur kreiptis dėl transporto priemonių arešto panaikinimo.
"Pirmiausia, asmuo, įsigijęs transporto priemonę, kuriai pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, privalo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnus ir juos apie tai informuoti. Tuomet asmuo turi kreiptis į Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnus, kur jiems bus paaiškinta tvarka dėl visų privalomų mokesčių sumokėjimo. Pateikus visus dokumentus, patvirtinančius mokėjimus, bus išspręstas klausimas dėl transporto priemonės arešto panaikinimo", – "Kauno dienai" aiškino prokuroras A.Navickas ir paminėjo, kad visi, nukentėję nuo nelegaliai veikusių automobilių prekeivių, turėtų kreiptis į prokuratūrą ir ikiteisminių tyrimų instituciją – FNTT.
"Jiems bus suteikta kompetentinga pagalba ir reikiama informacija apie tolesnius procesus dėl transporto priemonių arešto panaikinimo", – žadėjo prokuroras.
FNTT atstovai atskleidė, kad ne tik automobilių savininkai, bet ir kai kurie įtariamieji yra nusprendę nesumokėtus pinigus valstybei grąžinti.
"Dalis įtariamųjų žalą atlygino ar sudarė susitarimus su VMI dėl jos atlyginimo. Taip pat, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, įtariamųjų turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas", – tai, kad kai kurie piniginiai reikalai dėl PVM mokėjimo yra tvarkomi per VMI, paminėjo FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Netipinė situacija
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai "Kauno dienai" išsamiau paaiškino patį deklaravimo procesą. Pasak jų, iš trečiųjų šalių (įskaitant ir JAV) įvežamos prekės deklaruojamos muitinei raštu pateikiant elektroninę importo deklaraciją. Kartu su muitinės deklaracija turi būti pateikiami prekės įsigijimą patvirtinantys dokumentai ir dokumentai, pagrindžiantys visas su prekių transportavimu susijusias išlaidas.
"Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi FNTT informaciją ir fizinių asmenų prašymus perskaičiuoti mokesčius už jų įsigytus automobilius, atlieka importo deklaracijų tikrinimą, atsižvelgdama į fizinių asmenų pateiktą informaciją. Atlikus patikrinimą patvirtinama Supaprastinto patikrinimo ataskaita, kuri išsiunčiama prašymą pateikusiam asmeniui. Su automobilių areštu muitinė nesusijusi", – į klausimą apie transporto priemonės arešto panaikinimą atsakė Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė.
VMI atstovai pripažino, kad automobilio arešto panaikinimas sumokant mokesčius tikrai nėra paprastai išsprendžiamas.
"Aprašyta situacija yra netipinė ir kompleksinė, susijusi su kelių institucijų kompetencija. PVM mokėjimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, kieno vardu buvo įformintos importo deklaracijos, taip pat nuo to, kas buvo importuojamo automobilio savininkas. Svarbu ir tai, ar, pildant deklaracijas, buvo pasirinktas tiesioginis ar netiesioginis atstovavimas. PVM sumokėjimas priklauso ir nuo kitų aplinkybių, pavyzdžiui, ar importuoti automobiliai buvo perparduoti, ar tokie pardavimai deklaruoti PVM deklaracijose", – komentavo Kauno VMI atstovas Tadas Bružas.
Siekiant išspręsti šią situaciją, istorijos herojui VMI rekomenduoja į juos kreiptis raštu.
"Paprasčiausia tai padaryti per Mano VMI sistemą, taip pat e.paštu vmi@vmi.lt. Kreipiantis siūlome prisegti visus su šia situacija susijusius dokumentus", – nurodė T.Bružas.
