Eksponatai eksponate
Svarbiausias parodos eksponatas – pats muziejus, 1932 m. A.Funko projektuotas A. ir P.Galaunių namas. "Taigi, lankytojas gali eksponatą apžiūrėti iš lauko, patirti jo įkomponavimą aplinkoje – Ąžuolyne, paskui užeiti į vidų, apžiūrėti pirmame aukšte buvusį Galaunių butą ir pakilti į antro aukšto butą, kurį tarpukariu nuomojo signataro Kazio Bizausko šeima ir kuriame dabar yra eksponuojama A.Funkui skirta paroda", – pažinimo maršrutą siūlė parodos kuratorė, architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė.
Paroda eksponuojama keturiuose kambariuose, suskirsčius į temas: Galaunių namas, interjero salonas, gyvenamųjų namų salė ir visuomeninių pastatų kabinetas. "Parodą nutarėme išdėstyti atskiruose kambariuose pagal A.Funko architektūros funkcines zonas – gyvenamąją, visuomeninių pastatų ir interjerų. Atskiras kambarys skirtas pačiai namo istorijai, o koridoriuje pristatoma architekto biografija", – aiškino parodos kuratorė.
Parodoje pristatomos nuotraukos, archyvinė medžiaga, pasakojama apie projektus ir jų užsakovus. Interjero kambaryje eksponuojamas retas, kolekcininko Dainiaus Lanausko surastas ir restauruotas A.Funko sukurtas fotelių komplektas.
Atpažįstama: A.Funko kūriniai atskleidžia išskirtinį architekto dėmesį kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui. / V. Pranaitytės nuotr.
Dėl pasaulį ir toliau neraminančios pandemijos įgyvendinant parodą iššūkių išvengti nepavyko. "Dėl pandemijos negalėjome pasiekti visų archyvų, o aš negalėjau nuvykti į tiriamąją kelionę Vokietijon", – apgailestavo dr. M.Drėmaitė.
Nepaisant kliūčių, parodą atidaryti pavyko, o architektūros istorikė sako tęsianti A.Funko kūrybos tyrinėjimus. "Ruošiuosi į kelionę ir tikiuosi, kad naujais duomenimis pavyks papildyti kitais metais pasirodysiantį albumą-knygą, skirtą A.Funko kūrybai", – sakė pašnekovė.
Sudėtingas likimas
Nors A.Funko gyvenimas daug netyrinėtas, žinomi jo biografijos faktai atspindi sudėtingą XX a. Lietuvos istoriją, išgyventą nepriklausomybę atgavusios šalies optimizmą ir jį pakeitusias dramatiškas patirtis.
Smolenske Kauno vokiečių šeimoje gimęs A.Funkas studijavo architektūrą prestižinėje Berlyno aukštojoje technikos mokykloje, o 1924 m. gavęs diplomą grįžo į Kauną, pradėjo dirbti su architektu Mykolu Songaila ir tapo funkcionalizmo pradininku.
Atpažįstama: A.Funko kūriniai atskleidžia išskirtinį architekto dėmesį kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui. / V. Pranaitytės nuotr.
Iki 1933 m. A.Funkas dirbo Lietuvos banko architektu, užsiėmė privačia praktika, 1934 m. dar gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą ir Lietuvos pilietybę. 1944 m. vasarą architektas kartu su žmona Valerija Grinkevičiūte pasitraukė į Vokietiją, kur mirė 1957 m.
Išskirtinis braižas
A.Funko suprojektuoti pastatai – tarsi vizualizuotas pasakojimas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę.
"Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, puikiomis proporcijomis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo. A.Funko užsakovai – tarpukario Kauno finansinis elitas – todėl jo projektuoti gyvenamieji namai – unikalūs", – sako dr. M.Drėmaitė, pabrėždama A.Funko kūrybai būdingą unikalų elegancijos ir funkcionalumo derinį.
A.Funkas projektavo įvairiausios paskirties pastatus visoje Lietuvoje, neskirstydamas jų į prestižinius ar ne.
Atpažįstama: A.Funko kūriniai atskleidžia išskirtinį architekto dėmesį kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui. / V. Pranaitytės nuotr.
"Vieniems jis projektavo šeimos namus pagal specialius poreikius, pavyzdžiui, gydytojams – su kabinetais, laukiamaisiais ir operacinėmis; tiems, kas norėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą, A.Funkas projektavo kokybiškus daugiabučius namus, su nuomai skirtais komfortiškais butais. Taip pat projektavo Lietuvos banko pastatus įvairiuose Lietuvos miestuose ir keletą visuomeninių objektų Kaune", – pasakojo dr. M.Drėmaitė.
Kas? Paroda "Arno Funk[cionalizmas] (1898–1957)".
Kur? A. ir P.Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2).
Kada? veikia iki 2022 m. liepos 1 d.
