Tapė tai, kuo gyveno

Istorijomis apipinta vienu svarbiausių impresionistų laikomo Klodo Monė kūryba. Jo paveikslas „Įspūdis, saulėtekis“ (pranc. Sunrise. Impression) suteikė vardą visai meno krypčiai – norėdamas pasišaipyti ją impresionizmu pavadino pirmąją menininkų parodą apžvelgęs meno kritikas Luisas Lerojus. Vienu prisėdimu sukurtame kūrinyje vaizduojamas uostas, kylanti saulė ir juos gaubiantis rytinis rūkas simbolizuoja pagrindinius K. Monė kūrybos principus – jis „įspūdžiu“ stengėsi atvaizduoti būtent tą akimirką atsispindintį vaizdą ir spalvas.

Gamtą menininkas mėgo tapyti ir serijomis – taip atspindimas dienos judėjimas, besikeičiantis apšvietimas ir dailininko stiliaus meistriškumas. Vienoje žymiausių K. Monė kūrinių serijų vaizduojami aguonų laukai. Kitoje – apie 250 skirtingų lelijų atvaizdų. Tiesa, paveikslų, kuriuose kartu su lelijomis matomas japoniško stiliaus tiltas, yra vos trys. Įdomiausia, kad prie lelijų auginimo menininkas prisidėjo ir pats – persikėlęs į šalia Paryžiaus esantį Giverny miestelį ir atradęs aistrą sodininkystei, K. Monė pradėjo renovuoti didelę sodybą ir joje esantį sodą, o skirtingas augalų rūšis sodino pagal jų spalvas. Šiuo iki šiol veikiančiu sodu impresionistas rūpinosi 43 metus iki pat savo mirties, o pažvelgti į jo įkvėpimo šaltinį ir šiandien kasmet suguža apie pusė milijono žmonių. Grožėtis minėtuose paveiksluose perteikiamomis spalvomis galima ne tik Prancūzijoje, bet ir Klaipėdoje – pirmojoje VšĮ „Art Central“ edukacinėje parodoje, kuria siekiama prisidėti prie visuomenės tobulėjimo, eksponuojamas originalaus dydžio ir originalia technika pertapytas lelijų vaizdas. Atsidurti lyg K. Monė sode įmanoma ir dėl specialiai parodai parengtos žaliuojančios gamtos oazės.

Kūriniams įtakos turėjo ir liga

Pasijusti lyg menininko namuose įmanoma ir Čikagos meno instituto pagal Vincento van Gogo paveikslą „Miegamasis“ sukurtame kambaryje. Tikslioje realybėje atvaizduotoje paveikslo kopijoje galima praleisti net naktį – tai turbūt garsiausias ir įdomiausias miegamasis pasaulyje. Ne ką mažiau intriguojanti ir paties menininko gyvenimo istorija. Jis pirma norėjo studijuoti teologiją, bet kortas sumaišė ugningas jo būdas. Nesėkmingai bandęs įsitvirtinti keliuose darbuose ir studijuoti dailę, V. van Gogas galiausiai nusprendė save realizuoti impresionizme. Deja, bet čia sėkmė aplankė gerokai per vėlai – būdamas gyvas menininkas pardavė vos vieną kūrinį. Sunkus olando gyvenimas atsispindi ir paveiksluose. Štai daugiau nei 30 jo autoportretų, kuriuos jis tapė neturėdamas pinigų modeliams, dažniausiai atsispindėjo liūdna nuotaika. V. van Gogas kentėjo nuo psichikos ligų – manoma, kad jis sirgo depresija ir bipoliniu sutrikimu, kai pasireiškia staigi nuotaikų kaita. O apie tai, kad jis nusipjovė dalį ausies, turbūt esame girdėję visi.

Bene žymiausias impresionisto kūrinys „Žvaigždėta naktis“ nutapytas jau įvykus incidentui su skustuvu ir gydantis Provanso Sen Remi miestelyje esančioje psichiatrinėje ligoninėje. Būtent pro jos langą matytas išraiškingas naktinis dangus, kuriame švyti geltonas pusmėnulis ir ratilais besisukančios žvaigždės, ir nugulė dabar Niujorke saugomame paveiksle. Savo akimis pamatyti, kuo įspūdingas šis kūrinys, galima ir parodoje „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“. Joje iš viso eksponuojama 21 sertifikuotas, originalaus dydžio ir originalia technika aliejumi ant drobės dailininkų pertapytas paveikslas.

I. Mockutės-Pocienės nuotr.

Neįminta modelio paslaptis

Susiformavusias meno normas laužiusiems impresionistams tuo metu įsitvirtinti buvo labai nelengva, su dar sunkesne padėtimi susidurdavo šios meno krypties atstovės. Štai nors 23-ejų Bertos Morizo darbai eksponuoti ir pirmoje impresionistų parodoje, dailininkės polėkis kurti buvo ribojimas moterims primetamų elgesio normų – kai impresionizmo žvaigždės rinkdavosi Paryžiaus kavinėse ir baruose aptarti tolimesnių judėjimo planų, XIX a. Prancūzijoje gyvavusios moralinės normos neleido moterims lankytis tokios viešose vietose.

Amerikiečių dailininkė Merė Kasat, kuri kūrė Prancūzijoje ir sulaukė žymaus impresionisto Edgaro Dega dėmesio, taip pat kentė nuo nelygybės. Dar būdama 16-os dailininkė pradėjo studijuoti menų akademijoje JAV ir greitai suprato, kad su moterimis elgiamasi visiškai kitaip nei su vyrais: jai nebuvo leidžiama tapyti gyvų modelių, o jos kolegos vyrai sulaukdavo gerokai didesnio palaikymo. Tačiau talento ir noro kurti tai neužslopino. Štai viename paveiksle menininkė vaizduoja ją Prancūzijoje lankiusį brolį Aleksandrą ir jo sūnų – genialiai pavaizduotas tėvo ir sūnaus ryšys, fizinis panašumas ir modelio santūrumas bei žmogiškumas.

Kad impresionizmas – pilnas detalių, įrodo ir kita moteris. Tiesa, ne tapytoja. Tuomet jau sunkiai sirgusio Eduaro Manė paskutiniame reikšmingą pėdsaką istorijoje palikusiame paveiksle „Folies-Bergere baras“ vaizduojamas XIX a. Paryžiaus gyvenimas madingame ir iki šiol veikiančiame to paties pavadinimo kabareto bare. Čia didžiausias dėmesys kreipiamas į užsisvajojusią ir baro lankytojo kalbinamą liūdnoko veido barmenę. Įdomu, kad bare vyraujanti atmosfera – visiškai kitokia: jis sausakimšas, ant trapecijos kabo artistas ir vakaras tik įsisiūbuoja. Manoma, kad paveiksle pavaizduota mergina buvo vardu Suzon ir iš tiesų dirbo bare, bet paveikslui pozavo E. Manė studijoje. Dalis kritikų įsitikinę, kad mergina iš tiesų buvo prostitutė, ką išduoda pirmame plane vaizduojami apelsinai – šie vaisiai dailininko kūryboje siejami su seniausios pasaulyje profesijos atstovėmis.

Su daugiau netikėtumų ir įdomybių galima susipažinti būtent KKKC Parodų rūmuose eksponuojamoje parodoje. Jei ne įdomūs faktai, tai lankytojus neabejotinai užburs čia kuriama atmosfera – archyviniais kadrais atspindimas Paryžiaus kavinių ir miesto šurmulys, specialiai atrinkta muzika ir parodai sukurti kvapai.