-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“ 1
Neišskiriama trijulė
Kauno Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai Gustė Jačėnaitė, Gabrielė Karmazinaitė ir Mykolas Dziegoraitis – savo miesto patriotai. Nors dar yra ganėtinai jauni ir didelių ateities planų neturi, save jie mato Kaune. Baigusi aštuonias klases, tiksliukė Gustė mokslus norėtų tęsti „Saulės“, Gabrielė – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, o Mykolas – KTU gimnazijoje.
„Dabar laukia svarbiausia dalis – stojamieji egzaminai“, – šypsojosi nuo pirmos klasės neišskiriama trijulė, laiką kartu leidžianti ne tik mokykloje. Draugus neretai galima sutikti vaikščiojančius Santakos parke, Kleboniškio miške. Tiesa, pastaruosius kelis mėnesius jie buvo dažni svečiai miesto centre. Gustė, Gabrielė ir Mykolas sustodavo Gedimino, I. Kanto, V. Putvinskio gatvėse, Laisvės alėjoje, ieškojo art deco stiliaus pastatų, fotografavo jų fasadus, domėjosi čia gyvenusių žmonių istorijomis. Vėliau surinktą medžiagą pildė įvairiuose šaltiniuose rasta informacija, sistemino ją ir kėlė į virtualųjį žemėlapio pasakojimą, dalyvaujantį šalies moksleivių konkurse „Mano žemėlapis Lietuvai“.
Žemėlapio pasakojimas (angl. ArcGIS StoryMaps) – interaktyvus skaitmeninis žemėlapis, sudarytas iš vietos paviršiaus brėžinių, teksto, nuotraukų, vaizdo įrašų ir kitų elementų, siekiant įdomiai papasakoti istoriją. Jis kuriamas per debesyje veikiančią ir GIS mokykloms prieinamą „ArcGIS Online“ platformą. Žemėlapio pasakojimas, anot konkurso sumanytojų, puiki kartografinė priemonė įvairių disciplinų temoms atskleisti, pradedant spintų problemomis, baigiant didžiaisiais pasaulio mūšiais.
Jonas virto Jafaru
S. Daukanto progimnazijos aštuntokai nusprendė kurti žemėlapį, iliustruojantį art deco architektūrą Kauną. Temą aštuntokams pasiūlė klasės vadovas, informacinių technologijų ir robotikos mokytojas Fernando Antunezo Cidas – Kauno ir art deco gerbėjas.
Pedagogas stebėjo moksleivių darbą, patarė, kaip sukurti patrauklesnį puslapio dizainą, o patį žemėlapį – įdomesnį ir informatyvesnį. Į pasakojimą apie Kauno art deco architektūrą F. Antunezas Cidas pasiūlė dirstelėti ne savo, o išgalvoto herojaus akimis. Taip gimė pelikanas Jafaras. Pagal pirminį moksleivių sumanymą jis turėjo būti Jonas, tačiau klasės vadovas sparnuotį pasiūlė pavadinti labiau tarptautiniu vardu.
„Kauno zoologijos sode gyveno pelikanas Jafaras. Jam čia patiko gyventi, linksminti žmones ir už tai nemokamai gauti žuvies. Tačiau Zoologijos sodą pradėjo renovuoti ir Jafaras nebeturėjo ką veikti“, – G. Karmazinaitė tęsė pelikano istoriją.
Išgirdęs žmones kalbant apie Kaune esančius art deco pastatus, smalsuolis paukštis pasišovė kiekvieną jų aplankyti. Išsilaisvinęs iš narvo, pelikanas pradėjo savo didžiąją kelionę po 33 mieste išsibarsčiusius objektus – sudėtingesnės fasado struktūros, laužytų formų, laiptuotų kampinių bokštelių, išraiškingų durų, langų su stiklo skaidrėmis ir t. t. Jam įkandin leidosi moksleiviai Gustė, Gabrielė ir Mykolas.
Visai neseniai mano tėvai pažiūrėjo žemėlapį ir labai nustebo, kad kai kurie pastatai, pro kuriuos jie ne kartą ėjo, yra art deco stiliaus.
Komandos stiprybė
„Kiekvienas turime savo stipriąsias puses, todėl nebuvo sunku pasiskirstyti darbus“, – M. Dziegoraitis džiaugėsi komandos vieningumu kuriant interaktyvų virtualųjį žemėlapį.
Už nuotraukas ir iliustracijas buvo atsakinga penkiolikametė Gabrielė. Fotoaparatą virtuoziškai valdanti mergina, anot komandos narių, kitu kampu pažvelgė į objektus, o svetainei suteikė daugiau spalvų. Gustė – komandos kapitonė, geografinės informacinės sistemos „ArcGIS“ ekspertė. Nuo rudens, kai trijulė pasirinko temą, ji kūrė sudėtingus žemėlapius, planavo maršrutus ir dėliojo pasakojimo struktūrą. Kalbiausiam ir geriausiai tekstą renkančiam komandos nariu Mykolui teko istoriko ir rašytojo pareigos. Moksleivis sukūrė pelikaną Jafarą, taisė rašybos klaidas, ieškojo informacijos.
Žemėlapio ir puslapio rengimo darbai tęsėsi apie pusmetį, o kūrybos procesą lydėjo įvairios nuotaikos. Buvo dienų, kai moksleivių pirštai, regis, patys rinko informaciją. Buvo ir tokių, kai prie kompiuterio vijo tik raudonai apibrėžtas terminas kalendoriuje.
„Prieš atiduodami kelis kartus taisėme. Atrodo, lyg ir viskas gerai, bet imi ir randi kokią klaidą“, – pasakojo M. Dziegoraitis.
Baigtą ir į virtualiąją erdvę paleistą interaktyvų žemėlapį įvertino ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir kūrėjų artimieji, tėvai. Moksleivių darbo nuoroda dalijosi ir gerai žinomi žmonės, kurie negailėjo pagyrų kruopščiam ir naudingam trijulės darbui. Virtualiojo žemėlapio tema pasitarnavo ir patiems kūrėjams. Gustė ir Gabrielė iš naujo atrado kino teatrą „Romuva“, o Mykolas kitaip pažvelgė į V. Putvinskio gatvę, kuri dabar jam primena muziejų po atviru dangumi. Paklausti, ar, ruošiant interaktyvų žemėlapio pasakojimą, įkvėpimo nesisėmė Karolio Banio ir Petro Gaidamavičiaus įkurtame Art deco bute-muziejuje, Gabrielė su Mykolu prasitarė ten dar nesilankę. O štai Gustės laukia potyrių kupinas savaitgalis.
„Gimtadienio proga padovanojau mamai bilietus į šį muziejų. Eisime kartu“, – keturiolikmetė džiaugėsi, kad galės pažinti ne tik art deco architektūrą, bet ir art deco stilių interjere.
Dvejonės dėl pergalės
Devintus metus vykstančio konkurso „Mano žemėlapis Lietuvai“ tikslas lieka tas pats – pasitelkiant GIS technologijas puoselėti kūrybiškumą, jaunus žmones skatinti tyrinėti savo kraštą ir pasaulį, kurti interaktyvius teminius žemėlapių pasakojimus ir jais dalytis internete.
Kaip ir kasmet, artėjant prie finišo, buvo skelbiami nugalėtojai. Šiemet skirtingose kategorijose varžėsi 57 komandos iš visos Lietuvos. Penkiolika geriausiųjų buvo apdovanoti skirtingose amžiaus kategorijose. Tarp 7–8 klasių moksleivių geriausiai pasirodė S. Daukanto progimnazijos moksleiviai. Antroji vieta atiteko Vilniaus Jeruzalės progimnazijai, kvietusiai žaisti „Monopolį“ sostinės gatvėse. Trečią vietą užėmė progimnazijos „Magis“ moksleivė, sudariusi žemėlapį apie pavojingiausias invazines gyvūnų rūšis Lietuvoje.
„Ar tikėjome, kad galime laimėti? Žinojau, kad darbą padarėme gerai ir tikrai turime galimybių. Galbūt pretenduojame ne į pirmą, bet tikrai į prizinę vietą“, – dar prieš atiduodant darbą, M. Dziegoraitis komandai pranašavo gerą rezultatą. Tą patį sakė ir Gustės širdis, o Gabrielė smarkiai abejojo. Penkiolikametė suprato, kad komanda padarė daug, tačiau neįsivaizdavo, kiek darbo įdėjo ir kokį galutinį rezultatą pateikė likę dalyviai.
„Buvo smagu, kai sužinojome, kad esame pirmi, – G. Karmazinaitė norėjo tikėti, kad jų džiaugsmas bus proporcingas naudai, kurią gaus besinaudojantys žemėlapiu. – Tarkim, visa neseniai mano tėvai pažiūrėjo žemėlapį ir labai nustebo, kad kai kurie pastatai, pro kuriuos jie ne kartą ėjo, yra art deco stiliaus.“
Interaktyvų moksleivių žemėlapį galite pamatyti – čia.
-
Dramos atomazga: kaip atrodys Perkūno alėjos vila, kurią atkurti savininką įpareigojo teismas? 35
Atstatyti nuolaužų krūva virtusį namą, dabar jau įrašytą į kultūros vertybių registrą, vilos savininką Artūrą Dankovskį įpareigojo teismas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar pernai pritarė architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ parengtiems priešprojektiniams pasiūlymams.
Architektas G. Natkevičius patikslino, kad Perkūno al. vilą planuojama išardyti ir atstatyti iš naujo.
Namas medinis, bet nutinkuotas. Tyrinėjant tai, kas liko iš pastato, architektų laukė staigmena: beveik nėra jo pamatų. Pristatomu projektu planuojama atkurti pastato fasadus ir kitus jo išorės esminius architektūrinius elementus. Planuojama atkurti maksimaliai daug vertingųjų savybių.
KAUET ekspertai neskubėjo džiaugtis. Paveldo specialistų sudarytame pastato vertingųjų savybių sąraše pasigedo daugybės dalykų, pavyzdžiui, iš kokių medžiagų jis turėtų būti atstatytas ir kt., bet nutarta, kad tai ne šios tarybos ekspertų kompetencijos ribose, todėl ši potemė nebuvo toliau plėtojama.
Ekspertų nuomonės išsiskyrė ir dėl priestato. Pagal dabartinį savininko planą, atstačius vilą bendras vaizdas būtų visai kitoks nei iki buldozerio reido. Šalia medinuko atsirastų ir modernus priestatas.
Vieni jį supeikė, teigdami, kad jokio priestato ten negali būti, kitų nuomone, su priestatu viskas gerai, treti nurodė, kad priestatas turėtų būti kiek mažesnis.
Regimanto Zakšenkso nuotr.
Visuomenės dėmesį prikausčiusi drama dėl Perkūno al. 11-ojo pastato prasidėjo 2020-ųjų metų spalio viduryje. Darbininkai, be institucijų leidimo pradėję griauti vilą, buvo sustabdyti paveldosaugininkų, tačiau kitą dieną savo veiklą pratęsė.
Medinuko naikinimas vėl buvo sustabdytas, tačiau šeštadienį, kai didžioji dalis inspektorių nedirba, buvo padaryta didžiausia žala pastatui.
Vis daugiau aktyvistų stojo ginti vilos. Įsitraukė ir aplinkosaugininkai, nes griaunant namą buvo sutrupinta šiferio danga ir pasklido pavojingos asbesto dulkės.
Vilą gynęs, buldozerio mašinistui kaukę nutraukęs ir jį stumtelėjęs architektas Audrys Karalius beveik dvejus metus buvo tampomas po teismus, kol galų gale buvo išteisintas.
-
Nuo suniokotos tarpukario vilos pagaliau patraukta sunkioji technika (vaizdo įrašas) 16
Architektas Audrys Karalius su portalu kauno.diena.lt pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip tarpukario vilą griovusi technika yra išvežama. Architektas tikino, kad tai – laimingiausia diena. Pašalinus šią techniką, gerokai sumažėja tikimybė, kad art deco stiliaus vila bus toliau griaunama.
Portalas kauno.diena.lt primena, kad spalio viduryje buvo pradėta griauti šį Žaliakalnio pastatą. Nei savininkas, nei darbus vykdžiusi įmonė neturėjo griovimo leidimu. Į įvykio vietą buvo iškviesti paveldosaugininkai ir darbai buvo sustabdyti, tačiau neilgam. Kitą dieną vėl buvo užkurta sunkioji technika, kuri nunešė dalį stogo, darbus vėl teko stabdyti. Tuomet vieną dieną buvo ramu, o darbai trečią kartą atnaujinti savaitgalį, kuomet nedirba dalis institucijų. Tuomet darbus sustabdė aplinkosaugininkai, mat buvo skaldomas šiferio stogas ir visame mikrorajone pasklido pavojingos asbesto dulkės. Po tokio įžūlaus trečiojo griovimo, visuomenės pasitikėjimas savininku visai išnyko, tad kol teritorijoje buvo sunkioji technika, buvo rizika, kad vėl bus nusispjauta į visus draudimus ir darbai bus atnaujinti.
Paveldo sergėtojai aiškino, kad pastatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, tačiau jis vis tiek buvo saugomas, turėjo vertingųjų savybių, be to yra kultūros paveldo apsaugos zonoje, kur taikomi specialūs reikalavimai. Pastato savininkas Artūras Dankovskis visą laiką dėstė esą namas nėra vertingas, o griovimo darbams neva nereikia leidimo.
Artūras Dankovskis/Redakcijos montažas
Dabar konflikto sprendimas patikėtas teisėsaugai. Beje, ir visuomenė rinko parašus tam, kad būtų išsiaiškinta tiek institucijų, kurios nesugebėjo užkirsti kelio griovimui, tiek savininko, kuris užsakė įmonę, kad būtų nugriautas tarpukario pastatas.