61-erių A.Masas, buvęs Katalonijos lyderiu nuo 2010-ųjų iki praėjusių metų, buvo apkaltintas pilietiniu nepaklusnumu, kai 2014 metų lapkritį šiame šiaurės rytiniame Ispanijos regione organizavo simbolinį, neprivalomą referendumą, nors Ispanijos Konstitucinis Teismas ir draudė tai daryti.

Katalonijos regionas, kuris didžiuojasi savita kalba ir papročiais, jau seniai reikalavo didesnės autonomijos. Atsiskirti nuo Ispanijos norintieji daugel metų mėgino gauti Madrido pritarimą balsavimui dėl nepriklausomybės.

Ispanijos ekonomikai lėtėjant vis daugiau katalonų piktinasi mokesčiais centrinei Ispanijos vyriausybei, kuri iš surinktų lėšų subsidijuoja neturtingesnius regionus.

Dabartinė Katalonijos vyriausybė pažadėjo surengti naują referendumą šiemet rugsėjį. Šįkart jis bus privalomas ir nebus laukiama Madrido pritarimo.

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) praėjusį rudenį pažadėjo surengti tokį balsavimą 2017 metų rugsėjį, nepriklausomai nuo to, ar jam pritars centrinė vyriausybė Madride. Šiam planui pritarė ir Katalonijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomybės šalininkai.

Tačiau Katalonijos Konstitucinis Teismas anksčiau pripažino, kad tokį balsavimą gali rengti tik Ispanijos valstybė.

2014 metų lapkričio mėnesį buvo surengtas simbolinis referendumas, kuriame daugiau nei 80 proc. balsavusiųjų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę, nors balsavime dalyvavo vos 2,3 mln. iš 6,3 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

Katalonija, 7,5 mln. gyventojų turintis regionas, kuriame sukuriama maždaug penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), turi savo kalbą ir kultūrines tradicijas.

Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.

Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.

Jo teismo posėdis paskatino išeiti į gatves tūkstančius protestuotojų ir veikiausiai dar labiau pakurstys šio Ispanijos regiono separatistines nuotaikas.

Šalia Barselonos teismo rūmų, kur nagrinėjama A.Maso ir dar dviejų buvusių jo vyriausybės narių byla, susirinko mažiausiai 40 tūkst. šio turtingo šiaurės rytinio regiono nepriklausomybės šalininkų.

Dideliame palmėmis apsodintame bulvare prie teismo rūmų susirinkę žmonės skandavo „Nepriklausomybė“, „Šalin Ispanijos teisingumo sistemą“, „Mes norime balsuoti“. Daugelis protestuotojų laikė raudonos ir geltonos spalvos separatistų vėliavas.

A.Masas ir du jo bendražygiai kaltinami sunkiu nusižengimu ir pilietiniu nepaklusnumu už tai, kad 2014 metų lapkritį organizavo simbolinį, neprivalomą referendumą, nepaisydami Ispanijos Konstitucinio Teismo draudimo, kuris pripažino jį nelegaliu.

Prokurorai siekia, kad šiems asmenims būtų 9–10 metus uždraustadirbti valstybinėse įstaigose, bet jų advokatai su tuo nesutinka ir teigia, kad jie paprasčiausiai gynė katalonų „teisę į saviraiškos laisvę“. Daugelis katalonų nori išsakyti savo nuomonę dėl 7,5 mln. gyventojų turinčio regiono ateities.

„Esame nusiteikę eiti pirmyn. Padarėme tai, ką reikėjo padaryti 2014-aisiais, ir padarytume tai vėl, jei leistų aplinkybės“, – sakė A.Masas per spaudos konferenciją Barselonoje sekmadienį.

„Demokratijos gynyba“

„Giname demokratiją, (kuri) yra universali... Buvome labai ryžtingi, leisdami Katalonijos žmonėms balsuoti. Tai buvo mūsų pareiga, mūsų atsakomybė ir mūsų tikslas“, – sakė jis.

Katalonijos regionas, kuris didžiuojasi savita kalba ir papročiais, jau seniai reikalavo didesnės autonomijos.

Tačiau pastaraisiais metais pastebimai išaugo įtampa santykiuose su Madridu. Be to, padaugėjo raginimų siekti visiškos nepriklausomybės, o po 2015-ųjų rinkimų į valdžią atėjo nepriklausomybės idėją palaikanti vyriausybė, remiama parlamento daugumos iš separatistų partijų.

Tačiau lūžio momentas regione įvyko2010 metais, kai Ispanijos Konstitucinis Teismas apkarpė daugiau galių Katalonijai suteikusį statutą, 2006-aisiais priimtą socialistų vyriausybė.

Nepriklausomybės šalininkai pasmerkė, jų teigimu, „teisminį priekabiavimą“ ir pareikalavo referendumo, panašaus į 2014 metais surengtą Škotijoje.

Konstituciniam Teismui uždraudus jį rengti, A.Masas ir jo padėjėjai vis tiek suorganizavo neprivalomą referendumą, ir dabar yra už tai teisiami.

Dabartinė Katalonijos vyriausybė pažadėjo surengti naują referendumą šiemet rugsėjį. Šįkart jis bus privalomas ir nebus laukiama Madrido pritarimo.

Visgi nėra aišku, kaip būtent jis vyks, nes premjero Mariano Rajoy (Marijano Rachojaus) konservatyvi vyriausybė teigia, jog tokio tipo referendumas viename regione prieštarauja konstitucijai, ir pareiškė niekada neleisianti jo rengti.

Šią savaitę keliuose šalies dienraščiuose pasirodė straipsnių, kuriuose teigiama, jog Madridas svarsto imtis drastiškų priemonių, kad sustabdytų tą referendumą, pavyzdžiui, uždaryti mokyklas, kuriose būtų vykdomas balsavimas, ar perimti policijos kontrolę, kuri paprastai priklauso regiono valdžiai.

Vyriausybė šių teiginių nei patvirtino, nei paneigė.

Tuo tarpų patys katalonai vienos nuomonės šiuo klausimu neturi. Kaip rodo Katalonijos visuomenės instituto atlikta apklausa, 44,9 proc. žmonių nori nepriklausomybės, o 45,1 proc. – nenori.

Visgi didžioji dauguma respondentų pageidauja, kad būtų surengtas referendumas.

Kadenciją baigiantis Katalonijos lyderis, regiono nepriklausomybės šalininkas Arturas Masas šeštadienį paskelbė, kad nesieks perrinkimo šio turtingo Ispanijos šiaurės rytų regiono prezidentu, taip užbaigdamas ginčą tarp separatistų frakcijų ir sudarydamas sąlygas suformuoti naują separatistų vyriausybę.

„Pasitraukiu ir nebūsiu (aljanso) „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“) kandidatas dėl regiono vyriausybės prezidento perrinkimo“, – spaudos konferencijoje sakė A.Masas.

Jį kaip kandidatą pakeis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas), vadovaujantis nepriklausomybę remiančių municipalitetų asociacijai, pridūrė A.Masas.

Kadenciją baigiantis Katalonijos separatistų lyderis Arturas Masas antradienį pareiškė esąs pasirengęs, nors ir nenoromis, šaukti naujus rinkimus, kai už šio regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančioms politinėms jėgoms nepavyko sutarti kas turėtų vadovauti naujai vyriausybei po pergalės rinkimuose rugsėjį.

„Esu pasirengęs, prieš savo valią; ne to mes norėjome, ne to noriu aš, bet esu pasirengęs pasirašyti įsaką dėl rinkimų rengimo“, – sakė jis žurnalistams Barselonoje, artėjant šeštadieniui, kai baigiasi galutinis terminas suformuoti naują vyriausybę..

Nauji rinkimai, kurie būtų jau ketvirtieji šiame regione nuo 2010 metų, būtų žingsnis atgal kelyje į Katalonijos nepriklausomybę.

Rugsėjį A.Maso vadovaujamas atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkų aljansas „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“), padedamas labiau radikalios, kraštutinių kairiųjų separatistų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), užsitikrino daugumą Katalonijos parlamente. Iš viso šio turtingo šiaurės rytinio Ispanijos regiono, kuriame gyvena 7,5 mln. žmonių, parlamentas turi 135 narius.

Tačiau pergalės sukelta euforija greitai išblėso, kai „Junts pel Si“, laimėjusi 62 vietas, surėmė ietis su CUP dėl naujos vyriausybės formavimo.

Nepaisant daugiau nei tris mėnesius trukusių intensyvių derybų, nedidelė 10 mandatų turinti radikali kairioji partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (CUP)partija atsisako remti A.Masą. CUP vengia tai daryti dėl prezidento vykdytos griežto taupymo politikos ir kaltinimų dėl korupcijos jo Katalonijos demokratinės sanglaudos partijoje ( CDC).

„Aš nežinau, ar jie suvokia savo darmos klaidos dydį“, – sakė A.Masas žurnalistams.

Tačiau jis pridūrė, kad laiko susitarimui pasiekti dar yra, kadangi terminas baigiasi šeštadienį vidurnaktį.

„Noriu labai aiškiai pasakyti: „Junts pel Si“ jau pateikė tiek pasiūlymų, kad mes nebegalime pateikti daugiau“, – perspėjo jis.

CUP sako, kad gali remti kitą kandidatą, bet A.Maso CDC partija, kuri kartu priklauso „Junts pel Si“ aljansui, atmeta tokią galimybę.

Vienintelė likusi galimybė yra įtikinti kelis CUP įstatymų leidėjus nepaklusti partijai ir palaikyti CDC.

Jeigu jie to nepadarys, pasibaigus šeštadienio terminui parlamentas bus paleistas ir A.Masas skelbs naujus rinkimus.

Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad dauguma katalonų pasisako už referendumą dėl nepriklausomybės, tačiau jų nuomonės dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos labai skiriasi.

Katalonijos separatistų lyderis Arturas Masas antradienį pareiškė esąs „pasirengęs“, nors ir nenoriai, reikalauti naujų parlamento rinkimų, nenumaldomai artėjant terminui, iki kurio šio Ispanijos regiono atsiskyrimo šalininkai turi suformuoti vyriausybę.

„Esu pasirengęs, prieš savo valią; ne to mes norėjome, ne to noriu aš, bet esu pasirengęs pasirašyti įsaką dėl rinkimų rengimo“, – sakė jis žurnalistams Barselonoje, kai rugsėjį rinkimus laimėjusios skirtingos grupuotės separatizmo frakcijoje vis dar nesugeba susitarti, kas vadovaus naujajai vyriausybei.

Šiame turtingame šiaurės rytiniame Ispanijos regione, kuriame gyvena 7,5 mln. žmonių, rugsėjį vyko rinkimai į 135 vietas turintį parlamentą, kuriuose separatistai pirmą kartą užsitikrino daugumą.

Praėjusį mėnesį jie priėmė rezoliuciją, raginančią per 18 mėnesių įkurti nepriklausomą Katalonijos respubliką, mesdami rimtą iššūkį centrinei vyriausybei Madride.

Tačiau A.Maso vadovaujamam atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkų aljansui „Junts pel Si“ („Kartu už Taip“), rinkimuose užsitikrinusiam 62 vietas, reikėjo mažesnės kraštutinių kairiųjų separatistų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), iškovojusios 10 vietų, paramos vyriausybei suformuoti iki sausio 9-osios galutinio termino.

Katalonijos regiono asamblėja pirmadienį pradėjo pirmąją sesiją po to, kai daugumą joje užsitikrino secesininkai, pažadėjęs atsiskyrimą nuo Ispanijos per 18 mėnesių.

„Atstovaujame suvereniam parlamentui, kuris nori atstovauti laisviems žmonėms. Iš regioninio parlamento, turinčio ribotas galias, virstame nacionaliniu parlamentu, turinčiu visas galimybes“, – pareiškė Carme Forcadell (Karmė Forkadel), asamblėjos naujoji pirmininkė.

„Tegyvuoja Katalonijos Respublika!“ – paskelbė nepriklausomybės šalininkų judėjimo, kuris praeitą mėnesį žengė į regiono valdžios rinkimus su separatistinių partijų šūkiu „Junts pel Si“ (Kartu už „Taip“), buvusi vadovė.

Ji buvo griežtai kritikuojama politinių grupių, atmetančių regiono, kuris yra Ispanijos ekonomikos jėgainė ir turi 7,5 mln. gyventojų, visiškos nepriklausomybės idėją ir kaltinančių C.Forcadell, kad ji atstovauja tik balsingai mažumai.

Nepriklausomybės šalininkams nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos – už juos balsavo 48 proc. rinkėjų, o šis faktas yra svarus argumentas atsiskyrimo priešininkams centrinėje Madrido vyriausybėje.

Parlamentas pradėjo darbą prieš pirmąjį regiono prezidento rinkimų ratą lapkričio 9 dieną. Dabartinis Katalonijos lyderis Arturas Masas tikisi būti perrinktas naujai kadencijai.

Tačiau A.Maso laukia didelis iššūkis: jis siekia sudaryti aljansą su radikalia kairiąja partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (CUP), turinčia 10 vietų parlamente ir galinčią suteikti už atsiskyrimą pasisakančioms partijoms absoliučia daugumą asamblėjoje. Tačiau CUP vengia tai daryti dėl prezidento vykdytos griežto taupymo politikos ir kaltinimų dėl korupcijos jo Katalonijos demokratinės sanglaudos partijoje (CDC).

Dabartinis CDC iždininkas ir jo pirmtakas buvo suimti praeitą savaitę įtariant, kad jie imdavo „padėkos mokestį“ už viešųjų darbų kontraktus.

Dėl tų nesutarimų regionas gali likti be lyderio iki gruodžio 20 dienos, kai vyks Ispanijos visuotiniai rinkimai, o Katalonijos ateities klausimas taps vienu iš svarbiausių, premjerui Mariano Rajoy (Marianui Rachojui) ir jo konservatyviai Liaudies partijai siekiant naujos kadencijos.

M.Rajoy pirmadienį sakė, kad katalonų pastangos užsitikrinti nepriklausomybę rodo „neištikimybę konstitucijai“, argumentuodamas, kad Ispanijos konstitucija neleidžia nei vienam regionui atsiskirti. Vyriausybės vadovas pažadėjo pasirūpinti, kad įstatymų būtų laikomasi.

Katalonijos lyderis Arturas Masas ketvirtadienį pareiškė prisiimantis visą atsakomybę už simbolinį balsavimą dėl savo regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos, kai vienas teisėjas jį apklausė dėl kaltinimų, susijusių su tuo balsavimu.

„Skelbiu, kas man tenka visiška atsakomybė dėl politinės iniciatyvos“ surengti neprivalomą plebiscitą 2014 metų lapkritį, nors to neleido padaryti centrinė Ispanijos vyriausybė, A.Masas sakė per spaudos konferenciją po teismo posėdžio.

„Nesuprantu, kodėl esu čia ir aiškinuosi“, – vietos žiniasklaida citavo jo žodžius teisme.

Prokurorai kaltina A.Masą pilietiniu nepaklusnumu ir netinkamų valstybės lėšų panaudojimu, kai pernai lapkričio 9 dieną, nepaisant Ispanijos Konstitucinio Teismo draudimo, Katalonijoje buvo organizuotas balsavimas dėl nepriklausomybės.

Ispanijos vyriausybė sako, kad balsavimas dėl nepriklausomybės prieštarauja konstitucijai, nes visi Ispanijos žmonės turi teisę spręsti suvereniteto klausimus.

A.Maso šalininkai jam iškeltą bylą vadina politiškai motyvuota ir kaltina Ispanijos valdžią, kad ši persekioja Katalonijos lyderį norėdama sužlugdyti jo pastangas atvesti šį turtingą šiaurės rytinį regioną į nepriklausomybę.

„Jis kovojo ir darė tai, ką privalėjo, todėl negalim dabar jo palikti vieno“, – sakė 58 metų Isabel Princep (Isabel Prinsep), neseniai į pensiją išėjusi biuro darbuotoja, atėjusi prie teismo rūmų kartu su šimtais kitų A.Maso šalininkų.

„Man atrodo visiškai nesąžininga, kad Katalonijos prezidentas yra teisiamas tokiu būdu“, – pridūrė ji.

Katalonijos regiono vyriausybė antradienį pasmerkė jos lyderiui Arturui Masai iškeltą bylą dėl pernai surengto neva neteisėto balsavimo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos ir pavadino ją politiškai motyvuota.

Administracijos atstovas Neusas Munte šią bylą pavadino „politiniu ieškiniu“, kai A.Masas buvo iškviestas į teismą dėl galimų kaltinimų.

Jo vadovaujamas už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakantis aljansas sekmadienį vykusiuose regiono rinkimuose iškovojo daugumą regiono parlamente.

Katalonijos vadovas A.Masas pernai lapkritį be Madrido leidimo surengė simbolinį referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Teismas ketina A.Masą apklausti dėl „neteisėto“ balsavimo dėl atsiskyrimo, padidindamas spaudimą regiono kontrolę sekmadienio rinkimuose iškovojusiems separatistams.

Katalonijos aukštesnio teismo šaukimas dar labiau padidino įtampą tarp A.Masos ir Ispanijos vyriausybės, katalonų separatistams paskelbus pergalę sekmadienio regiono parlamento rinkimuose.

Padrąsinti rinkimų rezultatų separatistai pažadėjo 2017 metais pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos „procesą“, tačiau Madridas žada ginti Ispanijos vienybę.

Praėjus dviem dienoms po regioninių rinkimų, vykstant teisminiam tyrimui dėl praėjusių metų įvykių, teismas antradienį iškvietė A.Masą ir gali jam pateikti kaltinimus.

Prokurorai kaltina jį pilietiniu nepaklusnumu, piktnaudžiavimu valdžia ir valstybės lėšų išeikvojimu organizuojant referendumą.

Remiantis antradienį paskelbtu šaukimu, A.Masas į teismą kviečiamas spalio 15 dieną. Dviem dienomis anksčiau, spalio 13 dieną, į teismą yra iškviesti dar du jo buvusios regiono administracijos pareigūnai.

Katalonijos nacionalistų lyderis yra kaltinamas dėl to, kad nepaisydamas Ispanijos konstitucinio teismo draudimo, 2014 metų lapkričio 9 dieną surengė referendumą dėl regiono nepriklausomybės.

Konstitucinio teismo draudimas privertė jį atsisakyti rengti oficialų referendumą, todėl šis pernai lapkričio 9 dieną vykęs balsavimas buvo simbolinis ir jį organizavo tik savanoriai.

Vėliau jis paskelbė šių metų rugsėjo 27 dienos priešlaikinius rinkimus ir savo rinkiminėje kampanijoje pasisakė už regiono atsiskyrimą.

Pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ (Junts pel Si) ir mažesnė radikali kairioji partija CUP laimėjo pakankamai balsų, kad kartu užsitikrintų absoliučią daugumą parlamente.

Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, kad regionui nereikės rengti referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos, jeigu katalonų separatistų kandidatai laimės daugumą balsų sekmadienį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose.

Jeigu už atsiskyrimą pasisakantys kandidatai laimės, Katalonija per pusantrų arba dvejus metus paskelbs nepriklausomybę, sakė jis, perspėdamas, kad Katalonija nesiruošia mokėti savo dalies Ispanijos skolos, jeigu Madridas toliau priešinsis.

Katalonijos prezidentas A.Masas tikino, kad nenori niekam grasinti, tačiau jaučia pareigą gintis nuo „bauginimo kampanijos“, kuria jo oponentai bando „daryti įtaką balsavimui“.

Ispanijos valdžia nenori prarasti Katalonijos, kurios ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, todėl perspėja dėl baisių ekonominių ir finansinių atsiskyrimo pasekmių.

A.Masas nori, kad Katalonija pasektų Škotijos pavyzdžiu ir rengtų referendumą dėl regiono atsiskyrimo, nors prieš metus balsavę škotai nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje.

Ispanijos vyriausybė blokuoja tokį planą, todėl A.Masas paskelbė, jog sekmadienio rinkimai į regiono parlamentą bus netiesioginis plebiscitas dėl regiono nepriklausomybės paskelbimo.

„Akivaizdu, jeigu mes gausime daugumą rugsėjo 27 dienos rinkimuose, tada referendumas bus įvykęs“, – sakė A.Masas antradienį Barselonoje.

Ispanijos Katalonijos regionas automatiškai iškris iš euro zonos ir jo bankai neteks Europos centrinio banko paslaugų, jeigu jis atsiskirs nuo likusios šalies dalies, pirmadienį pareiškė Ispanijos banko vadovas.

Šis perspėjimas nuskambėjo visuomenės apklausoms rodant, kad sekmadienį numatytuose rinkimuose katalonų separatistai gali Katalonijos parlamente nedidele persvara laimėti daugumą, kurios užtektų, kad regionas, kurio ekonomika sudaro penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, per pusantrų metų taptų nepriklausomu, kaip pažadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.

„Išėjimas iš euro zonos yra automatiškas, išėjimas iš Europos Sąjungos yra savaime suprantamas“, – sakė Luisas Maria Linde (Luisas Marija Lindė) per renginį Madride.

Artėjant rinkimams tvyranti įtampa ir nežinomybė daro poveikį Katalonijos ir Ispanijos bankams, sakė L.M.Linde, pakartodamas penktadienį pagrindinių skolintojų išreikštą nerimą, jog Katalonijos atsiskyrimas gali kelti rimtą grėsmę finansiniam stabilumui regione.

Panašių perspėjimo dėl galimo išėjimo iš ES buvo susilaukę ir škotai, prieš metus surengę referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės. Tuomet jų balsavimą ir stiprią nepriklausomybės šalininkų kampaniją, po kurios vis tik rinkėjai nusprendė likti Britanijos sudėtyje, atidžiai stebėjo Ispanija.