Ne pirmą kartą

– Ar toks ilgalaikis snygis ir toks storas sniego dangos sluoksnis, koks buvo šią savaitę, – anomalija ar tiesiog normali lietuviška žiema?

– Visaip galima vertinti. Tokių stiprių snygio atvejų kiekvieną žiemą nebūna ir jie nesusiję su tipiškomis atmosferos cirkuliacijos sąlygomis. Galima teigti, kad tai jau išskirtinis atvejis, nes reiškiniai, kurie buvo užfiksuoti pastarosiomis dienomis, netgi pasiekė stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus. Ir snygio intensyvumas, ir šlapio sniego apdraba, ir kilusi pūga, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, – toks nepalankių reiškinių kompleksas neįprastas mūsų žiemoms. Bet jis tikrai nėra ir pirmas.

– Kokie reiškiniai lėmė tokią sniego stichiją?

– Šis sniegingas laikotarpis buvo susijęs su pietiniu ciklonu, kuris atslinko nuo Juodosios jūros. Savo vakariniu pakraščiu jis užgriebė ir Lietuvos teritoriją, todėl daugiausia sniego kliuvo rytinei ir vidurio Lietuvai. Per šias dienas sniego danga pastorėjo 15–25 cm. Storiausia ji pietryčių Lietuvoje, kur vietomis siekia 30 cm, kai kur net 32 cm. Gana stora sniego danga susidariusi ir Žemaitijoje.

– O kodėl šis ciklonas pažėrė tiek daug sniego?

– Ciklonai iš pietų į Lietuvos teritoriją atslenka visais metų laikais. Žiemos metu jie būna išskirtinai vandeningi ir sukelia tokių intensyvių snygio atvejų. Jei žemo slėgio sūkuriai susidaro virš Juodosios ar Viduržemio jūrų, jie būna prisotinami labai dideliu drėgmės kiekiu, nes šios jūros šiltos ir vandens garavimas intensyvus. Tokie vandeningi ciklonai, jei būtų atslinkę vasarą, būtų sukėlę intensyvius lietaus pavidalo kritulius – intensyvias ir ilgalaikes liūtis.

Kadangi slinkdami į šiaurę jie po truputį silpsta, juda gana nedideliu greičiu ir todėl šįsyk Lietuvoje intensyviai snigo net beveik tris paras.

Dėl klimato atšilimo drėgmės kiekis atmosferoje apskritai padidėjęs, skaičiuojama, kad dabar joje yra maždaug 7 proc. daugiau drėgmės nei XX a. pabaigoje, todėl ir galimybės susidaryti kritulių reiškiniams vis palankesnės.

Rekordų nesumušė

– Tiek sniego nematėme jau kelerius metus, bet rekordų jis nesumušė. Kokie sniego storio ir snygio trukmės rekordai Lietuvoje?

Pasak prof. A.Bukančio, šios savaitės snygis dar kartą primena, kad negalime tikėtis, jog šylant klimatui žiemą bus mažiau stichinių reiškinių. Atvirkščiai – jie gali būti ir pavojingesni. (Margaritos Vorobjovaitės nuotr.)

– Rekordiniai kritulių kiekiai žiemą buvo 1970 m., kai per vieną parą Žemaitijoje iškrito 25–26 mm kritulių (skaičiuojant, koks būtų vandens kiekis ištirpinus sniegą). Panašus kritulių kiekis rytų, pietryčių Lietuvoje užfiksuotas ir šią savaitę – 20–22 mm. O kauniečiai turėtų atsiminti, kai 2009 m. sausį iš karto po Naujųjų metų Kaune buvo labai intensyvus snygis, ir sniego danga pastorėjo 45 cm.

Pūgos Lietuvoje kartais trunka po kelias paras. 1969-ųjų vasario 8 d. užfiksuota pati ilgiausia pūga Lietuvoje, kuri truko 78.25 val. Be to, buvo labai stiprūs vėjai – iki 16 m/s ir žema temperatūra, vietomis žemesnė nei –10 °C. Tai buvo jau net ir katastrofinis reiškinys.

1980 m. Biržuose susidarė labai storas – net iki 68 mm – šlapio sniego apdrabos sluoksnis. Lūžo medžiai, trūkinėjo elektros perdavimo linijos. Beje, apdraba šį sausį jau antrą kartą pasiekė stichinio reiškinio kriterijų. Labai liūdnai atrodo miškai, nes šakos siekia žemę, lūžinėja, trūkinėja kamienai.

O pati storiausia sniego danga buvo užfiksuota 1931 m. kovą Laukuvoje – 94 cm. Tad šios savaitės sniego dangai iki rekordų dar gerokai trūksta.

Klimato kaitos ženklai

– Dėl ekstremalių orų vis kaltinama klimato kaita, bet štai kai kurie rekordai, pasirodo, pasiekti prieš 90 metų.

– Kai analizuojame storiausios sniego dangos sluoksnį, jis ir pastaraisiais metais retai, bet pasiekia ir 20, ir 30 cm. Tačiau, kai skaičiuojame, kiek dienų sniego danga išsilaikė, paaiškėja, kad trukmė labai stipriai sutrumpėjusi – palyginti su XX a. ji trumpesnė apie 10–20 dienų. Vienetinių trumpalaikių intensyvaus snygio atvejų dėl labai didelio drėgmės kiekio atmosferoje pasitaiko, ir, jei tik susidaro palankios sąlygos krituliams iškristi, jie dažniausiai būna intensyvūs. Bet sniego danga susidaro vėliau ir nutirpsta anksčiau.

– Pernai žiemą sniego beveik nematėme, šiemet juo ir pasigrožėjome, ir dėl jo turėjome bėdų. Tai normali įvairovė ar ir tai – klimato atšilimo požymis?

– Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau pasitaiko būtent tokių žiemų, kai sniego danga per sezoną neišsilaiko nė 30 dienų, o būna – ir vos 15–20. Nenuostabu, nes žiemą temperatūra dažnai būna aukščiau nulio.

Praėjusi žiema buvo rekordiškai šilta: vidutinė žiemos mėnesių temperatūra buvo apie 2 °C, ir buvo tik vienas į žiemą panašus dešimtadienis. Praėjusi žiema buvo tarsi ilgas užsitęsęs ruduo, kuris palaipsniui perėjo į pavasarį.

Kaip sumažinti nuostolius

– Prieš kiek laiko galima prognozuoti tokius reiškinius, kaip stiprus snygis, kokio sulaukėme šią savaitę?

– Reiškiniai, kurie susiję ir su pavojingomis sąlygomis, tiksliai, net kelių valandų tikslumu numatomi prieš tris keturias paras, o jei susiklosto klasikinė atmosferos cirkuliacijos schema, net prieš penkias šešias. Vėliau tikslinamas laikas ir intensyvumas. Šių dienų intensyvaus snygio atvejis buvo numatytas prieš keturias paras.

– Nors apie tai buvome įspėti, vis dėlto neišvengta didžiulių nuostolių. Vien trečiadienio naktį ugniagesiai per 300 kartų vyko šalinti nuo sniego nulūžusių medžių, kai kur keliai buvo neišvažiuojami, elektros neturėjo per 50 tūkst. namų, nuo sniego gausos suplyšo pripučiamo stadiono kupolas Vilniuje. Ar dėl vis dažniau pasitaikančių gana ekstremalių gamtos reiškinių nereikia keisti statybos techninių ir kitų reglamentų? Žinoma, be to, kad turime šalinti klimato kaitos priežastis.

– Ypatingas rūpestis tenka elektros perdavimo tinklams. Vis dėlto Lietuvoje vis dar labai daug antžeminių elektros linijų, kurios eina net per gyvenvietes, per miškus. Daug kur jos pakeistos požeminėmis, bet tikrai ne visur. Su tuo susiję, kad net po keliasdešimt tūkstančių gyventojų lieka be elektros. Vienas iš tikslų turėtų būti kuo daugiau elektros perdavimo linijų pakeisti į požemines, tai gerokai sumažintų tokių avarinių situacijų skaičių.

Statybos reglamentai numato intensyvaus snygio atvejus. Tada susidaro didelis šlapio sniego svoris, būna labai didelė apkrova stogams, ypač jei jie plokšti ar turi mažą nuolydį. Čia bet kokia konstruktorių skaičiavimo ar architektų projektavimo klaida, nekokybiškas darbas, nepagrįstas taupymas gali sukelti didelių nelaimių. Nepasakyčiau, ar būtina statybos reglamentą tikslinti, bet reikėtų jo laikytis ir negalvoti, kad, jei praeita žiema buvo besniegė, tai galime sutaupyti konstruodami stogą. Tokie reiškiniai, kaip šią savaitę, patikrina ir projektavimo, ir statybos kokybę.

Jie dar kartą primena, kad negalime tikėtis, jog, šylant klimatui, žiemą bus mažiau stichinių reiškinių, susijusiu su intensyviu snygiu. Atvirkščiai – jie gali būti ir pavojingesni.

– Dabar staigaus atšilimo neprognozuojama, atvirkščiai, numatoma, kad kiek šals. Vis dėlto ar nėra pavojaus, kad toks didelis sniego sluoksnis tirpdamas sukels potvynius, užtvindys laukus?

– Dabar susiklosčiusi gana įdomi situacija, nes po sniegu žemė yra mažai įšalusi. Pastarųjų dienų matavimai rodo, kad net per sausio antrojo dešimtadienio šalčius žemė įšalo tik iki 3–5 cm, kai kur iki 10–13 cm, nes buvo gana stora sniego danga. Vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad įšalas pasidarys storesnis, nes dabar didesnė sniego danga dar labiau apsaugos dirvožemį nuo įšalimo. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkėse jis visai neįšalęs. Tai reiškia, kad po sniego danga temperatūra artima nuliui, o tai nėra palanki situacija, nes po sniego danga mažėja deguonies, gali prasidėti netgi žiemkenčių iššutimo atvejai.

Bet kai pavasarį sniego danga pradės intensyviai tirpti, tikėtina, bus ne toks stiprus laukų užtvindymas, ne tokie intensyvūs potvyniai upėse, nes tirpsmo vanduo susigers į dirvožemį, jis absorbuos drėgmę, kuri yra dabar sniego dangoje.

Sniegas ir subtropikuose

– ES klimato stebėsenos tarnyba paskelbė, kad 2020-ieji prilygo 2016-iesiems kaip šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją. O kokios pasaulyje šios žiemos anomalijos?

– Dabar praktiškai kiekvieną žiemą galime užfiksuoti atvejų, kai šaltos oro masės prasiskverbia net į subtropines platumas, pasninga net Arabijos pusiasalyje, sniegas pasiekia ir Pietryčių Aziją. Tai susiję su tuo, kad šiltos oro masės gali pasiekti net poliarines platumas, o šaltos iš šiaurės skverbiasi vis giliau į pietus. Šie meridianiniai cirkuliacijos procesais dabar dažni.

Šią žiemą intensyvaus snygio atvejai užfiksuoti visoje Europoje. Jau nebestebina, kai storu sniego sluoksniu nuklojamas ir JAV rytinis pakraštys – Vašingtonas, Niujorkas. Tai jau tipiški šio laikmečio atvejai. Tik pietinės, subtropikų kraštų šalys nebūna pasirengusios tokiems reiškiniams, tad ten kartais net kelioms dienoms paralyžiuojamas eismas.

Vasario prognozės

– Ar šią žiemą Lietuvoje dar prognozuojama kokių ekstremalių reiškinių?

– Ilgalaikės prognozės jau sudarytos visam vasariui. Vidutinė temperatūra numatoma artima klimatinei normai, vadinasi, pajūryje tarp 0 ir –2 °C, o vidurio ir rytų Lietuvoje apie –3–4 °C.

Vasarį kritulių kiekis numatomas šiek tiek didesnis už vidurkį – artimiausią savaitę į Lietuvą kas kelios dienos vis atslinks po Atlanto cikloną, o prognozuojama temperatūra – artima klimatinei normai.

Kritulių kiekis numatomas šiek tiek didesnis už vidurkį, nes Atlante labai aktyvi ciklonų veikla, tad paskutinėmis sausio ir pirmomis vasario dienomis į Lietuvą kas kelios dienos vis atslinks po Atlanto cikloną. Laimė, kad tai jau bus ne pietiniai, o atkeliavę iš vakarų, jie atneš kritulių, bet ne tokių intensyvių, kaip šią savaitę. Bet dar negalime pasakyti, ar vasarį į Lietuvą neužklys ir koks pietinis ciklonas, pliūptelėdamas panašų kritulių kiekį, kaip šią savaitę. Tokių trumpalaikių reiškinių neįmanoma prognozuoti, tad galime pasakyti tik tendencijas.

– Beje, ar tokie pajūrio ir rytų Lietuvos orų kontrastai tokioje nedidelėje mūsų valstybės teritorijoje – dėl Baltijos jūros įtakos? Juk ir šią savaitę, kai Vilnius jau skendo sniege, pajūryje dar buvo matyti žalia žolė.

– Dėl šildančio Baltijos jūros poveikio, ypač kai įsivyrauja oro pernaša iš vakarų ir pietvakarių, pajūryje žiemą temperatūra būna keliais laipsniais aukštesnė nei vidurio ir rytų Lietuvoje. Kol sušilęs oras virš Baltijos jūros atvėsta, jis pasiekia Žemaičių aukštumą, ir taip pajūryje visada susidaro gerokai aukštesnė temperatūra nei rytų Lietuvoje. Judėdamos į rytus šios oro masės po truputį atvėsta, transformuojasi ir tas jūrines savybes praranda, todėl nutolus nuo jūros daugiau kaip 100 km temperatūra vienu ar keliasi laipsniais būna žemesnė.

Bet tokie kontrastai mažesni ar jų visai nebūna, kai vyrauja oro pernaša iš rytų – tada temperatūra visoje Lietuvos teritorijoje praktiškai suvienodėja.