"Kad COVID-19 imtų masiškai sirgti šunys ar katės, to nebus, nors jei su jais būtų labai artimas sergančio žmogaus kontaktas, jis gal ir galėtų juos užkrėsti", – mano Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Imunologijos laboratorijos vadovas, Anatomijos ir fiziologijos katedros profesorius Arūnas Stankevičius.

Visame pasaulyje COVID-19 užsikrėtė per 54 mln. žmonių, bet identifikuota tik keli šimtai atvejų, kai buvo užsikrėtę šunys, katės, kiti gyvūnai.

Audinės užkrėtė žmones

– Žinia, kad Danijos ūkiuose COVID-19 mutavusiu virusu užsikrėtusios audinės jį perdavė žmonėms, sukėlė nerimą visame pasaulyje. Ar pagrįstos baimės, kad mutavęs virusas gali sukelti naują koronaviruso protrūkį tarp žmonių?

– Nuo žmonių, kurie sirgo COVID-19, užsikrėtė audinės ne tik Danijoje, bet ir Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje, JAV. Tokių atvejų per 200.

Danijos Šiaurės Jutlandijos regione atsitiko ir priešingas dalykas – audinės užkrėtė žmones: COVID-19 sergantys žmonės užkrėtė audines, o jos mutavusiu virusu užkrėtė kitus šių ūkių darbuotojus. Tokių atvejų, dabar turimomis žiniomis, nustatyta dvylika. Nė vienas asmuo neturėjo COVID-19 klinikinių požymių – virusas rastas profilaktiškai tiriant šiuose ūkiuose dirbančius ar su jais artimai bendravusius žmones.

Atlikus viruso viso genomo sekoskaitą pastebėtos nedidelės mutacijos toje jo dalyje, kuri įsiskverbia į ląstelę-taikinį. Šio mutavusio viruso neutralizacija antikūnais buvo truputį silpnesnė nei nemutavusio. Bet kol kas tai tik pirminiai duomenys, reikalingi išsamesni tyrimai. Nedidelės mutacijos virusų genome yra įprastos. Dar neaišku, ar tai labai pavojinga.

– Tačiau skelbta, kad dėl šių mutacijų gali būti neveiksminga kuriama vakcina, skirta kovoti su virusu?

– Jei būtų didelės viruso mutacijos, vakcina galėtų būti nepakankamai efektyvi. Bet dar anksti kažką teigti, nes diskutuojama hipotezių, o ne mokslinių faktų lygiu, dar reikalingi papildomi tyrimai. Vis dėlto nemanau, kad viruso pakitimai būtų tiek dideli, kad paveiktų imuninį atsaką, kurį sukeltų vakcina. Beje, net nežinome, kurią viruso dalį kaip pagrindą paėmė vakcinai kurti viena ar kita farmacijos kampanija.

Serga ir šunys, katės

– Kokiems dar gyvūnams nustatytas COVID-19?

– Be audinių, pasaulyje registruota kačių, šunų, šeškų, egzotinių gyvūnų zoologijos soduose, pavyzdžiui, liūtų, COVID-19 susirgimų atvejų. Bet tai labai reti atvejai. Per visą pasaulį COVID-19 užsikrėtė per 54 mln. žmonių, ir identifikuota tik keli šimtai atvejų, kai buvo užsikrėtę šunys ar katės.

Gali būti, kad juos saugo tam tikras kryžminis imunitetas, kurį gyvūnai įgyja persirgę tik jiems būdingais koronavirusais, pavyzdžiui, kačių peritonintą ir COVID-19 sukeliantys koronavirusai yra gana giminingi. Nyderlanduose tyrė šunų serumus, ir juose nedaug, bet kai kuriuose rado specifinių antikūnų prieš COVID-19. Imuninė sistema pažino šį virusą kaip antigeną, ir susidarė antikūnai.

Bet, norint turėti tikslesnę informaciją, dar reikalingi tolesni tyrimai. O pavieniai atvejai, kai COVID-19 užsikrėtė gyvūnai, gali būti susiję su imuninės sistemos patologija ar imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimu.

Taigi to, kad COVID-19 imtų masiškai sirgti šunys ar katės, nebus, nors jei būtų labai artimas sergančio žmogaus kontaktas su kate ar šunimi, žmogus gal ir galėtų juos užkrėsti.

A.Stankevičiaus teigimu, COVID-19 žmogus perduoda žmogui, o gyvūnas yra tik pašalinė atšaka, ir tikrai ne pagrindinė. Kad žmogus užsikrėstų nuo gyvūno COVID-19 – reta tikimybė. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kokie simptomai pasireiškia sergantiems gyvūnams?

– Audinėms padažnėja kvėpavimo takų infekcijos ir daugiau nei įprastai gyvūnų nugaišta. Katėms taip pat būna kvėpavimo takų infekcijos, o šunys perserga beveik be simptomų.

– Ar tikrai COVID-19 vadinamasis nulinis šaltinis buvo šikšnosparnis?

– Manoma, kad šikšnosparnis buvo pagrindinis, iš kurio virusas per tarpinį gyvūną – kokį, ligi šiol nepavyko nustatyti, gal per civetas ar kitus, – pateko žmonėms ir ėmė plisti nuo žmogaus žmogui.

– Kodėl būtent šikšnosparnis – tarsi virusų talpykla?

– Šikšnosparniai yra daugelio virusų gamtiniai rezervuarai. Jie ilgai būna hibernacijos būklės, kai jų kūno temperatūra labai žema. Tokia jų fiziologija leidžia išlaikyti virusus, o šie jiems nesukelia rimtų ligų.

– Kodėl vieni gyvūnai COVID-19 užsikrečia, o kiti – ne, bent jau kol kas tokių atvejų nenustatyta?

– Kodėl COVID-19 užsikrėtė būtent audinės, dar nėra iki galo aišku. Bet yra rūšinė specifikacija – kai kurie gyvūnai imlūs tam tikros rūšies virusams. Pavyzdžiui, katėms ir šunims tam tikras ligas sukelia tik jiems būdingi koronavirusai: katėms – infekcinį peritonitą, šunims – koronovirusinį enteritą (virškinimo sistemos sutrikimus).

– Nuo ko priklauso, kad vienais virusais užsikrečia tik viena rūšis gyvūnų, kitais – kelios, trečiais – ir žmonės?

– Pavyzdžiui, pasiutligės virusas susargdina ir lapes, ir usūrinius šunis, ir naminius šunis bei kates, ir žmones. O afrikinis kiaulių maras pavojingas kiaulėms ir šernams, bet nepavojingas žmonėms. Yra tik galvijų ar tik paukščių virusų, bet yra ir universalių. Virusų įvairovė didelė – kai kurie pavojingi tik kuriai vienai rūšiai, kiti – kelioms.

Yra rūšinis barjeras: virusas turi turėti priemonę, kaip įsiskverbti į ląstelę-taikinį. Kai kurie jų turi labai specializuotą baltymą, kuris gali įsiskverbti tik į vienos rūšies gyvūno ląstelę. Taip jau gamtos sutvarkyta, taip išsivystė evoliucijos eigoje. Turi būti palankios sąlygos, aplinkybių sutapimas, kad virusas galėtų mutuoti, apsikeisti genetine informacija ir pasidaryti patogeniškas, sukelti ligą.

Ne gyvūnai kelia pavojų

– Jei audinės užkrėtė žmones, tai gal gali užkrėsti ir katės ar šunys?

– Nėra registruota, kad nuo kačių, šunų ar šeškų užsikrėstų žmonės. Gyvūnai COVID-19 infekcijos atveju nesudaro problemos žmonėms, tai žmogaus žmogui perduodamas virusas.

– Tačiau ar galima atmesti tokių atvejų tikimybę? Juk virusai linkę mutuoti.

– Ribonukleino rūgštį (RNR) turintys virusai daugiau mutuoja – kad galėtų įsiskverbti į žmonių ar gyvūnų ląstelę ir imuninė sistema jų nesunaikintų, jiems reikia keistis, prisitaikyti prie nepalankios aplinkos.

Bet negalima sakyti, kad būtent COVID-19 sukeliantis virusas greitai mutuoja. Jis keičiasi nedaug. LSMU vykdo COVID-19 padermių sekoskaitos projektą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, ir pirmos bangos šio viruso genomo preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad 30 tūkst. nukleotidų ilgio genome buvo nustatytos tik septynios mutacijos, kurios aptiktos ir kitų šalių COVID-19 virusuose. Artimiausiu metu paaiškės, ar antrosios bangos COVID-19 nustatytos mutacijos gali daryti įtaką viruso patogeniškumui ir lengvesniam plitimui tarp žmonių.

Palyginimui: gripo virusas mutuoja kiekvieną sezoną, o COVID-19 virusas mutuoja keletą kartų rečiau nei gripo.

– Danijos vyriausybės sprendimas sunaikinti visą apie 17 mln. audinių populiaciją šalyje, net ir tuose ūkiuose, kur viruso nerasta, susilaukė pasipriešinimo. Ar naikinti gyvūnus – vienintelis kelias stabdyti užkratą?

Jei būtų didelės viruso mutacijos, vakcina galėtų būti nepakankamai efektyvi.

– Taip, stengiantis apsaugoti žmonių gyvybę, aukojami gyvūnai – dėl vieno nustatyto užsikrėtusio gyvūno naikinamas visas ūkis. Danijoje užsikrėtusių audinių nustatyta tik viename regione – Šiaurės Jutlandijoje. Gyvūnus naikina tuose ūkiuose, kur pastebėta mutacijų, –  tai teisingas sprendimas, nes reikia sunaikinti užkrato šaltinį ir taip sustabdyti šio neaiškaus viruso plitimą. Tai žiaurus metodas, bet kito kelio nėra, ir tai normali praktika bet kokios epidemijos atveju, jeigu nėra efektyvių vakcinų. Taip būna ir afrikinio kiaulių maro ar paukščių gripo atvejais, tokį metodą taiko visos šalys, taip reglamentuoja ir ES dokumentai.

– Lietuvoje taip pat yra audinių ūkių. Ar nereikėtų profilaktiškai atlikti tyrimus ir juose?

– Kol kas informacijos apie kažkokius netikėtus gyvūnų gaišimus nesu girdėjęs. Bet, žinoma, tyrimai visada naudingi, nes suteikia informacijos apie realią situaciją.

– Lietuva priėmė sprendimą, kad nuo šio pirmadienio atvykstantieji iš šešių šalių, kurių audinių ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso atmaina, turės atlikti COVID-19 testą, jie turės izoliuotis, kol gaus neigiamą atsakymą. Danijos audinių ūkiuose dirba ir daug lietuvių, tikėtina, dalis jų, netekę darbo, grįš į Lietuvą. Ar tai realus pavojus įvežti virusą?

– Primenu, kad Danijoje kol kas nustatyta tik dvylika atvejų, kai mutavusiu virusu nuo audinių užsikrėtė žmonės. Kitose penkiose šalyse buvo identifikuoti audinių užsikrėtimai, bet nebuvo fiksuota išskirtinio viruso su pakitimais. Priimtas sprendimas dėl atvykstančiųjų iš šių šalių – papildoma apsisaugojimo priemonė, nes nenorima rizikuoti žmonių sveikata.

– Vis dėlto ar galite nuraminti, kad gyvūnai neturėtų tapti masinio žmonių užkrato šaltiniu?

– Tai tikrai nerealu. COVID-19 perduoda žmogus žmogui, o gyvūnas yra tik pašalinė atšaka ir tikrai ne pagrindinė. Kad žmogus užsikrėstų nuo gyvūno COVID-19 – reta tikimybė. Kad ir Danijos atvejis – kodėl ten tik dvylika atvejų, o ne 1 000 ar 20 000? Be to, nuo audinių užsikrėtę žmonės sirgo besimptome forma, vadinasi, to pakitusio viruso patogeniškumas galbūt buvo susilpnėjęs.

Tačiau, žinoma, be išsamesnių tyrimų kol kas galiu pasakyti tik savo nuomonę. Manau, šie atvejai bus išnagrinėti po kaulelį, nes tai svarbu ir moksliniu, ir žmonių gerovės požiūriu.

Tokį sprendimą, anot Generalinės prokuratūros pranešimo, pirmadienį priėmė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Arūnas Stankevičius, „išsamiai susipažinęs“ su balandžio 22 dieną priimta teismo nutartimi.

Vilniaus apylinkės teismas prieš dvi savaites patenkino parlamentaro Povilo Urbšio skundą bei panaikino ankstesnį STT ir prokurorų sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Teismas nurodė, jog „pareiškėjas nurodė pakankamai informacijos, ir faktinių aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybės“, kad realiai galėjo būti padaryta veika, turinti kyšininkavimo požymių.

Nesutikdamas su  tokia teismo nutartimi, prokuroras A.Stankevičius savo skunde Vilniaus apygardos teismui akcentuoja, kad „tik asmuo, iš kurio galimai buvo reikalauta kyšio, gali suteikti informaciją, kurios pagrindu pradedamas ikiteisminis tyrimas“, o E.Dambrauskienė apklausos metu nurodė neturinti duomenų apie jai siūlytą „išsipirkimą“.

„Jei šis asmuo nurodo, kad jis pats apie aplinkybes, susijusias su galimu kyšininkavimu, pasakyti nieko negali, nes tokių duomenų neturi, tokiu atveju jokių kitų asmenų, tiesiogiai nedalyvavusių menamame kyšininkavime, teiginiai ar samprotavimai negali tapti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą“, - A.Stankevičiaus argumentus pateikia Generalinė prokuratūra.

Teismų įpareigojimų bei prokurorų skundų ciklas tęsiasi nuo pernai lapkričio, kai parlamentaras Povilas Urbšys kreipėsi į teisėsaugą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimą. Dienraštis „Lietuvos rytas“ tuomet paskelbė, kad 2015-ųjų lapkričio pradžioje prezidentė valdybos nariams pranešė turinti informacijos, jog kandidatei į generalines prokurores E.Dambrauskienei siūlyta postą „išsipirkti“. Tačiau kas tokį pasiūlymą pateikė, valstybės vadovė valdybos nariams nenurodė.

Generalinė prokuratūra P.Urbšio skundą pernai lapkritį perdavė STT, ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą "nenustačius konkrečių duomenų", kad galėjo būti padarytas nusikaltimas. STT patvirtino, jog buvo apklaustas tik P.Urbšys.

Šį sprendimą parlamentaras apskundė teismui - Vilniaus apylinkės teismas panaikino STT bei prokuroro sprendimus atsisakyti pradėti tyrimą, tokį sprendimą neskundžiama nutartimi paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas. Tačiau kovo pradžioje STT ir Vilniaus apygardos prokuratūra dar kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimą P.Urbšys vėl skundė teismui, o Vilniaus apylinkės teismas praėjusią savaitę vėl panaikino STT ir prokurorų sprendimus atsisakyti pradėti tyrimą.

Nepagydomą afrikinio kiaulių maro virusą platina šernai, todėl būtina nedelsiant mažinti jų populiaciją, teigia kiaulių maro laboratorijoje Ispanijoje dirbęs mokslininkas Arūnas Stankevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas teigia, kad į afrikinio kiaulių maro suvaldymą būtina reaguoti greitai, nes tai yra labai nuostolinga liga.

„Be pinigų čia nieko nepadarysi - tai yra labai nuostolinga liga ir jeigu nebus skiriama lėšų, praktiškai kiaulininkystės sektorius gali labai stipriai nukentėti“, - LRT radijui sakė A.Stankevičius.
Pasak jo, faktas, jog naujausias afrikinio kiaulių maro židinys aptiktas miško glūdumoje, rodo, kad mirtiną virusą platina šernai.

A.Stankevičiaus nuomone, Lietuvoje taikomos visos būtinos priemonės: utilizuojami gyvuliai, taikoma dezinfekcija, ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, tačiau reikia pradėti naikinti šernus.

„Sprendžiant pagal kitų šalių informaciją ir dabar paskutinis atvejis (Lietuvoje - BNS) miškuose, atrodo, kad vis dėlto šernai yra pagrindinis infekcijos šaltinis“, - sakė A.Stankevičius.

Naujausias afrikinio kiaulių maro židinys rugpjūčio 6 dieną nustatytas Utenos rajone Skroblų kaime, kur mirtina liga susirgo vienkiemyje laikytos dvi kiaulės.

Liepos 24 dieną afrikinio kiaulių maro židinys aptiktas gerai saugomojoje „Idavang“ fermoje Ignalinos rajone - komplekse teko sunaikinti apie 19 tūkst. kiaulių.

Metų pradžioje afrikinio kiaulių maro virusas diagnozuotas dviem šernams, Lietuvoje kritusiems netoli sienos su Baltarusija.

Lietuvą užklupus afrikiniam kiaulių marui, mokslininkai jaučiasi nepakankamai išklausomi. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docento imunologo Arūno Stankevičiaus, prieš imantis kažkokių priemonių, pirma turėtų būti atlikti išsamūs tyrimai, kurie parodytų, kokią strategiją kovai su šia nelaime turi pasirinkti šalis.

– Lietuvą užklupęs maras vadinamas afrikiniu. Kaip jis įveikė tokį didelį atstumą?

– Pirmą kartą šis maras pastebėtas tarp Afrikoje gyvenančių laukinių kiaulių. Po to vienokiais ir kitokiais keliais jis paplito po visą pasaulį. Keliai, kaip šis virusas pateko į Lietuvą, yra daugmaž aiškūs. 2007 m. kažkokiu būdu iš Afrikos jis pateko į Gruzijos Poti uostą. Greičiausiai su maisto atliekomis ar pašarais, kurie buvo sušerti naminėms kiaulėms. Gruzijoje kiaulės ganosi laisvai ir gali tiesiogiai kontaktuoti su šernais. Taigi šiuo maro virusu užkrėstos maisto atliekos pateko kiaulėms, kurios užkrėtė šernus. Jie, perėję Kaukazo kalnus, paplito pietinėje Rusijoje. Po to, gal su pašarais, gal vežant maisto produktus, virusas pateko į šiaurinę Rusiją, Sankt Peterburgą, prieš tai dar užkrėtė Ukrainą, ir paplito Baltarusijoje, iš kurios migruojantys šernai pasiekė Lietuvą. Pirmiausia afrikinio maro virusas buvo nustatytas šernams, o dabar pateko ir į kiaulių kompleksą.

– Ar žmogus galėjo pernešti virusą?

– Žmogus šį virusą pernešti galėtų tik mechaniškai: ant batų ar drabužių. Tačiau jis negali susirgti ir taip užkrėsti gyvūno. Ši liga pavojinga tik kiaulėms ir šernams.

– Ar suvalgius tokio užsikrėtusio gyvūno žmogui vis tiek niekas negrėstų?

– Jeigu gyvūnas yra viruso nešiotojas ir žmogus, to nežinodamas, suvalgytų jo mėsos, nieko neatsitiktų. Rūšinis barjeras yra toks stiprus, kad virusas jo peržengti niekaip negali. Tai tikrai nėra pavojinga žmonėms. Prieš dešimt metų dirbau afrikinio kiaulių maro referentinėje laboratorijoje Ispanijoje, kur tikrai nebuvo naudojama tokių asmeninės apsaugos priemonių kaip skafandrai ar autonominė kvėpavimo sistema. Reikėdavo kelis kartus nusiprausti po dušu, bet jokia vakcinacija nebuvo vykdoma.

– Kuo šis virusas skiriasi nuo klasikinio kiaulių maro, kuris buvo ne kartą užfiksuotas Lietuvoje?

– Klasikinis maras yra lengva sloga palyginti su afrikiniu, kurį sukelia DNR virusas, priklausantis Asfarviride šeimai. Jis paralyžiuoja gyvūno imuninę sistemą, neleidžia susidaryti atsparumui. Tai yra didžiausia problema, su tuo lengvai nepakovosi. Šypseną kelia Lietuvos noras sukurti vakciną. Ji jau seniausiai būtų sukurta, jei tai būtų įmanoma.

– Dirbote Ispanijoje, kuri buvo užklupta šios nelaimės. Kaip jiems pavyko išnaikinti marą?

– Ispanai su afrikiniu kiaulių maru vargo beveik 30 metų. Prieš patekdamas į Gruziją, jis jau seniau iš Afrikos buvo atkeliavęs į Ispaniją ir Portugaliją. Toms šalims prireikė beveik visiškai išnaikinti šernų populiaciją, kad galėtų šią situaciją suvaldyti. Ispanai dėl to patyrė labai daug problemų.

– Tad šernų naikinimas yra vienintelis būdas šiai problemai išspręsti?

– Jeigu nieko nedarysi, virusas greitai išplis. Šernai jį toliau perneš, kol kiaulininkystė žlugs kaip ūkio šaka. Tai valstybei kainuos labai daug. Kažkas apskaičiavo, kad vien tiesioginių nuostolių būtų iki pusės milijardo litų, o jeigu kova užtruktų, prarastume ir milijardą. Ar Lietuva tokia turtinga, kad galėtų rizikuoti? O tie nuostoliai yra labai realūs ir artimiausiu metu tai pamatysime.

– Bet juk naikinant šernus nežinoma, kuris iš jų užsikrėtęs, ir galbūt tie keli išlikę ir bus viruso nešiotojai?

– Kai sumažės gyvūnų, virusas neturės galimybės cirkuliuoti. Be ląstelės jis pats negali ilgai išgyventi. Jeigu nebus gyvūno, į kurį jis gali patekti, tai ir žus per keletą mėnesių. Šis virusas yra labai atsparus ir aplinkoje gali gyventi labai ilgai. Įsivaizduokite, šaltai  rūkytoje mėsoje jis gali likti gyvybingas net pusę metų.

– Vis dėlto šernų naikinimas Lietuvoje buvo beprasmis – maras įsisuko į kiaulių kompleksą.

– Matyt, priemonės nebuvo efektyvios, nes pasirinkta neteisinga strategija. Medžiotojai yra laisvi žmonės ir jų negali priversti šaudyti šernų. Juos gali tik suinteresuoti, pavyzdžiui, siūlant premijas. O dabar taip išėjo, kad šernų iššaudė daugiau, nei jų iš tikrųjų buvo. Ar statistika buvo klaidinga, ar kažkas kita?

– Kokia turėtų būti valstybės strategija esant šitokiai situacijai?

– Turiu kolegų Lenkijoje ir matau, kad jie šia problemą sprendžia geriau. Pirmiausia, ką jie padarė, – subūrė mokslininkų grupę, sprendžiančią klausimus, nuo kurių priklausys, kokią strategiją šalis pasirinks. Pavyzdžiui, mes žinome, kad virusą gali pernešti tam tikros rūšies erkės, kurios gyvena Ispanijoje. Bet gal ir Lietuvoje gyvenančios erkės gali būti pernešėjos? To ir daugybės kitų dalykų mes nežinome. Pirmiausia turėtų būti atlikti nuodugnūs tyrimai. Tad kiekviena šalis, kuri strategiškai gina savo interesus, kuria tokias darbo grupes. Kitas dalykas, kad šioje situacijoje negali imituoti darbo. Jeigu darbas atliekamas valdiškai, nesiekiama jokio tikslo, o tik norima parodyti, kad procesas vyksta, nebus jokio rezultato ir virusas plis toliau, kol reikės išnaikinti visą kiaulininkystės sektorių. Problema ta, kad tie, kurie priima sprendimus, vadovaujasi savo požiūriu, o tie, kurie galėtų pasakyti, kaip reikėtų spręsti problemą, neturi žodžio.

– Gal sprendimas kartą per mėnesį susitikti visoms kaimyninėms šalims ir aptarti situaciją yra žingsnis pirmyn?

– Žinoma, bendri susitikimai yra geriau, nei dirbti atskirai, tačiau, norėdamas ką nors nuspręsti, turi būti to paties lygio kaip ir kiti partneriai. Pavyzdžiui, jeigu viena šalis ant stalo padeda tyrimų rezultatus, o tu jų neturi, nebūsi lygiavertis partneris. Neseniai išgirdau, kad Lietuva skyrė 8 mln. litų moksliniams tyrimams. Keista, bet mes, mokslininkai, tokių pinigų nesame akyse matę. Gal buvo skirta kažkokiems rutininiams tyrimams, gal tvoroms tverti, nežinau, bet tikrai ne šiai problemai spręsti. Svarbiausia, manau, kad valstybė turėtų viską kompleksiškai daryti: ir priemones taikyti, ir tyrimus atlikti.

– Tai gal iš viso atsisakykime kiaulienos, ir problemų nebus?

– Medžiotojai galvoja: kam tos kiaulės reikalingos, galima jų nusipirkti. Kiti mano: kam tie šernai reikalingi, kai galima auginti kiaules. Aš manau, kad reikia ir tų, ir tų, tačiau vienų iš jų tikrai reikės atsisakyti. Pirmiausia būtina labai sumažinti šernų populiaciją. Tai reiškia palikti labai nedaug, ir tai labai nepatiks medžiotojams.