Iki šiol Vyriausybės nutarime buvo numatyta, kad tais atvejais, kai žmogaus, jo tėvų ar vieno iš tėvų vardas ar pavardė kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, lietuviškuose dokumentuose šio žmogaus vardas ar pavardė taip pat gali būti užrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Pagal numatytą išimtį, ši taisyklė buvo netaikoma tiems dokumentams, kurie buvo išduoti ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990-ųjų kovo 11-osios, kitaip tariant, ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais.

Vis tik praėjusių metų pabaigoje KT konstatavo, kad minėtoji išimtis „prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“. Toks verdiktas reiškė, kad nuostata iš karto nustoja galioti, o dabartinis Vyriausybės sprendimas tėra formalumas.

Galimybė vardą ir pavardę rašyti su nelietuviškomis raidėmis w, q ir x įsigaliojo nuo 2022-ųjų gegužės.

Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo tada tokia galimybe iš viso pasinaudojo 937 žmonės. 62 iš jų tą padarė remdamiesi minėta Vyriausybės nutarimo nuostata.

Ministerija pabrėžia, kad sprendimų neperrašyti pavardės, motyvuojant dabar jau pašalinta išimtimi, nebuvo.

„Pats KT sprendimas yra labai svarbus, nes tuo baigiama diskusija, kuri tikrai ne vienus metus truko“, – trečiadienį BNS sakė Ewelina Dobrowolska, komentuodama KT nutarimą, kad pernai gegužę įsigaliojęs įstatymas, jog kai kurių Lietuvos piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai.

„Šis nutarimas yra be galo svarbus ir mūsų piliečiams, kurie žino, kad turi teisę nesikreipdami į teismus pakeisti vardą ir pavardę ir išlaikyti lietuvišką pasą“, – teigė ministrė.

Ji pabrėžė, jog Seimo priimtame įstatyme nustatyta, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomos lietuviškai ir tik atskirais atvejais leidžiamos išimtys.

Teisingumo ministrės duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo nauja asmenvardžių rašymo tvarka, 718 Lietuvos piliečių pasinaudojo galimybe perrašyti vardą arba pavardę.

„Didžioji dalis jų yra lietuviai, sudarę santuoką su užsieniečiu ar jų vaikai, kurie neretai turi dvigubą pilietybę“, – atkreipė dėmesį ministrė.

Ji pati pasinaudojo įstatymo galimybe ir savo vardą bei pavardę perrašė pagal lenkišką tradiciją – su „w“.

Vienas iš skundo KT autorių „valstietis“ Eugenijus Jovaiša BNS sakė negalįs suprasti trečiadienį paskelbto nutarimo. Anot jo, anksčiau tas pats teismas tris kartus reiškė kitokią nuomonę ir pabrėžė, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškai.

E. Jovaišos teigimu, tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo išvadoje nepažymėjo, jog asmenvardžių rašymas lotyniškais rašmenis kelia pavojų lietuvių kalbai, nereiškia, jog taip nėra.

Tuo baigiama diskusija, kuri tikrai ne vienus metus truko.

„VLKK greičiausiai nepažymėjo šito dalyko, nes tai yra savaime suprantamas dalykas, mat įstatymu keičiama abėcėlė“, – sakė Seimo narys.

Anot jo, leidus asmenvardžiuose naudoti x, q ir w, pakeista lietuviška abėcėlė.

„Kodėl KT nenagrinėja tame pačiame įstatyme nustatytos normos, jog nebūtina vardų ir pavardžių gramatinė rašyba. Kitaip tariant, dabar aš galiu užsirašyti ką tik noriu, kokios noriu šalies, tautos abėcėlę, tą ir daro dabar mūsų bendrapiliečiai lenkų kilmės žmonės, tą greitai darys vokiečiai, anglai. Kodėl šitas dalykas yra nenagrinėtas?“ – stebėjosi E. Jovaiša.

„Jeigu jie išveda, kad VLKK nenurodo grėsmės, vadinasi, galima spręsti, kad viskas leistina? Na, žinote yra labai įdomūs sprendimai“, – teigė jis.

KT trečiadienį paskelbė, jog kai kurių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų dokumentuose neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas pabrėžė, kad Seimas iš dalies atsižvelgė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos poziciją dėl pasiūlyto asmenvardžių rašymo ir tik atskirais atvejais leido vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis, o tie atvejai, kuriems komisija nepritarė, jos nebuvo įvertinti kaip keliantys pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, neteigta, kad jie nedera su lietuvių kalbos tradicija.

KT taip pat pareiškė, jog VLKK išvada negali būti be išlygų privaloma įstatymų leidėjams. Teismo teigimu, Seimas turi atsižvelgti į tuos jam pateiktus pasiūlymus, kurie būtų įvertinti kaip keliantys pavojų lietuvių kalbai.

Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Grupė Seimo narių šį įstatymą apskundė KT, nes, anot jų, Seimas pakeisdamas asmenvardžių rašybą neatsižvelgė į Valstybinę lietuvių kalbos komisijos išvadą, jog lotyniškais rašmenimis vardai ir pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

VLKK nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

„Asmens vardas ir pavardė patenka tarp asmens tapatybės ir privataus gyvenimo elementų, todėl įstatyme numačius atvejus, kada Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog Lietuva nėra parengusi nacionalinės strategijos dėl rasizmo, ksenofobijos, radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos, nors pagal Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją valstybės skatintos tai padaryti iki 2022-ųjų. Taip pat neigiamai vertinama, kad šalis vis dar nėra priėmusi Tautinių mažumų įstatymo.

„Nacionalinėje žmogaus teisių stebėsenos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldos lygmeniu nėra tikslinių priemonių, planų ar mechanizmų, aprėpiančių daugiau nei informacijos sklaidos didinimą socialinės paramos klausimais, nors Lietuvos savivaldybės informuoja sulaukusios romams atstovaujančių organizacijų ir pavienių romų tautybės asmenų pranešimų dėl patiriamos diskriminacijos darbo rinkoje, švietimo sistemoje ar nuomojantis būstą“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, buvo žengtas svarbus žingsnis privataus gyvenimo apsaugos srityje.

Kontrolieriai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas praktikoje nėra tinkamai realizuojamas. Pasak ataskaitos, tai atsispindi parlamento praėjusių metų spalį priimtame sprendime nesuteikti pripažinimo senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“ po šiai bendrijai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Taip pat Seimo kontrolierių įstaiga pastebi, kad Lietuvoje taikoma alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tikra civilinio pobūdžio alternatyva karinei tarnybai.

„Ji priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros, o tai gali lemti asmenų, kurie dėl religinių įsitikinimų nepritaria karo tarnybai, bet sutinka atlikti savo pilietines pareigas kitu būdu, teisės į religijos laisvę pažeidimą“, – nurodoma ataskaitoje.

Nerimas dėl LGBT+ asmenų nediskriminavimo

Ataskaitoje pastebimi teigiami pokyčiai LGBT+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir savo tapatybės ieškančių asmenų) nediskriminavimo srityje. E. Leonaitė pastebi, jog 2022 metais atlikti tyrimai atskleidžia, kad visuomenės požiūris į LGBT+ asmenis minimaliai pakito į teigiamą pusę, tačiau vis dar išlieka reikšmingai neigiamas.

Joje atkreipiamas dėmesys į parlamento po pateikimo pritartą, tačiau vis dar nepriimtą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

„Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos išlieka potencialiu pagrindu riboti su LGBT+ asmenų teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui susijusios ir šios teisės užtikrinimą skatinančios viešosios informacijos sklaidą“, – teigia kontrolierė.

Kontrolieriai teigiamai vertina praėjusių metų gegužę įsigaliojusius Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašo pakeitimus. Jais iš donorų apklausos anketos pašalinti klausimai apie seksualinę orientaciją.

„2022 metais pilnamečiai nesusituokę asmenys, kuriems diagnozuotas transseksualumas, įgijo teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę į atitinkančius savo lytinę tapatybę. Tačiau pasikeisti lyties žymenį ir asmens kodą vis dar įmanoma tik teismo keliu“, – rašoma Seimo kontrolierių įstaigos parengtoje ataskaitoje.

„Translyčių asmenų diskriminacijos atvejai vis dar lieka teisiniu požiūriu nematomi ir nepripažįstami, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas jiems nesuteikia pakankamos teisinės apsaugos. Be to, translyčių asmenų teisių apsauga kol kas nėra grindžiama pagarbos asmens autonomijai ir asmens apsisprendimo laisvei principu“, – tirtina įstaigos vadovė.

Priemonės užtikrinti lygiais galimybės – nenumatytos

Seimo kontrolierių įstaiga pastebi, kad lygių galimybių užtikrinimas Lietuvos savivaldybėse daugiausiai apima dokumentų kūrimą – priemonės bei įrankiai nėra numatyti.

„Be to, Lietuvos teisės sistemoje iki šiol nėra įtvirtinta sisteminio smurto artimoje aplinkoje samprata. Smurto prieš moteris su negalia latentiškumas išlieka rimta problema. Lietuvoje vis dar nėra ratifikuota Stambulo konvencija (...)“, – nurodoma dokumente.

Įstaiga pastebi teigiamus pokyčius smurto artimoje aplinkoje apsaugos srityje, išskiria nuo vasaros atsirandančią galimybę smurtautojui skirti apsaugos nuo smurto orderį. Be to, pastebi, kad praėjusiais metais Darbo kodekso pataisomis išplėstos darbdavio pareigos darbuotojų apsaugos nuo smurto ir priekabiavimo srityje apima ir apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo dėl lyties.

„Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos teisės sistemoje nesant įtvirtintos sisteminio smurto artimoje aplinkoje sampratos, šios rūšies smurto problema lieka nepakankamai suvokta, o atskiri sisteminio smurto epizodai dažnai vertinami kaip izoliuoti ir pavieniai“, – pažymi įstaiga.

„Negalios nulemtos kliūtys, priklausomybė nuo kitų asmenų, visuomenėje paplitę stereotipai ir nuostatos lemia ypatingą moterų su negalia, ypač intelektine ar psichosocialine, pažeidžiamumą“, – teigia E. Leonaitė.

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad seksualinių nusikaltimų fiksavimas, įrodymų rinkimas, medicininės pagalbos teikimas neturėtų lemti papildomo nukentėjusiųjų traumavimo, nes seksualinių nusikaltimų metu itin grubiai pažeidžiamas asmens orumas ir fizinis neliečiamumas, lemiantis itin intensyvias psichologines traumas juos patyrusiems asmenims.

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje teigiama, jog teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyviai stengiamasi spręsti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, apgyvendinimo, užimtumo, švietimo ir kitus klausimus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2022 metais toliau buvo tęsiamas į Lietuvą per Baltarusijos sieną atvykusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų de facto sulaikymas.

Lėta globos įstaigų pertvarka

Ataskaitoje nurodoma, kad Lygių galimybių įstatyme darbdavio pareigą pritaikyti patalpas pakeitė darbdavio pareiga sudaryti tinkamas darbo sąlygas darbuotojams su negalia, taip išplečiant darbdavio pareigas ir kitokią nei judėjimo negalią turinčių darbuotojų atžvilgiu.

Tuo tarpu įstaiga mato teigiamus pokyčius užtikrinant nenutrūkstamą išmokų ir kompensacijų mokėjimą šeimoms, namuose prižiūrinčioms vaiką, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl psichosocialinės negalios, taip pat negalios vertinimo modelio pokyčiai.

Atkreipiamas dėmesys į teisėkūros pokyčius, kuriais siekiama didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, sudaryti sąlygas priemones taikyti kompleksiškai, taip pat išplėsti galimybes darbo vietas ir darbo aplinką pritaikyti bedarbiams, turintiems negalią, ir darbuotojams tapus asmenimis su negalia.

Tačiau teigiama, jog Lietuvoje socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta pernelyg ilgai.

„Socialinės globos įstaigų pertvarka vyksta nuo 2014 metų, tačiau remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, suaugusiųjų socialinės globos įstaigose vis dar gyveno 5829 asmenys, o 215 asmenų buvo laukiančiųjų eilėje“, – rašoma ataskaitoje.

Joje pabrėžiama, kad šiuo metu egzistuojanti veiksnumo apribojimo sistema yra per daug standartizuota ir taikoma skirtingoms asmenų grupėms ir atvejams, neatsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, o Civiliniame kodekse įtvirtintos veiksnumo apribojimo alternatyvos – pagalba priimant sprendimus ir išankstiniai nurodymai nėra plačiai paplitę.

Nors šis projektas, parlamentarės nuomone, neužtikrins visiems lenkų tautinės mažumos atstovams galimybės įrašyti dokumentuose  originalias  pavardes, nes bus rašoma lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jos vertinimu, „tai yra didelis  žingsnis į priekį.“

„Seime svarstomas įstatymo projektas  nėra toks maksimalus, kaip galėtų kai kam atrodyti. Lenkams realiai tai  būtų tik viena raidė – dviguba W, nes nėra lenkiškuose asmenvardžiuose nei X, nei Q raidžių“, – Eltai sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Ji pažymėjo, kad su teisinėmis problemomis dėl pavardės susiduria ir Lietuvos piliečiai, kurie sudaro santuoką su užsieniečiais.

„Jie susiduria su biurokratinėmis problemomis, turi įrodyti, kad yra vienos šeimos nariai. Lietuviškais rašmenimis užrašytos pavardės dažnai neatrodo valstybės tarnautojams kitose valstybėse, kad tai yra ta pati pavardė“, – sako R. Tamašunienė.

Siūlo nerūšiuoti piliečių

Pasak R. Tamašunienės, svarbu, kad būtų vienodai traktuojami piliečiai, nes kai kurie pasiūlymus įregistravę parlamentarai siūlo taikyti įstatymą tik tiems piliečiams, kurie yra sudarę santuoką su užsieniečiais.

„Negalima rūšiuoti piliečių, turime užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Visiems turi būti sudarytos galimybės savo pavardę rašyti originalo kalba, pateikus, pavyzdžiui, įrodymus, kad ji buvo lenkiška. Turime sudaryti tokią galimybę be teismo proceso, nes šiuo metu turime daugybę teismų sprendimų, kurie leidžia pavardes piliečiams užrašyti originalo kalba. Manau, kad reikėtų įstatymu sureguliuoti šį klausimą ir nereikėtų įtraukti į tai teismų“, – mano R. Tamašunienė.

Ji pastebi, kad jau nuo nepriklausomybės pradžios mūsų valstybė deklaruoja ir vis atideda savo sprendimus  šiuo klausimu.

Negalima rūšiuoti piliečių, turime užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

„Nepritarimas arba atmetimas įstatymo projekto svarstymo stadijoje būtų ženklas ir Lenkijai, kad viena yra kalbama, deklaruojama, vaizduojamas nusiteikimas ir gera valia tuos klausimus spręsti iš Lietuvos politikų pusės, bet realiai  priimamas kitoks politinis sprendimas. Manau, kad dabar labai svarbu yra valdančiajai daugumai susitelkti ir parodyti, kad tai, ką jie pažada, tą ir įgyvendina“, – sako Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Ji tikisi, kad tiek metų svarstytas įstatymo projektas vis dėlto bus priimtas pavasario Seimo sesijoje.

Alternatyvus projektas nieko nesprendžia

Parlamentarė nepritaria alternatyviam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui, kuriame  siūloma nustatyti galimybę papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis vardą  ir pavardę paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

„Tas projektas nieko nesprendžia – žmonės nori naudoti dokumentą visur ir pavardę turėti visur vienodą. Čia nėra pasitenkinimo momentas, kad aš žinau, kad mano pavardė yra kitokia, ar aš ją turiu kažkur užsirašęs. Tai visai ne apie tai, nes asmeniškai galima sau atvirukus pasirašyti švenčių proga ir parašyti tas pavardės, vardus originalo  kalba. Čia kalba apie žmonių teisę turėti savo pavardę normaliai įtvirtintą dokumentuose“, – tvirtina R. Tamašunienė. 

Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai sugrįš prie pernai gruodį atidėtų dviejų įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, svarstymo.

Seimas turės apsispręsti dėl 70 parlamentarų inicijuoto dar 2017 m. pateikto Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto ir alternatyvaus projekto, kurį yra pateikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, primena ELTA.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė jo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, kaip siūloma projekte, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.

Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Pasak komiteto, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, (....) todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime.

Šalies vadovo teigimu, nepaisant to, kad kaimyninė Lenkija apie šią vis dar neišspręstą problemą užsimena nedarydama spaudimo, Lietuva, akcentavo jis, dėl jautriai politikų vertinamo asmenvardžių rašybos klausimo turėtų apsispręsti kuo greičiau.

„Man susidaro įspūdis, kad Lenkijos pusė gal apskritai norėtų, kad mes vienaip ar kitaip apsispręstume, net jei tas sprendimas nebus pats palankiausias jiems. Toks klausimo nesprendimas apskritai turbūt yra pati blogiausia situacija“, – portalui Delfi duotame interviu sakė prezidentas.

Su tokia šalies vadovo pozicija nėra linkęs sutikti LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Tautinei mažumai atstovaujančios politinės jėgos lyderis teigia, kad šis klausimas neturėtų būti adresuotas išskirtinai jo vedamai partijai.

Jo teigimu, į koalicijos sutartį neįtrauktas originalios asmenvardžių rašybos klausimas apskritai nėra prioritetinis LLRA-KŠS, nes tai, pasak jo, yra tarptautinis, Vakarų civilizacijos suformuotas standartas.

„Kiekvienas, priklausantis Vakarų civilizacijai, kiekvienas laisvas žmogus supranta, kad reikia ne kalbėti, bet reikia spręsti, nereikia užsiimti kamuoliuko mėtymu į vieną ar kitą pusę“, – Eltai aiškino politikas.

„Mes klausimo dėl raidžių, – tęsė V. Tomaševskis, – nekeliame kaip svarbiausio klausimo. Tai žiniasklaida apie tai nuolat kalba ir kalbėjo. Mes, visų pirma, keliame problemas, esančias socialinio teisingumo kontekste: vaiko pinigai, nemokami vaistai senjorams, šeimų kortelė... Aiškiai keliame gyvybės apsaugos klausimą, kad nebūtų žudomi vaikai... mes tai darome, esame vienintelė partija...“, – sakė LLRA-KŠS pirmininkas.

Jo teigimu, dabar Lietuvoje yra kur kas svarbesnių klausimų nei originali asmenvardžių rašyba.

Tai yra gudravimas, tas pats kaip būti pusiau nėščia.

„Jei jau kalbame apie tautines mažumas, tai reikia, kad normaliai funkcionuotų švietimo sistema. Tuo metu šis klausimas (originalios asmenvardžių rašybos. – ELTA) gal ir naudingas, bet jis nėra tautinių mažumų – tai klausimas iš žmogaus teisių srities... Nėra apie ką diskutuoti“, – sakė V. Tomaševskis, neatmesdamas galimybės, kad siekiu inicijuoti diskusijas dėl originalios asmenvardžių rašybos tiesiog bandoma nukreipti dėmesį nuo klausimų, kuriuos kelia išskirtinai LLRA-KŠS.

„Jie ir nori diskutuoti, kad nukreiptų dėmesį nuo mums svarbių ir stipriai keliamų dalykų, kaip liustracijos procesas, kaip socialinis teisingumas“, – teigė jis, pabrėždamas, kad jo vedamai partijai priekaištų dėl asmenvardžių rašybos klausimo neturėtų būti reiškiama.

„Aš suprantu, kad kažkas nori nukreipti diskusijas į kitą pusę, kažkas šia tema ruošia poziciją šalies vadovui. Patarėjas ar keli patarėjai... Bet čia klausimas yra išspręstas ir belieka jį tik realizuoti", – pridūrė V. Tomaševskis.

Skeptiškai LLRA-KŠS lyderis įvertino prezidento poziciją, kurioje jis teigia palaikantis idėją pavardes originaliais rašmenimis rašyti antrajame paso puslapyje.

„Tai yra gudravimas, tas pats kaip būti pusiau nėščia. Tai gudravimas, kad nereikėtų pasakyti ne“, – pridūrė V. Tomaševskis ir, apibendrindamas klausimą, pabrėžė, kad, jo nuomone, kelis dešimtmečius neišsprendžiamas klausimas dėl originalios asmenvardžių rašybos daro nedidelį poveikį tarpvalstybiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

„Aš manau, kad šis klausimas daro mažą poveikį... Nes jei 25 metus buvo nuolat apie tai kalbama, dar prezidentas Valdas Adamkus žadėjo klausimą išspręsti... Jis (klausimas. – ELTA) nebėra apskritai aktualus. Kita vertus, žiniasklaida tai nori kelti, sakyti, kad yra įtampų, bet taip nėra“, – teigė jis.

Delfi TV laidoje „Dėmesio centre“ pastarąją savaitę prezidentas teigė, kad reikėtų valdančiųjų ir LLRA-KŠS paklausti, kodėl klausimas dėl asmenvardžių rašybos nėra sprendžiamas.

„Peradresuočiau šį klausimą – kodėl šis klausimas yra įšaldomas tos partijos, kuri ilgą laiką šį klausimą kėlė? Galbūt reikėtų jos pačios paklausti, paklausti valdančiosios koalicijos“, – teigė jis, pridurdamas, kad bent jau artėjančių rinkimų fone šio klausimo būtų geriau nebekelti.

Penktadienio rytą ministerija įregistravo Vyriausybės išvados projektą dėl šių svarstomų įstatymų. Jame Ministrų kabinetui siūlyta nepritarti abiem parlamente svarstomiems įstatymų projektams. Prieš registruojant šį projektą teisingumo ministrė jį pasirašė.

Seime svarstomame liberaliajame įstatymo projekte dėl asmenvardžių yra numatyta galimybė Lietuvos lenkams užrašyti vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, jeigu būtų nelietuvišką pavardės variantą pagrindžiantis šaltinis. Jeigu būtų priimtos konservatyviosios pataisos, lenkų tautybės Lietuvos piliečiai asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis galėtų užrašyti papildomame paso puslapyje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo vienas iš liberaliojo projekto iniciatorių.

Penktadienį BNS pradėjus domėtis, kodėl siūloma neigiama išvada abiem projektams, Teisingumo ministerija išėmė išvados projektą iš teisės aktų registro.

Po dar kelių valandų ministerijos atstovai BNS pranešė registruosiantys išvados projektą, kuriame parlamente svarstomiems įstatymams būtų pritariama.

Pasak ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Sinkevičiūtės, naujas išvados projektas parengtas nusprendus „aukščiausiai ministerijos vadovybei“.

„Tokia nestandartiška išvada – tuos projektus reikia tobulinti, tačiau atsižvelgiame į jų svarbą“, – BNS sakė pareigūnė.

„Tikslui iš tiesų pritariame, tai yra Vyriausybės programoje. Žmonės turi turėti teisę į oficialią asmenvardžių rašybą“, – pridūrė ji.

Teisininkės teigimu, naujajame projekte, nepaisant pritarimo Seime svarstomiems įstatymams, siūloma juos iš esmės tobulinti, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą.

Tikslui iš tiesų pritariame, tai yra Vyriausybės programoje. Žmonės turi turėti teisę į oficialią asmenvardžių rašybą.

Abu šie motyvai buvo pagrindiniai, pirmajame Vyriausybės išvados projekte argumentuojant ir nepritarimą įstatymų projektams dėl asmenvardžių rašybos.

„Tai, ką jūs matėte (pirmajame projekte), kur nepritarti, tai būtų formaliąja teisine prasme visiškai gal ir teisinga, bet politine prasme neteisinga. Tai čia tikrai ne teisininkų sprendimas, bet labiau atspindintis Vyriausybės valią“, – sakė J. Sinkevičiūtė.

Konstitucinis Teismas 2014 metais paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose jo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Seime svarstomų įstatymo pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet antrame dokumento puslapyje. Skundų autoriai nėra šiais sprendimais patenkinti.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.