Konfliktas tarp bylą nagrinėjančios teisėjos Zinos Vilnienės ir kaltinamosios kilo šiai teisėjai pranešus, kad A. G. Astrauskaitei skiriamas valstybės advokatas Mykolas Girdiušas. Tai išgirdusi kaltinamoji pareiškė, kad ginsis pati.

„Šiandien jūs visi labai pikti, jaučiuosi kaip kalėjime, nors nesu ten buvusi. Jūs skiriate nepažįstamą žmogų, jaučiuosi kaip gestapo prižiūrėtojos apšaukta, einu gerti vaistų“, – per posėdį sakė A. G. Astrauskaitė.

Po apsižodžiavimo teisėja Z. Vilnienė kaltinamajai liepė išeiti iš salės.

Posėdžiui trečiadienį pirmininkauja teisėja Z. Vilnienė, iki tol posėdžiams pirmininkavo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Teismas taip pat įspėjo kaltinamąjį Antaną Kandrotą ir dar kelis kaltinamuosius, kad už replikavimą per posėdį, teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą jie taip pat gali būti pašalinti iš salės.

Be to, paaiškėjo, kad du kaltinamieji riaušių prie Seimo byloje savavališkai išvyko į užsienį, nors jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamieji Mindaugas Vasiliauskas ir Augustina Mieldažienė posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu.

A. Mieldažienė pripažino esanti Ispanijoje, moteris sakė įsidarbinusi ir išvykusi į komandiruotę.

„Ar gavote leidimą išvykti? Kas jums leido išvykti pažeidžiant kardomąją priemonę? Jums kardomoji priemonė gali būti keičiama į griežtesnę“, – sakė teisėjas Z. Vilnienė.

M. Vasiliauskas irgi pripažino išvykęs į užsienį, posėdyje nuotoliniu būdu jis dalyvavo iš Vokietijos, jis irgi buvo įspėtas, kad kardomoji priemonė jam gali būti pakeista į griežtesnę.

A. Mieldažienei ir M. Vasiliauskui dabar yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pagal galiojančią tvarką, jie turėjo kreiptis į teismą leidimo išvykti iš šalies.

Į posėdį trečiadienį neatvyko per 20 kaltinamųjų.

Teisėja Z. Vilnienė taip pat paskelbė, kad advokatui Valerijui Kirpičnikovui už neatvykimą į spalio 11-osios posėdį be pateisinamos priežasties skirta 300 eurų bauda. Tokio pat dydžio bauda skirta ir dar 11-ai kaltinamųjų.

Kaip skelbė BNS, neseniai Ispanijoje sulaikytas ieškomas kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje Arnoldas Kriskis. Paiešką vykdę pareigūnai nustatė, kad vyras slapstosi Taragonos mieste.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims, į posėdžius, kaip įprasta, visi jie nesusirenka. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Per posėdį teismas toliau tęsia nukentėjusios Viešojo saugumo tarnybos darbuotojos apklausą, ji liudija, kad per sprogimą prie Seimo per riaušes neteko sąmonės.

– Kokie buvo motyvai? Ką ir kuo remiantis nusprendėte komisijoje?

– Komisija ištyrė situaciją, nustatė priėmimo į darbą tvarkos pažeidimų. Komisijos išvada buvo, kad tie pažeidimai turi būti pašalinti. Teisininkų komentaras buvo, kad pažeidimus pašalinti galima tik atleidžiant asmenį iš darbo.

– Kokie nustatyti pažeidimai?

– Du pagrindiniai pažeidimai – skelbimo dėl darbuotojo paieškos ir darbo pokalbio nustatytos tvarkos pažeidimai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal galite sukonkretinti?

– Detaliau negalėčiau pasakyti, reikėtų komisijos narių klausti. Mačiau tik išvadą, kad buvo konstatuoti šie du pažeidimai. Visų aplinkybių negaliu pakomentuoti.

– Kokie bus žingsniai? Ar mokyklos vadovė jau informuota?

– Mokyklos vadovei bus nusiųstas nurodymas pašalinti pažeidimus.

– Kam tenka atsakomybė?

– Mokyklos vadovei ištaisyti padarytas klaidas.

– Kokia galėtų būti atsakomybė?

– Vadovė turi imtis veiksmų, kad situacija būtų ištaisyta pagal komisijos nurodytas galimybes.

– Tačiau nekalbama apie situaciją, kad vadovui būtų skirta drausminė nuobauda?

Du pagrindiniai pažeidimai – skelbimo dėl darbuotojo paieškos ir darbo pokalbio nustatytos tvarkos pažeidimai.

– Ne, tai nesvarstoma.

– Tačiau mokytoja gali būti įdarbinta iš naujo pagal procedūras. Ar įmanoma tokia situacija?

– Reikia išspręsti epizodą, apie kurį šnekame, kas bus ateityje kalbėsime paskui. Nesiimu spręsti, ar yra tokia galimybė.

– Ar netrūksta mokytojų Vilniuje?

– Vilniuje trūksta mokytojų, tačiau dar labiau jų trūko vasaros pabaigoje. Taryba tam priėmė sprendimą dėl papildomų 300 eurų priemokos naujai į darbą priimtiems mokytojams. Per du mėnesius nuo šios priemokos veikimo į mokyklas priimta 190 mokytojų. Proporcija, kiek pavyko sumažinti mokytojų trūkumą, labai gera.

Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su sostinės vicemeru Tomu Gulbinu.

– Ar nustebino, kad mokykla pasamdė A. Astrauskaitę?

– Tikrai taip. Kaip jau esu komentavęs, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, mano įsitikinimu, galioja ir galios – ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Be to, galioja pedagogų Etikos kodeksas, patvirtintas švietimo ministro. Jame be kitų dalykų yra įsipareigojimas, įpareigojimas pedagogams didinti pedagogo profesijos prestižą. Ir taip pat rūpintis, saugoti, kelti švietimo sistemos patikimumą, pasitikėjimą ja. Su šitais reikalavimais, tokio asmens priėmimas į darbą, man atrodo labai nesuderinamas ir dėl to savivaldybės administracija jau pradėjo tyrimą. 

– Ką po tyrimo turėtume sužinoti?

– Tyrimo metu turėtų būti išsiaiškinti visi įstaigos vadovo priimti sprendimo aplinkybės ir pasiūlyti sprendimai, kaip išspręsti tą situaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar vienas iš tų sprendimų galėtų būti mokytojos atleidimas?

– Man sunku prognozuoti. Šiuo metu tikrai negaliu pateikti teisinio vertinimo, bet komisija tam ir sudaryta, kad išsiaiškintų visas aplinkybes ir pasiūlytų sprendimus.

– Tai, kad direktorė sako, jog mokytojų labai trūksta, ar tai pasiteisinimas?

– Taip, mokytojų trūksta. Ir konkrečiai – keliolikos lietuvių kalbos mokytojų trūko prieš rugsėjo 1-ąją. Bet mokyklos, o jų yra per 100 Vilniuje, sugebėjo rasti mokytojų ir priimti juos į darbą, bet tik vienoje mokykloje įvyko toks visiškai netikėtas sprendimas. Tai man atrodo, kad tai labai aiškiai iliustruoja, kad kiti sugebėjo surasti mokytojų ir pradėti mokymo procesą, tik kažkodėl į buvusią darbovietę buvo priimta ponia A. Astrauskaitė. Nors mokyklos vadovė jau anksčiau ir viešai yra besiaiškinusi dėl to, kad sukelia įvairių kontraversiškų nuomonių šios mokytojos buvęs darbas toje mokykloje.

– Direktorė taip pat yra sakiusi, kad reikia užtikrinti ugdymo procesą. Tai, šiuo atveju, geriau jokios mokytojos, ar geriau tokia mokytoja?

– Kaip jau minėjau, kitos mokyklos irgi turėjo panašių iššūkių ir susitvarkė. Nuo rugpjūčio mėnesio yra savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas dėl 300 eurų priedo naujai į mokyklas ateinantiems dirbti mokytojams. Ir, šios dienos duomenimis, 190 naujų mokytojų į mokyklas mums pavyko pritraukti. Tai pasipildymas nuo rugsėjo įvyko ir, man atrodo, kad tų galimybių tikrai yra

Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laike plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet. „Stabdykime smurtą prieš žmoniją“).

Žurnalistams A. Astrauskaitė sakė, kad šiuo metu galiojančios pandemijos valdymo priemonės priešina ir skaldo žmones, atima laisvę pasirinkti.

„Kaip, kaip ir anksčiau, yra tie patys reikalavimai. Negalima žmonių prievartauti, (...) o dabar daromas tiesiog valstybės mastu šantažas – jeigu nesiskiepysi, privalėsi atnešti medicininį tyrimą už savo pinigėlius, tik tada dirbsi. Kodėl sveikas žmogus turi tirtis“, – kalbėjo moteris.

Kodėl sveikas žmogus turi tirtis.

Vienoje iš A. Astrauskaitės paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, jog protesto akcija taip pat nukreipta prieš galimybių pasą, kaukių dėvėjimą.

Protesto akcijos dalyviai, susirinkę Katedros aikštėje, vėliau Gedimino prospektu patraukė link Seimo ir grįžto atgal iki Vyriausybės, kur sakė kalbas, kritikavo valdžią.

Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, mitingą stebėjo ir uniformuoti, ir neuniformuoti pareigūnai. Policijos duomenimis, į protesto akciją susirinko kiek daugiau nei 150 žmonių.

R. Lukoševičiaus/Fotobanko nuotr.

Pasak sostinės pareigūnų atstovės, mitingo metu sulaikyti du protesto akcijai oponuojantys žmonės, jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Vienas iš jų buvo neblaivus, asmuo pristatytas į komisariatą.

„Jie buvo ne renginio dalyviai, galima būtų juos pavadinti oponentais“, – sakė J. Samorokovskaja.

Sostinės valdžia buvo išdavusi leidimą protesto akcijai iki 500 žmonių. Mitinguoti planuota iki 15 valandos, panašiu metu, anot pareigūnų, žmones ir išsiskirstė.

A. Astrauskaitės rugpjūčio 10 dieną organizuotas mitingas prie Seimo virto riaušėmis. Dabar dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai dėl riaušių pareikšti daugiau nei pusšimčiui žmonių.

Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laike plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet. „Stabdykime smurtą prieš žmoniją“).

Žurnalistams A. Astrauskaitė sakė, kad šiuo metu galiojančios pandemijos valdymo priemonės priešina ir skaldo žmones, atima laisvę pasirinkti.

„Kaip, kaip ir anksčiau, yra tie patys reikalavimai. Negalima žmonių prievartauti, (...) o dabar daromas tiesiog valstybės mastu šantažas – jeigu nesiskiepysi, privalėsi atnešti medicininį tyrimą už savo pinigėlius, tik tada dirbsi. Kodėl sveikas žmogus turi tirtis“, – kalbėjo moteris.

R. Lukoševičiaus/Fotobanko nuotr.

Vienoje iš A. Astrauskaitės paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, jog protesto akcija taip pat nukreipta prieš galimybių pasą, kaukių dėvėjimą.

Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, mitingą stebi ir uniformuoti, ir neuniformuoti pareigūnai. Incidentų kol kas nefiksuota.

Negalima žmonių prievartauti, (...) o dabar daromas tiesiog valstybės mastu šantažas – jeigu nesiskiepysi, privalėsi atnešti medicininį tyrimą už savo pinigėlius, tik tada dirbsi.

Sostinės valdžia yra išdavusi leidimą protesto akcijai iki 500 žmonių. Mitinguoti planuojama iki 15 valandos.

A. Astrauskaitės teigimu, protesto akcijos dalyviai iš Katedros aikštės ketina žygiuoti iki Seimo ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės.

Moters rugpjūčio 10 dieną organizuotas mitingas prie Seimo virto riaušėmis. Dabar dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai dėl riaušių pareikšti daugiau nei pusšimčiui žmonių.

Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitingą rengti šeštadienį 12-15 val., jame galės dalyvauti iki 500 asmenų.

„Gedimino prospekto dalis šeštadienį ir taip bus uždaryta, o kitoje prospekto dalyje pagal aplinkybes policijos pareigūnai priims sprendimą, kiek reikia pajėgumų užtikrinant saugų eismą ir taikų susirinkimo organizavimą“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.

Rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.

Astra Genovaitė Astrauskaitė/D.Labučio (ELTOS) nuotr.

„Mes davėme leidimą. Jie šeštadienį vidurdienį rinksis Katedros aikštėje, iš ten ketina žygiuoti iki Seimo ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės, tačiau eismo mes neuždarysime. Juos palydės policija“, – ketvirtadienį sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Pasak jos, leidimas nuo 12 iki 15 valandos planuojam mitingui išduotas iki 500 žmonių.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta trečiadienį, apie planuojamą mitingą mokytoja A. Astrauskaitė pranešė socialinio tinklo paskyroje.

„Renkamės spalio 16 d., šeštadienį, 12 val., Katedros aikštėje protesto eisenai prieš I. Šimonytės vyriausybės PSO, ES, Kl. Švabo pasaulinės, nurodymais grįstos, represinės politikos Lietuvoje vykdymą. Protestuosim prieš neatšaukiamą, nesibaigiantį karantiną, įvestą nepaprastąją padėtį, kai daug pasaulio valstybių net neįvedė tokių priemonių, o jau dabar atsisako rimtus sveikatos sutrikdymus ar net mirtis sukeliančių skiepų, kurie neapsaugo nuo koroninių, virusinių gripo atmainų, susirgimų“, – protesto motyvus vardijo organizatorė.

Pasak A. Astrauskaitės, žmonės Lietuvoje yra vakcinuojami prievarta. „Nekompetentinga Lietuvos vyriausybė visgi ir toliau siekia prievarta žmones paskiepyti bandomaisiais, genoinžineriniais vaistais; vykdo sveikų, nesutinkančių dalyvauti bandymuose žmonių segregavimą GP (galimybių pasais); prievartinį reikalavimą nedalyvaujantiems bandymuose sveikiems studentams, dirbantiems žmonėms už savo pinigus testuotis arba atsisakyti studijų, darbo; siekia atlikti tirpalų bandymus su nepilnamečiais vaikais. Tai – nusikaltimai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – socialiniame tinkle rašė mokytoja.

„Taip pat pasisakome prieš vienašališkus nutarimus, be visuomenės pritarimo, įkurti Kl. Švabo (vykdančio „COVID-19. Great Reset“ pasaulinį planą) PEF atstovybę Lietuvoje, pasisakome prieš ketinimus pirmiems ES pajungti neištirtą sveikatos poveikiui 5G ryšį Lietuvoje, kai visiškai pakanka dabartinio 4G ryšio. Kodėl visa tai vykdoma, kokie valdančiųjų tikslai, kokie gauti nurodymai? Žmonių sekimui, informaciniam, komunistiniam socialinių balų konclageriui įkurti? Kodėl nekalbama su visuomene, nesitariama, o tik represiniais nutarimais, įstatymais nuleidžiama žmonėms ant galvų? Tokia vyriausybės veikla labai supriešino, suskaldė Lietuvos žmones, paskatino nusivylimą, nedarbą, savižudybes. Paskatino migraciją į kitas ES valstybes, kur nevykdomos represijos prieš gyventojus“, – teigė A. Astrauskaitė.

Moters rugpjūčio 10 dieną organizuotas mitingas prie Seimo virto riaušėmis. Dabar dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai dėl riaušių pareikšti daugiau nei pusšimčiui žmonių.

„Teisės aktai mus įpareigoja suteikti leidimus tokioms protesto akcijoms, su sąlyga, kad dalyviai laikysis visų reikalavimų. Šiuo atveju ponia Astra įsipareigojo renginį sutrumpinti. Buvo prašiusi leidimo nuo 14 iki 20 val. Mes pasikalbėjome, kad renginį sutrumpintų iki 17 val., nes Rotušės aikštė vakare virsta daugiau vilniečiam skirta, pramogoms. Norėjome, kad netrikdytų vilniečių kasdienio gyvenimo ir ponia Astra sutiko“, – situaciją komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Be abejonės, mes visada turime nuogąstavimų ir abejonių, bet organizatoriai užtikrino, kad bus iki 700 žmonių, kad daugiau neturėtų būti.

Šeštadienį planuojamas protestas-debatai „Prieš Vyriausybės žmonių teisių varžymą Lietuvoje“. Organizatoriai taip pat pateikė ir prašymų – trys biotualetai ir prašymas policijos užtikrinti rimtį. Ar pareigūnai taip pat įsipareigojo šeštadienį užtikrinti, kad Rotušės aikštėje būtų laikomasi viešosios tvarkos? „Taip, vienas iš reikalavimų buvo užtikrinti rimtį. Mes savo ruožtu paprašėme organizatorių, kad protesto dalyviai nevaikščiotų ant važiuojamosios dalies, nevaikščiotų tarp Rotušės pastato ir aikštėje, t. y. paliktų visus pravažiavimus, praėjimus, todėl kad yra šeštadienis, išeiginė diena, nenorėtume trikdyti vilniečių laiko“, – akcentavo L. Koriznienė.

Rengiant rugsėjo 10-osios mitingą organizatoriams kilo sunkumų dėl biotualetų atvežimo. Tad ar šįkart Vilniaus miesto savivaldybė suteiks tris organizatorių prašomus biotualetus? „Dabar negaliu pakomentuoti, ar buvo toks prašymas, jeigu buvo, tai tikrai pasistengsime, kad ta vieta būtų švari ir Rotušė liktų prižiūrėta“, – sakė pašnekovė.

„Ar nebaisu, kad ir šį kartą protestas-debatai gali išvirsti kažkuo panašiu į rugpjūčio 10-osios renginį, mat organizatoriai yra tie patys?“ – savivaldybės atstovės klausė žurnalistė.

„Be abejonės, mes visada turime nuogąstavimų ir abejonių, bet organizatoriai užtikrino, kad bus iki 700 žmonių, kad daugiau neturėtų būti. Mes aišku derinsime darbus ir su policijos pareigūnais, ir su viešosios tvarkos pareigūnais, bet labai tikimės, kad organizatoriai pasimokė iš rugpjūčio 10-osios klaidų ir nesikartos tas pats scenarijus“, – teigė L. Koriznienė.

Yra terminai, kada ji privalo susimokėti, jeigu ji nesusimokės, tada imsimės kitų priemonių – išieškojimo.

Tačiau klaidos taip pat kainuoja. Mokytoja A. Astrauskaitei buvo išrašyta 1,1 tūkst. eurų bauda. Tačiau ar skandalingoji mokytoja jau susimokėjo šią baudą? „Ne, šiuo metu mokėjimo dar nematome. Yra terminai, kada ji privalo susimokėti, jeigu ji nesusimokės, tada imsimės kitų priemonių – išieškojimo“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Pasak savivaldybės atstovės, Vilniaus miestas šeštadienio laukia ramiai ir susikaupęs. Tačiau kaip planuojama elgtis, jeigu susitarimams organizatoriai visgi nusižengs? „Mes glaudžiai bendradarbiaujame tiek su policija, tiek su mūsų viešosios tvarkos pareigūnais. Visi budės ir žiūrėsime. Su policija dar deriname veiksmus, kadangi įsipareigojimas yra nedideliam žmonių kiekiui. Sąlygiškai 700, bet vis tiek žiūrėsime ir reaguosime į tą situaciją – tiek mes, tiek policijos pareigūnai“, – apie artėjantį protestą kalbėjo L. Koriznienė.

Kvietimas į mitingą rugsėjo 18 dieną Rotušės aikštėje platinamas socialiniuose tinkluose, trečiadienį pranešė LNK Žinios.

A. Astrauskaitė paprašė leidimo mitingui iki 700 žmonių.

„Teisės aktai mus iš tikrųjų įpareigoja suteikti leidimus protesto akcijoms su sąlyga, kad dalyviai laikysis visų reikalavimų“, – sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Teisės aktai mus iš tikrųjų įpareigoja suteikti leidimus protesto akcijoms su sąlyga, kad dalyviai laikysis visų reikalavimų.

Anot jos, mitingo organizatorės paprašyta sutrumpinti renginį nuo 20 val. iki 17 val., kad nebūtų trikdomas įprastas vilniečių gyvenimas.

L. Koriznienės teigimu, savivaldybės sprendimas suderintas su policija.

A. Astrauskaitės rugpjūčio 10 dieną organizuotas mitingas prie Seimo dėl to pačių ribojimų virto riaušėmis. Dabar dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Protestą prie Seimo surengusi viešosios tvarkos pažeidimais pagarsėjusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Astrauskaitė pirmiausia sukvietė protestuotojus arčiau savęs.

Tada ji atskirą pastabą davė žurnalistams.

„Skandalais pagarsėjusi yra LGBT „Laisvės“ partija, bet ne aš“, - pareiškė moteris.

Vėliau ji pradėjo aiškinti, kad protestas surengtas dėl privalomojo darbuotojų testavimo. Netrukus ji prašys ir Lietuvos prezidento pagalbos.

„Mes rinksimės prie prezidentūros ir reikalausime vetuoti šitą įstatymą“, – sakė A.Astrauskaitė.

Į mitingą iš pradžių susirinko iki dešimt žmonių, tačiau vėliau šis skaičius išaugo. O leista buvo susirinkti tik iki penkiolikos žmonių.

Prisijungė ir „valstietis“ Dainius Kepenis.

Mitinge žmonės pasakojo nepritariantys priverstiniam darbuotojų testavimui.