„Birželio 27 dieną gauti A. G. Astrauskaitės ir A. Norvydo skundai dėl birželio 20 d. priimtos nutarties dėl 5 parų arešto“, – Eltai teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.

Minėtiems asmenims areštas skirtas dėl teismo posėdžio tvarkos nesilaikymo. Kaip anksčiau minėjo G. Janonis, areštas A. G. Astrauskaitei skirtas, įvertinus tai, kad kaltinamoji ne primą kartą nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimams ir nurodymams laikytis posėdžio tvarkos, kaltinamoji anksčiau buvo laikinai pašalinta iš posėdžių salės. Anot teismo, per posėdį moteris dažnai replikuoja iš savo vietos, kalba, nors jai žodis nebuvo suteiktas.

A. G. Astrauskaitės ir A. Norvydo skundus nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. A. G. Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Kaip Eltą informavo teismo atstovas Giedrius Janonis, areštas buvo skirtas praeitą ketvirtadienį, nutartis dėl jo skyrimo per septynias dienas dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui. A. G. Astrauskaitė arešto dar nėra atlikusi ir skundo dėl jo skyrimo nepadavė.

Pasak teismo atstovo, areštas skirtas įvertinus tai, kad kaltinamoji ne primą kartą nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimams ir nurodymams laikytis posėdžio tvarkos, kaltinamoji anksčiau buvo laikinai pašalinta iš posėdžių salės.

Per posėdį moteris dažnai replikuoja iš savo vietos, kalba, nors jai žodis nebuvo suteiktas.

„Įvertinus kaltinamosios elgesį viso proceso metu ir tai, kad tokia prievartos priemonė kaltinamajai skiriama pirmą kartą, teismas mato pagrindą areštą skirti 5 dienų terminui“, – informavo G. Janonis.

Nubaustas asmuo nutartį per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali apskųsti nutartį priėmusiam teismui, prašydamas areštą panaikinti ar arešto trukmę sumažinti.

 Analogiška nutartis skirti 5 parų areštą priimta ir dėl kaltinamojo A. Norvydo.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.

A. G. Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.

Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Kaip nurodo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) deleguota A. G. Astrauskaitė Pilaitės rinkimų apylinkės komisijoje eina pirmininko pavaduotojos pareigas.

Aktyvi įvairių protesto akcijų dalyvė A. G. Astrauskaitė yra viena iš 87 kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. Jai pateikti kaltinimai dėl riaušių organizavimo.

Eltai susisiekus su Pilaitės rinkimų apylinkės komisijos pirmininke Irina Šiško, ši teigė plačiau apie darbą su A. G. Astrauskaite komentuoti šiuo metu nenorinti.

„Sunku, (...) nelengva“, – sakė I. Šiško, paklausta, kaip per rinkimus sekėsi dirbti su A. G. Astrauskaite.

Sunku, (...) nelengva.

VRK: komisijos narė atitinka reikalavimus

VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė Eltai teigė, kad A. G. Astrauskaitė atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus rinkimų komisijos nariui.

„Jei komisijos narė, vykdydamas pareigas, nebeatitiks šių reikalavimų, ji bus atleista iš pareigų. Be formalių reikalavimų yra labai svarbu, kad politinės partijos, deleguojančios asmenis į komisijos narius, atsižvelgtų į visas Rinkimų kodekso nuostatas, nes Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės atmesti partijų deleguotų asmenų kandidatūrų, jeigu jos atitinka šio kodekso reikalavimus“, – teigė VRK atstovė.

Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu. VRK, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, atleistas iš rinkimų ar referendumo komisijos nario pareigų už Rinkimų kodekso ar kitų įstatymų pažeidimą, atleistas iš renkamų arba skiriamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo.

TTK narys: dalį atsakomybės prisiima ir partija

Eltos kalbintas parlamentaras, darbo grupės, Seime rengusios Rinkimų kodeksą, vadovas A. Vyšniauskas teigė, kad sprendimas į rinkimų komisijos sudėtį deleguoti baudžiamojoje byloje teisiamą asmenį kelia abejonių. Jo teigimu, tokiu atveju dalį atsakomybės už asmens veiksmus turi prisiimti ir jį delegavusi politinė jėga.

„Įstatymu sureguliuoti visą rinkimų organizavimą, jo smulkius dalykus neįmanoma. Jeigu partijos nusprendžia deleguoti tokius problemiškus asmenis, kurie turi problemų su teisėsauga ir galbūt kitokių, tai jos prisiima šiokią tokią atsakomybę. Be abejo, yra tokių politinių jėgų, kurios daro tokius sprendimus tikriausiai specialiai“, – svarstė Seimo TTK narys.

Vis dėlto, anot A. Vyšniausko, jei rinkimų komisijos narys rinkimų metu blogai dirbtų, komisija turi teisę jį pašalinti iš savo sudėties.

„Įstatyme yra numatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Šiuo atveju asmuo nėra nuteistas, yra teisminis procesas, tai formaliai ji atitinka tuos kriterijus, tačiau reikia turėti omeny, kad, jei asmuo yra agresyvus, blogai dirba, užsiima kažkokia politine agitacija ir panašiai, tai pati apylinkės komisija turi teisę nuspręsti tą asmenį pašalinti rinkimų metu, rinkimų dieną, iš komisijos“, – aiškino Seimo narys.

Įstatyme yra numatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

Kaltinimai dėl riaušių organizavimo

2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo bylos kaltinamajame akte nurodyta, A. G. Astrauskaitė kaltinama organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, renginyje prie parlamento A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.

„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo, jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – viename iš teismo posėdžių sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Romualdas Betingis. 

Anot prokuroro, kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo prie Seimo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“. Tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

2022 m. gruodį A. G. Astrauskaitė buvo atleista iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos, kurioje dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Moteris iš darbo buvo atleista, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos. Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą jos negrąžino.

A. G. Astrauskaitės skundus, kuriais ji siekė būti sugrąžinta į darbą, teismai atmetė, nusprendę, kad jos turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje.

Teisėjams atsisakius priimti skundą, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

A. G. Astrauskaitės atleidimą anksčiau nagrinėję teismai pripažino jį neteisėtu, tačiau į darbą atgal negrąžino, bet priteisė 5 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į LAT dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 metų spalio 10 dienos nutarties peržiūrėjimo.

Sausį šio teismo Atrankos kolegija paskelbė, kad A. G. Astrauskaitės skundo nagrinėjimui nepriims.

Ieškovės kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Darbo kodekso nuostatas, suabsoliutino darbdavio išreikštą valią darbuotojo negrąžinti į pirmesnį darbą, neįvertindami aplinkybės, kad darbdavio prašymas motyvuojamas nesutikimu su ieškovės politinėmis pažiūromis, įsitikinimais bei jų išreiškimo būdu ir todėl yra nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, nusprendė, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatavo, kad A. G. Astrauskaitės kasacinis skundas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.

Teismai anksčiau yra nusprendę, kad ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, tai neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo.

A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista 2022 metų gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.

Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą negrąžino.

„Labai prašau panaikinti šias kardomąsias priemones, esu jau įsteigtos partijos „Mes Lietuva“ partijos tarybos narė, Vilniaus skyriaus pirmininkė, 416 vilniečių, prašymai eina toliau. Labai daug vilniečių stoja į mūsų partiją, nepanaikinus kardomųjų, aš negaliu kviesti susirinkimų, bendrauti su žmonėmis. Aš tikrai laikausi visų nurodymų, sąžiningai dalyvauju posėdžiuose“, – baudžiamosios bylos posėdyje trečiadienį sakė A. G. Astrauskaitė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija atmetė šį prašymą, motyvuodama, kad tokia kardomoji priemonė yra švelniausia, netikslinga šioje proceso stadijoje palikti kaltinamąją be jokios kardomosios priemonės.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamajai toliau draudžiama dalyvauti visuose nesankcionuotose renginiuose. Jei A. G. Astrauskaitė dėl partijos reikalų norės išvykti, ji leidimo išvykti gali kreiptis į teismą.

Tuo metu prokuroras Romualdas Betingis priminė, kad A. G. Astrauskaitei galioja ir kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su kaltinamuoju A. Kandrotu. Prokuroras teigė manantis, jog ji yra pažeidžiama.

Per teismo posėdį paaiškėjo, kad kaltinamoji bendrauja su A. Kandrotu.

„Per teismo posėdį paaiškėjo, kad kaltinamoji bendrauja su A. Kandrotu“, – sakė valstybės kaltintojas.

Teisėjai teiravosi, ar naujai kuriama partija turi steigimo dokumentus.

Apie tai, kad įkūrė partiją, A. Kandrotas pranešė rugpjūčio viduryje. Jis teigė, kad „Mes Lietuva“ įsteigė 2306 steigėjai, dalis į suvažiavimą atvyko su įgaliojimais.

Teisingumo ministerijoje partija kol kas nėra oficialiai registruota.

A. G. Astrauskaitė yra viena iš 87 kaltinamųjų byloje dėl riaušių, kurios prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

„Kaltinamosios Astros Genovaitės Astrauskaitės žodinį pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nuo bylos atmesti. Nepalankūs sprendimai negali būti vertinai kaip suinteresuotumas bylos baigtimi “, – sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Kolegija nesutinka, kad teismas nesiėmė priemonių, kai blogai per posėdį pasijuto A. G. Astrauskaitė. Pasak jo, būtent teisėjas Mindaugas Striaukas pakvietė policininkus, kad jie padėtų sunegalavusiai A. G. Astrauskaitei.

Kaltinamoji riaušių prie Seimo byloje A. G. Astrauskaitė siekia nušalinti bylą nagrinėjančią Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegiją, nes jos manymu, teismo kolegija suinteresuota bylos baigtimi, o ne išsiaiškinti kaltinimo surinktų aplinkybių.

A. G. Astrauskaitė taip pat skundėsi, kad teisėjai nekreipė dėmesio į jos sveikatos būklę.

„Kai man buvo bloga viename posėdyje, kolegija visiškai nesprendė, ar kviesti man greitąją ir mane išvesti iš salės. Jeigu ne policininkai, nežinau, kaip aš būčiau atsidūrus ligoninėje“, – sakė kaltinamoji.

Ji taip pat sakė, kad, kai jai iškilo poreikis į tualetą, į tai teisėjai iškart nereagavo.

Kaltinamoji nurodė esanti poetė, literatė, ji skundėsi, kad teisėjai neleido jai dalyvauti poezijos pavasario renginiuose, nes taikomas draudimas lankytis renginiuose.

„Teisėjų kolegija neleido, nusprendė, kad tai perteklinis renginys, nesureagavo net į literatūrinį prašymą“, – skundėsi A. G. Astrauskaitė.

Ji taip pat reiškė nepasitenkinimą teisėju M. Striauku.

„Mėtė tušinį man kalbant, rytinė abstinencija, tai nejuokinga, tai baisu“, – sakė kaltinamoji.

Gegužę vykusiame posėdyje 18 kaltinamųjų pasišalino iš teismo salės, kai kurie grįžo į popietinį posėdį. Anksčiau buvo paskelbta, kad atmetamas nušalinimas teisėjui Mindaugui Striaukui, tai papiktino kai kuriuos kaltinamuosius. Prašymą nušalinti teisėją pateikęs vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas-Celofanas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną šis buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą. Kiti neblaivūs sulaikyti teisėjai neteko darbo.

Į posėdį trečiadienį neatvyko advokatas Erikas Rugienius. Jis gina A. Kandrotą ir dar du kaltinamuosius, tačiau teisininkas trečiadienį pranešė, kad nuo šiol gins tik A. Kandrotą ir su kitais kaltinamaisiais susitarimus nutraukia.

„Klausykit gerbiamieji, posėdžiai suderinti metams, pranešama tą pačią dieną, prieš pat posėdį. Taip keičiasi advokatai byloje, gal galima ne paskutinę akimirką ir ne paskutinę minutę? Per kiekvieną posėdį atsiranda nauji gynėjai“, – piktinosi teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis.

Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį ketinta toliau skelbti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų poziciją dėl pareikštų kaltinimų.

Šioje byloje 87 asmenys kaltinami dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Byloje yra 25 nukentėjusieji ir 242 liudytojai iš visos Lietuvos. Šiemet iš viso numatyta surengti 16 teisiamųjų posėdžių.

Remiantis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, vien be  teismo posėdžiuose proceso dalyvių pareikštų ir teisėjų kolegijos salėje išspręstų prašymų, per pastaruosius mėnesius papildomai jau buvo išspręsti 189 įvairaus pobūdžio proceso dalyvių prašymai, tarp jų – leisti išvykti iš šalies, leisti dalyvauti procese nuotoliniu būdu, susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, prašymai pakeisti gynėją ir kiti. Taip pat priimta daugiau nei 40 nutarčių dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Riaušių prie Seimo baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė sausį, dėl itin didelio proceso dalyvių skaičiaus ir ypatingai didelės apimties ji pripažinta galinčia užsitęsti, bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija.

Visi kaltinamieji į posėdžius, kaip įprasta, nesusirenka. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje, vienam jų yra paskelbta paieška.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

„Teismo giliu įsitikinimu, ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei“, – sprendimą negrąžinti jos į darbą motyvavo teismas.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Jai pareikšti įtarimai dėl organizavimo ir provokavimo.

Teismas nusprendė laikyti, kad jos darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo.

Jis taip pat priteisė A. G. Astrauskaitei 5 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką.

Šis sprendimas nėra galutinis ir per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista pernai gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.

Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Darbo ginčų komisija kovą iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą negrąžino.

Mokykloje A. G. Astrauskaitė nebedirba nuo šių metų kovo 1 dienos.

Riaušės, dėl kurių teisiama A. G. Astrauskaitė, prie parlamento rūmų Vilniuje kilo užpernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Seimo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

„A. Kandrotui nėra paskirta jokios kardomosios priemonės, prašau šiuo metu skirti  suėmimą“ , – per posėdį sakė prokuroras.

Jis taip pat prašo visiems kaltinamiesiems, kurie kartu su A. Kandrotu trečiadienį pasišalino iš teismo salės, skirti 30 MGL, tai yra 1,5 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras taip pat prašo į teismo salę po pietų negrįžusius kaltinamuosius į kitą teismo posėdį atvesdinti ir, kaip ir A. Kandrotui, skirti pinginę baudą.

Teismo posėdis bus tęsiamas gegužės 24 dieną, trečiadienį visų prašymų ir pasisakymų teismui išklausyti nepavyko dėl nustojusių veikti mikrofonų – didelėje salėje proceso dalyviai su teismu bendrauja per mikrofoną.

„Tęsiasi man skirtas susidorojimas, aš nesu patenkintas tokiu teismu, kreipiausi į medikus. Medikai pasiūlė važiuoti į ligoninę, aš šito atsisakiau, kad galėčiau dalyvauti posėdyje. Aš galiu bet kurią akimirką išsikviesti greitąją ir mane išveš. Aš vaikštau į teismo posėdžius ir, prašymas yra bauginantis, siekiant mane įbauginti. Atmetu kaip įžūlų ir nepagrįstą prašymą“, – sakė A. Kandrotas. Jis ir kai kurie kaltinamieji po pietų grįžo į teismo salę ir dalyvavo posėdyje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Kai kurie advokatai kritikavo prokuroro prašymą.

„Negalima pateikti tokio prašymo – prašo suimti, sekundei, minutei, savaitei“, – sakė vienas byloje dalyvaujančių gynėjų.

Kaip skelbta, nenušalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, apie 15 kaltinamųjų paliko teismo salę, tarp jų – Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, Andrejus Lobovas, Adelina Sabaliauskaitė ir kiti.

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis teigė, kad kaltinamasis „nenurodė įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių teisėjas turi būti nušalinamas“, taip pat nenurodė ir įstatyme numatytų motyvų. J. Jaglinskis sakė, kad 2020-aisiais dėl M. Striauko reputacijos nepriekaištingumo pasisakė Teisėjų taryba ir jam leista vykdyti pareigas.

Išgirdę pastarąją frazę, kai kurie kaltinamieji ėmė juoktis ir netrukus pasišalino iš salės.

Pasišalinus kaltinamiesiems, teismas iš naujo nustatinėjo kaltinamųjų asmenybes.

Teismo salėje ir pastato prieigose tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai, prie pastato kurį laiką stovėjo greitosios pagalbos medikų automobilis.

Per posėdį kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė pasijuto blogai, ją iš teismo salės išnešė policijos pareigūnai.

Astra Genovaitė Astrauskaitė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, M. Striauko nušalinimo paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų.

Tada nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis A. Kandrotas, jam pritarė kitas kaltinamasis A. Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių tada į teismą neatvyko 16 kaltinamųjų.

Nušalinimo pareiškimą A. Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą.

„Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo! Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio - TAUTA. Šiandien kaip niekad pati didžiausia dorybė - DRĄSA. Drąsa sakyti, liudyti TIESĄ.

P.S. Man buvo svarbu įrodyti, kad esu švarus, mylintis savo Tėvynę, lojalus Lietuvai žmogus, nes kitu atveju VRK, patikrinusi visus duomenis, būtų neregistravusi. Šmeižikams atsakas“, – savo feisbuko paskyroje parašė A. G. Astrauskaitė.

Norėdama tapti nepriklausoma kandidate ir  siekti Vilniaus mero posto, A. G. Astrauskaitė dar turėjo surinkti numatytą kiekį sostinės gyventojų parašų.

Mokytoja aktyviai protestavo prieš koronaviruso pandemijos valdymą, ji yra ir viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo.

Moteris kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu. Neseniai A. G. Astrauskaitė neteko lietuvių kalbos mokytojos pareigų Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, mat paaiškėjo, kad ji įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.