Vilnietis Nojus studijuoja Vilniaus universitete Medicinos fakultete. Antrame kurse rinktis rezidentūros kryptį dar anksti, bet svajoti jau galima.
„Esu gana universalus žmogus, daug kur save įsivaizduoju. Kol kas galvoju apie chirurgiją, anesteziologiją, tačiau neatmetu galimybės pasirinkti ir dermatologiją“, – sakė Nojus Daškevičius.
Jeigu Nojus pasirinktų anesteziologijos rezidentūrą ir pasirašytų sutartį su kariuomene, penkerius metus gautų premiją. Kasmet – net po aštuonis tūkstančius eurų.
„Aštuoni tūkstančiai eurų per metus – tikrai didelė suma. Ir jos pilnai užtektų padengti studijų kainą. Na, o tiems, kurie studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, tie 8 tūkst. eurų būtų nemenka suma asmeninėms reikmėms“, – svarstė medicinos studentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Taigi kariuomenė naujų karių bandys prisivilioti pinigais. Nuo šių metų keičiasi studijų programų, kurias gali apmokėti kariuomenė, sąrašas.
„Programų skaičius padidėja beveik iki trisdešimt pozicijų. O studijų kaina, kuri galėtų būti kompensuojama, padidėja nuo 2,5 tūkt. iki 8 tūkst. eurų“, – sakė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Geidžiamųjų sąraše – elektros statybų inžinieriai, informacinių technologijų, kibernetikos specialistai bei gydytojai. Kiekvienai specialybei nustatytos kvotos.
„Yra numatytas ir žmonių skaičius, kiek galėtų dalyvauti programoje. Vienoje – po vieną ar du, kitose yra iki penkių. Tačiau kadangi tų programų yra daug, bendroje sumoje programoje galėtų dalyvauti apie 70–80 žmonių“, – komentavo A. Balčiūnas.
Studijų kaina, kuri galėtų būti kompensuojama, padidėja nuo 2,5 tūkt. iki 8 tūkst. eurų.
Karo tarnybos neatlikę studentai lygiagrečiai turės baigti jaunesniųjų karininkų vadovų mokymus, o baigus studijas, penkerius metus atidirbti kariuomenėje.
Šiaulių ligoninės rezidentas Martynas Zaremba tokį kariuomenės užmojį sveikina. Negana to, jis mokosi Karo akademijoje. Taigi atitinka kariuomenės siūlomą naujovę.
„Tai – puiki galimybė rezidentams ir atitarnauti, ir įgyti naujų žinių, kuri tikrai pravers, kai yra tokia geopolitinė situacija“, – savo nuomonę išsakė M. Zaremba.
Tačiau rezidentus priimančios ligoninės tokio kariuomenės pasiūlymo džiugiai nesutinka.
„Kad lengva ranka išleistume, tikrai to negaliu pažadėti“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Aira Mečėjienė.
Jaučiasi konkurencija, nes ligoninės siekia, kad rezidentai pas juos liktų, o ne penkmečiui į kariuomenę išvažiuotų.
„Mano nuomone, per tuos penkerius metus profesinė kompetencija tikrai nukentėtų“,– komentavo A. Mečėjienė.
Su tuo iš dalies sutinka ir Martynas.
„Jeigu tu esi chirurginio profilio specialistas, žinoma, tavo vieta yra operacinėje, prie pacientų. Bet jei esi terapinio profilio, šeimos gydytojas, ta vadinama pirmoji grandis, tikimybė prarasti tuos įgūdžius – mažesnė“, – sakė M. Zaremba.
Kariuomenė sako, kad kiekvienas dirbs pagal savo išsilavinimą.
„Medikas dirbs gydytoju, inžinierius, IT ar ryšių specialistas – pagal savo sritį“, – teigė A. Balčiūnas.
Po studijų penkerius metus dirbant kariuomenėje žadama dar viena paskata – net dviguba kario alga.
