Subūrė atstovus
"Kiekvienos savivaldybės tikslas – teikti kuo geresnę, kokybiškesnę, patogesnę viešąją paslaugą, o iššūkių nemažai", – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis, kuriam pritarė konferencijos "Atliekų tvarkymas savivaldybėse – kokiu keliu eiti?" dalyviai. Renginį organizavo Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija (SKIA) ir jos narė – bendrovė "Kauno švara".
Atliekų surinkimo patogumas gyventojams, rūšiavimas, tvarkymas, perdirbimas ir adekvati to kaina bei nenutrūkstamas šių paslaugų tiekimas gyventojams yra labai aktualus ir asmeniniu, buitiniu, taip pat ir gamtosaugos aspektu.
Nuo atliekų tvarkymo neatskiriama žiedinės ekonomikos tema.Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės direktorė Agnė Bagočiūtė kalbėjo apie tai, kaip galime ir turime prisidėti prie atliekų kiekio ir išteklių naudojimo mažinimo, prie pažangesnės, žalesnės, geriau sujungtos, socialiai atsakingesnės ir piliečiams artimesnės struktūros.
Už atliekų tvarkymą atsakingos yra savivaldybės, tačiau jos pasigenda efektyvesnių įtakos svertų.
Kadangi vietos savivaldos institucija bet kuriuo atveju turi užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, privatus subjektas gali lengvai manipuliuoti, reikalaudamas didesnės kainos, papildomų mokėjimų, mažindamas paslaugų kokybę. Jeigu tokiam privačiam subjektui yra perduota su paslaugų teikimu susijusi infrastruktūra ir dėl to atitinkamai rinkoje nėra konkurencijos, ilgalaikėje perspektyvoje vietos savivaldos institucijos neturi realių svertų, kaip užtikrinti aukštą kokybę ir racionalią kainą. Tuomet viešųjų paslaugų teikimas tampa priklausomas nuo vieno konkretaus privataus subjekto ir susidaro monopolija.
Kaupiasi skolos
Pranešėjai ir diskusijose dalyvavę savivaldybių ir jų įmonių atstovai išskyrė du akcentus: atliekų tvarkymo kaip viešosios paslaugos teikimo perleidimo verslui neigiami padariniai, taip pat gamintojams ir importuotojams atstovaujančių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atsakomybės ir jų kontrolės priemonių trūkumas.
"Surinkėjo parinkimas turi būti savivaldybių pasirinkimo galimybė, nes jos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymą savo teritorijoje. Gamintojų atstovai tinkamai neatsiskaito su atliekų perdirbėjais", – vardijo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, kaip ir kiti kolegos pasigedusi aiškaus teisinio reglamentavimo, valstybinės atliekų sektoriaus politikos, analize paremtų sprendimų, bendro mechanizmo, kuris leistų efektyviai, kokybiškai ir nepertraukiamai surinkti bei perdirbti atliekas.
Tarp savivaldybių lūkesčių – metodinė pagalba savivaldybėms atliekų tvarkymo srityje, kontrolės sistema, stebėsena, visiems prieinama duomenų bazė.
"Reikia keisti teisinę bazę. Esame atsidūrę aklavietėje", – situaciją apibūdino SKIA prezidentas Edmundas Mulokas.
Jam antrino ir "Kauno švaros" generalinis direktorius Saulius Lazauskas, kuris esamą situaciją apibūdino kaip netvarką.
"Taip tęstis toliau negali. Viena gamintojų importuotojų organizacijų "Kauno švarai" dar neatsiskaičiusi už 2018 m., 2019 m. suteiktas paslaugas. Nesumokėjo nė vieno euro. Organizacija taip pat neatsiskaičiusi už infrastruktūros plėtrą. Ši skola jau viršija 100 tūkst. eurų ir grėsmingai auga. Reikia būtinai keisti pakuočių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą. Gamintojų ir importuotojų organizacijoms patikime milžiniškas lėšas – dešimtis milijonų eurų, be jokių garantijų. Galima sakyti, kad jiems sudarytos išskirtinės sąlygos sistemingai neatsiskaityti už suteiktas paslaugas ir toliau nekliudomai tęsti veiklą, dėl to mes patiriame didžiulius nuostolius. Aplinkos ministerija kuo skubiau turėtų parengti esminius teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius pakuočių tvarkymą", – teigė S.Lazauskas.
Pinigus susirenka, bet netvarko
SKIA direktorė Aušra Zigmontienė patikslino, kad dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo kritinės situacijos nėra, bet jau kelinti metai pastebima didelė problema dėl pakuočių atliekų, sunešamų į pirminio rūšiavimo konteinerius, tvarkymo. Tai yra, maišelių, tetrapakų, popieriaus, kartono, indelių ir t.t.
Aušra Zigmontienė
"Gyventojai, pirkdami įpakuotus produktus, gamintojui susimoka už pakuočių atliekų sutvarkymą, tad tvarkymo išlaidas turi padengti gamintojų ir importuotojų organizacijos. Jos tai daro nenoriai, aiškina, kad gyventojai nenusipelno, kad būtų apmokėta, nes prastai rūšiuoja, primeta įvairių atliekų. Savivaldybės yra atsakingos, bet pinigų, surinktų už pakuočių tvarkymą, nevaldo. Tariamės su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, komunalinėmis įmonėmis, rūšiuotojais. Didelė grandinė, ir visi yra nepatenkinti", – konstatavo A.Zigmontienė. Tenka pripažinti, kad varpeliuose ir individualiuose konteineriuose dažnai randama kombinuotų ir rūšiuoti netinkamų pakuočių-atliekų.
O kaip yra kitose valstybėse? "Tobulos sistemos nėra nė vienoje šalyje. Pasirinktos sistemos – labai skirtingos, tačiau jas jungia tai, kad už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai", – Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto profesorė Jolita Kruopienė pateikė nemažai pavyzdžių.
Pasaulis jau atsikando
SKIA direktorė A.Zigmontienė prakalbo ir apie kitą svarbų aspektą. "Europa ir likęs pasaulis jau atsikando viešųjų paslaugų privatizavimo gėrio, ir grįžta prie šių paslaugų teikimo perėmimo iš privataus verslo ir atiduodama į savivaldybių rankas", – teigė vadovė.
Specifinio pobūdžio viešųjų paslaugų nenutrūkstamas teikimas – išimtinai reikšmingas vietos savivaldos bendruomenei. Perdavus šių paslaugų teikimą ir susijusią infrastruktūrą privačiam ir išimtinai pelno siekiančiam subjektui, būtų gerokai sunkiau užtikrinti ir kontroliuoti paslaugų nepertraukiamumą. Tokiu atveju vietos savivaldos institucijos praranda savo savarankiškumą teikdamos viešąsias paslaugas ir tampa priklausomos nuo privataus sektoriaus.
Reikia būtinai keisti pakuočių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą. Gamintojų ir importuotojų organizacijoms patikime milžiniškas lėšas – dešimtis milijonų eurų, be jokių garantijų.
Savivaldybei verslui perdavus atliekų tvarkymą, nedingsta savivaldybės atsakomybė už savalaikį ir kokybišką šios paslaugos teikimą visuomenei bei papildomų išlaidų, žmogiškųjų išteklių reikalaujantį kontroliavimą, kaip ši paslauga teikiama.
"Savivaldybės ir jų įmonės gali užtikrinti ilgalaikes investicijas, o ne trumpalaikį (iš esmės tik pelno planavimą). Savivaldybės ir jų įmonės gali užtikrinti visiems prieinamas (ir pinigine prasme) viešąsias paslaugas", – papildė R.Savickienė ir užsiminė apie svarbų finansinį aspektą.
Tad savivaldybių atstovams buvo aktualus pranešimas ir apie vidaus sandorių teisinio reglamentavimo pakeitimus, kurie, tikimasi, pagerins ir pagreitins atliekų tvarkymo įmonių ir savivaldų vidaus sandorių realizavimą. Šia tema susirinkusius konsultavo advokatų kontoros WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai asocijuotas partneris Marius Dobilas.
Nors iš esmės yra pripažįstama vietos savivaldos institucijų diskrecija spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo ir vietos savivaldos bendruomenės poreikių užtikrinimo, t.y. sudaryti vidaus sandorius, priimti sprendimus dėl naujų viešųjų paslaugų teikėjų steigimo, naujų ūkinių veiklų pradėjimo ar jų pavedimo vidaus sandorio pagrindu jau veikiančiam ar naujam ūkio subjektui, tačiau nustatyti neaiškūs kriterijai neleidžia faktiškai pasinaudoti šia veiksmų laisve.
