Prezidento iniciatyva kultūros forumas surengtas po visuomenę supriešinusių sprendimų dėl istorinių asmenybių įamžinimo ženklų sostinėje, tokių kaip Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Kazys Škirpa.

Ragina stiprinti švietimą mokyklose, per žiniasklaidą

G. Nausėdos vyriausioji patarėja švietimui ir kultūrai Sonata Šulcė teigė, jog istorikai, paveldosaugininkai, menotyrininkai ir kiti ekspertai sutarė dėl būtinybės stiprinti visuomenės švietimą istorijos klausimais.

„Vieni iš siūlymų – stiprinti dar mokykloje edukacinę, švietėjišką veiklą, vadovėlių leidybą, galiausiai kalbėta, kad reikia stiprinti mokslines programas prie Lietuvos mokslo tarybos ar kitų egzistuojančių institucijų. Dominavo idėja, kad reikia daugiau kalbėtis ir diskutuoti istorinės atminties klausimais, nes tai mums visiems svarbu“, – teigė S. Šulcė.

Dabar gero sprendimo greičiausiai nebeįmanoma rasti, kadangi viskas per toli nuėjo.

Istorikas Rimvydas Petrauskas sakė, kad diskusijoje išryškėjo pozicija, jog naujų specialių institucijų kūrimas sprendžiant istorinės atminties klausimus „nebūtų pats geriausias kelias eiti“.

Ekspertai sutaria, kad būtina skatinti gyvesnį ir konstruktyvų viešąjį diskursą istorinėmis temomis, ypač stiprinant švietimą mokyklose, taip pat dažniau ekspertams nagrinėti komplikuotas istorinės atminties temas žiniasklaidoje.

„Žmonėms mokykla dažnai yra pirma ir dažnai vos ne paskutinė vieta, kur jie susiduria su intensyvesniu istorijos mokymu. Todėl norime, kad mokykla ir aktyvesnis kalbėjimas žiniasklaidoje tomis temomis suintensyvėtų“, – tikino R. Petrauskas.

Kalbėdamas apie sprendimus dėl J. Noreikos atminimo lentos, jis sakė, kad šis konkretus klausimas neaptartas. Anot jo, istorinės atminties „redukavimas į tokias lenteles, ar į vadovėlines lenteles, kur istorija redukuojama į faktų iškalimą, yra turbūt pats blogiausias istorinės atminties funkcionavimas“.

„Mes kaip tik norime išsiveržti iš lentelių ir nediskutavome, kuri pusė yra teisi ar neteisi (...). Pagrindinis sprendimas turi būti, kad turime pradėti diskutuoti, kol tos lentelės kabo. Tas visuomeninis ekspertinis filtras turi būti prieš tai. Dabar gero sprendimo greičiausiai nebeįmanoma rasti, kadangi viskas per toli nuėjo“, – tikino istorikas.

Anot jo, istorikų užduotis nėra priimti sprendimus, jų užduotis yra „ištirti asmenų veiklą ir pateikti  akademinę ekspertizę kolegoms ir visuomenei“.

A. Nikžentaitis: lentelė J. Noreikai – tyla prieš audrą

Anot A. Nikžentaičio, po 2010 metų istorijos politika pakito, kai praeitis „tampa informacinių karų tarp valstybių objektų“. Anot jo, Prezidentūra nėra ta vieta, kuri „spręstų vienos lentelės klausimą“, bet gerokai svarbiau specialistams rasti principus, būdą, kuris leistų istorinės atminties klausimus spręsti ateityje.

„Ši lentelė (pridursiu, kad mano prognozės visos neišsipildo) yra tik nedidelis vandens sudrumstimas prieš pakankamai dideles audras, kurios kils dėl praeities, jeigu nebus imtasi konkrečių veiksmų. Čia turėtumėme galvoti apie dialogo tarp įvairių grupių nustatymą“, – įspėjo ekspertas.

Jo nuomone, šiuo metu Lietuva Europoje išsiskiria dėl „per daug kriminalizuotos diskusijos apie praeitį“, nurodydamas keliamas baudžiamąsias bylas tiek kai kuriems istorikams, nagrinėjantiems rezistencinių kovų temas, stribų vykdytas žudynes, tiek ir daliai politikų, siekiančių sumenkinti partizanus ar paneigti sovietų agresiją.

Jis minėjo teisėsaugos nagrinėtus Viačiaslavo Titovo, Algirdo Paleckio, Rūtos Vanagaitės, Mariaus Ivaškevičiaus pasisakymus dėl skirtingų istorinių dalykų.

Žmogus, kuris kalba nesąmones apie vieną iš didžiausių naujausios epochos diskusijose naujai atrastų visuomenės herojų, tai eliminuoja žmogų iš viešojo gyvenimo.

„Lietuvos istorija, kaip įrodė Adolfo Ramanausko Vanago atvejis, yra labai brandi, ir žmogus, kuris kalba nesąmones apie vieną iš didžiausių naujausios epochos diskusijose naujai atrastų visuomenės herojų, tai eliminuoja žmogų iš viešojo gyvenimo, kaip atsitiko su R. Vanagaite. Patikėkite, tai yra pakankamai didelė bausmė, gerokai didesnė nei kelių šimtų eurų bauda“, – pabrėžė A. Nikžentaitis.

Savo ruožtu menotyrininkas Ernestas Parulskis pabrėžė, kad Lietuvoje norint pastatyti memorialinę lentą, iš esmės nereikia istorikų ar kitų „moralės autoritetų“ išvados. Anot jo, viena vertus, tai demokratinis principas, tačiau jis sukelia „komunikacinį chaosą“.

E. Parulskis siūlė įvertinti Anglijos patirtį, kur siekiant valstybinio atminimo ženklo, vertinimo procesas trunka kone penkerius metus, tačiau paliekama galimybė ir kabinti paprastesnes, privačias atminimo lentas, tuomet tereikia pastato savininkų, statybininkų sutikimo.

Tai jau antrasis forumas istorijos ir kultūros temomis. Pirmajame diskutuota apie kuriamą Kultūros politikos pagrindų įstatymą. Prezidentūra žada spalį vėl kviesti ekspertus pokalbiams apie istorinę atmintį, tuomet tikimasi diskusijas apibendrinti.

Lietuvos prezidentas sakė, kad jam kelia nerimą visuomenės susipriešinimas dėl Jono Noreikos atminimo lentos, ir teigė manantis, kad atsakomybė dėl to tenka Vilniaus merui.

G. Nausėda tvirtino tikintis, kad jo iniciatyva buriamas istorinės atmintis forumas leis suartinti pozicijas, o iki tol ragino susilaikyti savivaldybes nuo kontroversiškų sprendimų.

Didelė visuomenės dalis norėtų jėgos semtis iš savo praeities, matyti ten didvyrius, ne vien nusikaltėlius.

„Aš suprantu, kad tikrai ne per vieną, ne per antrą ir ne per penktąjį posėdį bus įmanoma išspręsti visus klausimus. Bet ko aš iš tikrųjų, kaip valstybės vadovas, baiminuosi, kad dabar atsiras šešiasdešimt politikų Lietuvoje, nes skirtingos savivaldybės gali pradėti traktuoti istorinę atmintį taip, kaip joms patinka. Ir čia vis dėlto tam tikra tvarka turi būti“, – kalbėjo prezidentas.

„Turbūt šiandien niekas per daug nediskutuoja, ar Vincas Kudirka yra geras herojus, ar blogas herojus. Yra tam tikrų aspektų, dėl kurių mes visi turime bendrą vardiklį. Mano kvietimas ir būtų ieškoti to bendrojo vardiklio, ieškoti tai, kas mus jungia, o ne tai, kas mus skiria“, – pridūrė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat sakė, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas lietuvių kalbos puoselėjimui, ir sukritikavo ankstesnius valdžios svarstymus dėl kelių lituanistikos institutų jungimo.

„Prieš kurį laiką matėme pastangas šiek tiek nususinti lituanistikos mokslų centrą, išskaidyti jį, sumažinti. Nemanau, kad tai yra teisingas kelias, ir aš manau, kad savo kultūrai, kalbai ir istorijai puoselėti turime skirti daugiau dėmesio“, – sakė G. Nausėda.

Pernai didelio dėmesio buvo sulaukęs vyriausybinės darbo grupės siūlymas Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus sujungti į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą.

Vyriausybės atstovai sakė, kad taip siekė išvengti dubliavimosi, tačiau kritikai teigė, kad optimizacija gali susilpninti lietuvių kalbos statusą. Šis planas įgyvendintas nebuvo.

Interviu BNS G. Nausėda taip pat teigė, kad siekdamas išvengti susipriešinimo neignoruos visuomenės nuomonės, priimdamas sprendimus dėl seksualinių mažumų situacijos.

Jis teigė, kad tokią poziciją perdavė ir Švedijos parlamento pirmininkui, kai jis šį mėnesį per vizitą Vilniuje teiravosi apie LGBT bendruomenės situaciją.

„Štai šitą klausimą man uždavė ir Švedijos Riksdago pirmininkas savo neseno vizito į Lietuvą metu. Mes sakėme, kad spręsime šitą klausimą žmogaus teisių įtvirtinimo kryptimi, atsižvelgdami vis dėlto į tam tikrą visuomenės poziciją, kuri šiuo metu yra susiklosčiusi, kuri nėra vienalytė, kuri ženkliai skiriasi didžiuosiuose miestuose ir provincijoje“, – sakė G. Nausėda.

„Ir tik tada darysime sprendimus, nes šioje vietoje taip pat labai lengva pasiekti didelį susipriešinimą. Susipriešinimo atmosfera, tuo aš esu įsitikinęs 105 procentais, neįmanoma siekti nei gerovės valstybės, nei apskritai jokių konstruktyvių tikslų“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda sakė, kad vertybiniais klausimais atsižvelgs ir į Katalikų bažnyčios poziciją, tačiau ji nebus vienintelė, kurią išklausys priimdamas sprendimus.

„(Katalikų bažnyčia) man buvo, ji man yra ir man bus svarbi. Ar ji bus vienintelė? Ne, bet be jokios abejonės, kad ir į Katalikų bažnyčios nuomonę atsižvelgti yra būtina, turint omenyje, kad labai didelė dalis Lietuvos žmonių yra tikintys ir tikintys būtent kaip katalikai“, – sakė G. Nausėda.

„Šiandien susidariusi situacija dėl Jono Noreikos atminimo įamžinimo rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nebuvo išmintingas nuo pat pradžių. Tema per daug jautri, kad būtų sprendžiama tylomis, veiksmai vykdomi paryčiais, o visuomenės grupių vykdomi atoveiksmiai stebimi iškėlus rankas, akimis ieškant valstybės vadovų pagalbos“, – BNS sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Aistis Zabarauskas.

Pasak jo, tikslinga grįžti į išeitinę poziciją ir laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kol vyks plataus masto visuomenės grupių diskusija bei formuluojama nacionalinės atminties politika.

Tai – antrasis šalies vadovo rengiamas Kultūros forumas. Pirmajame diskutuota apie kuriamą Kultūros politikos pagrindų įstatymą.

Numatyta tokius forumus rengti ir ateityje.

Mitingas inicijuojamas, reaguojant į Vilniaus tarybos sprendimą panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymą pašalinti Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lentą. Pasak mitingo iniciatorių, po šių sostinės savivaldybės sprendimų įtampa visuomenėje aštrėja.

Organizatorių teigimu, į mitingą profesoriaus Vytauto Radžvilo kviestas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

Daukanto aikštėje prasidėjęs mitingas turėtų persikelti prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, ant kurios kabėjo memorialinė J. Noreikos-Generolo Vėtros lenta. Čia ketinama surengti akciją, kurios metu bus pagerbtas J. Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimas.

Į mitingą kviečia jaunimo sambūris “ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kt. organizacijos.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Šią iniciatyvą G. Nausėda paskelbė reaguodamas į kilusias diskusijas dėl Vilniaus mero sprendimo nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre.

Pasak konservatoriaus vicemero Valdo Benkunsko, taip reaguojama į mero Remigijaus Šimašiaus „vienasmenį sprendimą“ nukabinti lentą J. Noreikai ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos.

„Komisija yra ir dabar, tik ją pakeltumėme iš administracinio lygmens į politinį, kurio negalima apeiti. Komisija išnagrinės prašymą ir priims sprendimus, ar jis pagrįstas, ar ne. Taryba, kaip rinkėjui atstovaujanti institucija, priima galutinį sprendimą. Taip eliminuojama vienasmeniško veikimo galimybė, užtikrinamos diskusijos, viešumas“, – sakė jis.

Komisija yra ir dabar, tik ją pakeltumėme iš administracinio lygmens į politinį, kurio negalima apeiti.

Tuo metu Artūro Zuoko opozicinė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) siūlo apskritai grąžinti lentą į buvusią vietą.

„Tiek, kiek susirinkome dokumentų, ir juos įvertinome, lentelės nuėmimas negalėjo būti vienasmeniškas mero sprendimas, nes tai turi būti priimta taryboje. Tokio sprendimo taryboje nebuvo, todėl lentelės nuėmimas mero administraciniu nurodymu savivaldybės įmonei „Grinda“ yra neteisėtas“, – paaiškino A. Zuokas.

Anot jo, administracija, pateikdama biurokratinius argumentus, neįtraukė kito frakcijos siūlymo – grąžinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą gatvelei prie Gedimino prospekto, greta paliekant ir Trispalvės alėjos pavadinimą.

Atminimo lenta J. Noreikai nuimta liepos pabaigoje. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Meras dėl šių siūlymų poziciją žada pateikti trečiadienį, prieš tarybos posėdį, BNS sakė jo atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Sostinės taryba liepos pabaigoje taip pat nusprendė pervadinti Kazio Škirpos alėją sostinės centre dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir protestų.