Daugiau patogumų ir jaukumo

Siekdamas tikslingai planuoti tolesnį daugiabučių teritorijų atnaujinimą, praėjusių metų pradžioje miestas užsakė senųjų kvartalų transformacijos urbanistinę studiją. Profesionalai atliko aktualius tyrimus ir suformavo pagrindinius perplanavimo ir pastatų atnaujinimo principus.

Šiemet parengta Gyvenamųjų vietovių teritorijų tvarkymo programa.

„Pavasarį visuomenę supažindinome su projekto vizija. Pradėjome konsultuotis su gyventojais ir pagal jų išreikštus pageidavimus tobulinti brėžinius. Kitas svarbus žingsnis – patvirtinti programą. Joje numatytas visas eiliškumas – nuo diskusijų iki miesto finansinio prisidėjimo. Tam taryba pritarė ir jau patvirtino sprendimą“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Prasidėjus būsimai programai, kauniečiai turėtų galimybę miesto lėšomis iš pagrindų atnaujinti savo gyvenamąją aplinką – nuo požeminių tinklų iki tvarkingų laisvalaikio erdvių ir patogių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo. Tačiau tam reikalinga viena esminė sąlyga – gyventojų apsisprendimas atnaujinti savo daugiabutį.

Būtent toks yra programos šūkis: „Šilti namai – jaukūs kiemai.“

„Urbanistai vis garsiau kalba apie pabaigos link artėjantį tokių pastatų gyvavimo terminą. Gyventojams kasmet gali tekti dažniau remontuoti vis labiau byrančius sovietmečiu statytus daugiabučius. Norėdami išvengti didesnių problemų, už iniciatyvą atsinaujinti daugiabutį mainais siūlome nemokamą aplinkos sutvarkymą“, – pridūrė G. Barčauskas.

Gyventojams kasmet gali tekti dažniau remontuoti vis labiau byrančius sovietmečiu statytus daugiabučius. Norėdami išvengti didesnių problemų, už iniciatyvą atsinaujinti daugiabutį mainais siūlome nemokamą aplinkos sutvarkymą.

 

Diskusijos kūrybinėse dirbtuvėse

Praėjusią savaitę urbanistai drauge su gyventojais kūrybinėse dirbtuvėse aptarė kelių Vilijampolės kvartalų perspektyvas. Daugelis pabrėžė būtinybę daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų infrastruktūrai – ištrupėjusiems takams, apšvietimui, parkavimo vietoms atnaujinti ir žaliesiems plotams sutvarkyti.

Savivaldybės administracijos užsakymu, urbanistai rengia iš viso 40 kvartalų atnaujinimo schemų. Jos taps pirminiu atspirties tašku tolesnėms diskusijoms ir kauniečių pageidavimams, kaip jie patys įsivaizduotų savo gyvenamąją erdvę.

„Turime tikslą daugiabučių aplinką paversti rekreacine erdve. Gyventojai nori elementarių dalykų – suoliukų, šiukšliadėžių, patogių ir automobiliais neužstatytų takų. Kalbame apie „15 minučių miestą“ – gyvenamojoje vietoje turi būti patogu pasiekti ir parduotuvę, ir netoli esančias švietimo, sveikatos ar kitas įstaigas. Girdime gyventojų lūkesčius ir esame pasirengę juos paversti realybe.

Visa tai suderinę su pačių daugiabučių namų atnaujinimu, turėtume ne tik puikų estetinį vaizdą, bet ir patogumą gyventojams, tvarkingas poilsio erdves“, – neabejojo vienas iš parengtos urbanistinės studijos autorių, kūrybinių dirbtuvių moderatorius Martynas Marozas.

Nuo pokalbių iki realių darbų

Programą „(R)evoliucija“ sudarys šeši žingsniai. Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA), bendradarbiaudama su Kauno savivaldybės administracija, pradės nuo dialogo su kvartalo gyventojais, įsiklausys į jų norus ir lūkesčius. Išanalizavę surinktus duomenis, specialistai organizuos kūrybines dirbtuves ir pagal pastabas paruoš gyventojų balsų daugumos patvirtintą aplinkos atnaujinimo schemą.

Įveikę pirmus tris etapus, kauniečiai taps realiais pretendentais gauti miesto finansavimą. Kauno savivaldybė biudžeto lėšomis pasirengusi padengti sklypo formavimo, techninio projekto rengimo ir pačių gyvenamųjų vietovių sutvarkymo kaštus. Jau kitąmet planuojama skelbti pirmąjį paraiškų priėmimo laikotarpį sklypo formavimo procedūroms.

„Norime pabrėžti, kad miestas daugiabučių aplinkos netvarkys tol, kol gyventojai nesiryš atsinaujinti savo pastatų. Sulaukę kauniečių iniciatyvos, teritorijas tvarkysime pagal jų pageidavimus“, – tikino G. Barčauskas.

Į paramą pretenduoja gyvenamųjų daugiaaukščiai grupės – erdviškai susiję daugiabučių namai. Programa netinkama statiniams ir infrastruktūrai, kurie gyvenamosiose vietovėse statomi, įrengiami, rekonstruojami ar remontuojami komerciniais tikslais, siekiant juos naudoti prekybai ar paslaugoms teikti.