Oro linijų bendrovė atšaukė 47 vienpusius ir grįžtamuosius skrydžius šeštadienį ir sekmadienį po to, kai penktadienį, gavusi skubų oro uosto, kuris laikomas pagrindiniais vartais į Europą, prašymą, atšaukė 28 grįžtamuosius skrydžius.

„Skrydžių atšaukimu turėtų būti išpildytas Schipholio prašymas užtikrinti, kad oro uosto veikla išliktų valdoma, esant darbuotojų trūkumui“, – sakoma KLM pareiškime.

„Šie KLM skrydžių tvarkaraščio atšaukimai taip pat padeda sumažinti darbo krūvį“ jos pačios darbuotojams, teigė oro bendrovė.

Schipholio oro uoste, kuris 2019 metais buvo judriausias Europos oro uostas pagal orlaivių judėjimą ir pro kurio vartus tais metais praėjo daugiau kaip 70 mln. keleivių, per koronaviruso pandemiją keleivių skaičius smarkiai sumažėjo.

Tačiau kovo viduryje Nyderlandams panaikinus paskutinius esminius COVID-19 apribojimus, keleivių skaičius vėl išaugo ir pasiekė piką per Velykų savaitgalį, ir jis dar neslūgsta.

Tai pirmadienį pranešė DPA, remdamasi aviacijos holdingo „Lufthansa Group“ atstovu.

Jo duomenimis, holdingui priklausančių oro linijų bendrovių „Swiss“ ir „Austrian Airlines“ reisai taip pat bus atšaukti. Tikimasi, kad skrydžiai bus atnaujinti penktadienį, gegužės 21-ąją.

Gegužės 13 d. „Lufthansa“ pranešė atšaukianti visus skrydžius į Tel Avivą nuo gegužės 13 d. iki 14 d., o paskui – iki gegužės 17 d.

Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi smūgiais. Apšaudymai prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus.

Naujausiais duomenimis, per apšaudymus jau žuvo mažiausiai 10 izraeliečių ir daugiau kaip 200 palestiniečių.

Tai BNS patvirtino „Brussels Airlines“ atstovė Maaike Andries (Maikė Andries).

„Dėl Lietuvos Vyriausybės įvestų kelionių apribojimų stebime didžiulį šio maršruto bilietų paklausos sumažėjimą. Paklausa yra tokia maža, kad būtų ekonomiškai ir ekologiškai neatsakinga skraidyti tuščiais lėktuvais“, – teigė M. Andries.

Pasak jos, oro bendrovė atšaukė pirmųjų dviejų su puse rugpjūčio savaičių skrydžius.

„Mes toliau atidžiai sekame paklausą ir pagal ją pritaikysime savo tvarkaraštį. Keleiviams, kuriuos paveikė šis sprendimas, siekiame surasti geriausius individualius sprendimus“, – teigė „Brussels Airlines“ atstovė.

Bendrovė reguliarius skrydžius tarp Briuselio ir Vilniaus buvo atnaujinusi gegužės viduryje.

Belgija patenka tarp šalių, iš kurių grįžus į Lietuvą privaloma saviizoliacija – liepos 24 dienos duomenimis, koronavirusu Belgijoje serga 19,4 iš 100 tūkst. gyventojų.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovo spaudai Tado Vasiliausko, vienas reisas atšauktas sekmadienį, dar vienas – pirmadienį, o antradienį iš Vilniaus atšaukti du skrydžiai, turėję įvykti 5 val. ir 11.05 val. ryto.

„Abu skrydžiai atšaukti, abu iš Vilniaus, lėktuvai net neatvyko į Vilniaus oro uostą“, – BNS komentavo T. Vasiliauskas.

Anot jo, nežinoma, ar pastarieji skrydžiai turėjo vykti „Sukhoi SuperJet 100“ orlaiviais – toks lėktuvas sekmadienį patyrė avariją Maskvoje.

„Kokie orlaiviai turėjo atvykti, mes neturime informacijos, nes aviakompanija gali pakeisti į savo kitus turimus orlaivius“, – sakė T. Vasiliauskas.

Anot jo, artimiausi bendrovės skrydžiai į Maskvą numatyti antradienį 19 val. ir trečiadienį 5 val., kol kas nėra informacijos, kad jie būtų atšaukti.

Tarp Vilniaus ir Maskvos skraidina ir „Aeroflot“ turimi „Airbus“ orlaiviai – kaip skelbė 15min., šie skrydžiai taip pat buvo atšaukti.

Šeremetjevo oro uoste sekmadienį užsidegus avariniu būdu besileidusiam laineriui „Sukhoi SuperJet 100“ žuvo 41 žmogus. Lėktuve iš viso buvo 78 žmonės, įskaitant įgulos narius.

Maskvos didžiausias oro uostas dėl jame kilusio gaisro evakavo visus keleivius ir atidėjo bent 50 skrydžių.

Ketvirtadienį paskelbtame Domodedovo oro uosto pranešime sakoma, jog dėl nedidelio gaisro statybos rangovų sandėlyje terminalo rūsyje 7 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įsijungė pavojaus signalas, o pastate pasklido dūmai. Įprasta veikla buvo atnaujinta po dviejų valandų.

Keleiviai socialiniuose tinkluose skelbė nuotraukas, kuriose matomi būriai žmonių, laukiančių lauke prie oro uosto terminalo, o išvykstančių reisų tablo rodė, kad daugiau negu 50 skrydžių buvo atidėti.

Domodedovo oro uostas praeitais metais buvo didžiausias Rusijoje pagal aptarnaujamų keleivių skaičių, bet pirmąjį šių metų pusmetį atsiliko nuo kito oro uosto.

Oro bendrovės „Virgin Australia“ keleivinis lėktuvas, turėjęs skristi į Brisbaną, buvo sugrąžintas į Los Andželą, kai jo pilotų kabinos lango stikle buvo pastebėtas įtrūkimas, ketvirtadienį pranešė aviakompanija.

Reiso VA8 laineris buvo priverstas grįžti į JAV oro uostą vėlai trečiadienį „dėl visa pikta“, kai buvo „aptiktas įskilimas lėktuvo pilotų kabinos lange“, sakoma „Virgin Australia“ pranešime.

„Inžinieriai dirba, kad pašalintų tą problemą, o mes darome viską, ką galime, kad keleiviai galėtų kuo greičiau išvykti“, – pridūrė bendrovė.

Lėktuvas – kaip pranešama, „Boeing 777“ – buvo pakilęs tik maždaug prieš pusvalandį, kai buvo aptiktas tas defektas, rašo Brisbano dienraštis „The Courier Mail“.

Lėktuvo keleivė Shari Price (Šari Prais) sakė naujienų portalui „NineMSN“: „Manau, visi pradėjo mintyse nerimauti (spėliodami, kas atsitiko).“

„Kai nusileidome, tai atrodė labiau rimta negu mums sakė ore – aišku, kad mus nuramintų“, – pridūrė ji.

Briuselio oro uoste išskristi į Vilnių su veiklą stabdančios bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvu turėję keleiviai LRT radijui teigia, kad jiems nesuteikiama pakankamai informacijos dėl nevykdomų skrydžių, o klientų aptarnavimo centro telefonas nebeveika.

Žmonės taip pat sako, kad jiems siūlomi nepatogūs jungiamieji skrydžiai per Rygą. Šiuo metu „Air Lituanicos“ keleiviais rūpinasi kompanija „Air Baltic“.

Lietuvos oro bendrovės atstovė LRT radijui sako, kad keleiviais rūpinamasi, tačiau informacija telefonu praktiškai neteikiama dėl apkrautos linijos. Pasak Sandros Meškauskaitės, norintieji susigrąžinti pinigus už bilietus, turi pildyti pinigų grąžinimo formą „Air Lituanicos“ puslapyje.

Šiandien bendrovė pranešė stabdanti veiklą dėl finansinių sunkumų. Kiek anksčiau paskelbta, kad žmonės, įsigiję „Air Lituanicos“ bilietus skrydžiams iki gegužės 29 dienos, bus skraidinami Latvijos kompanijos „Air Baltic“. Kitiems nuostolius turėtų atlyginti „Air Lituanica“.

Dubajuje įsikūrusi oro bendrovė „Emirates Airlines“ antradienį sustabdė skrydžius į Bagdadą dėl ankstesnę dieną įvykusio incidento, kai Irako sostinės oro uoste nutūpęs pigių skrydžių bendrovės „Flydubai“ lėktuvas buvo apšaudytas.

„Mes tučtuojau juos (skrydžius) stabdome“, – Dubajuje sakė „Emyrates Airlines“ komercinių operacijų skyriaus vyresnysis viceprezidentas šeichas Majidas al Mualla (Madžidas Muala).

Paklaustas, ar šis sprendimas susijęs su incidentu, per kurį buvo apgadintas „Flydubai“ lėktuvas, M.al Mualla atsakė: „Taip, (skrydžius) sustabdėme būtent dėl to.“

„Flydubai“ lėktuvas buvo apšaudytas tuojau po to, kai pirmadienį nutūpė Bagdado tarptautiniame oro uoste, nurodė bendrovės atstovė.

„Sausio 26 dieną nusileidus Bagdado tarptautiniame oro uoste, ant „Flydubai“ reiso FZ215 lėktuvo fiuzeliažo buvo rasta pažaidų, atitinkančių apšaudymą iš pėstininkų ginklų, – sakė ji. – Visi keleiviai normaliai išsilaipino per oro uosto trapą. Oro uoste niekam neprireikė medicinos pagalbos.“

Irako naujienų agentūra kiek anksčiau pranešė, kad per tą apšaudymą buvo sužeisti du keleiviai, tarp jų maža mergaitė.

Pietų Japonijoje vienas ugnikalnis penktadienį spjaudė lavos bombas, nubudęs pirmąkart per pastaruosius 22 metus, o dėl šio išsiveržimo teko atšaukti kai kuriuos skrydžius ir paskelbti perspėjimą laikytis atokiai nuo kraterio.

Japonijos meteorologijos agentūra nurodė, kad iš Aso ugnikalnio veržiasi lava ir dūmai, o vulkaninių pelenų stulpas iškilo į kilometro aukštį. Dešimtys skrydžių iš artimiausio miesto Kumamoto buvo atšaukti.

Agentūra neprognozuoja, kad išsiveržimas gali dar suintensyvėti. Aso ugnikalnis, esantis Kiūšiū saloje už maždaug tūkstančio kilometrų į pietvakarius nuo Tokijo, yra vienas didžiausių šalyje. Jo apylinkėse seisminės veiklos suaktyvėjimas užfiksuotas rugpjūčio pabaigoje.

Rugsėjo pabaigoje netikėtai išsiveržus Ontekės ugnikalniui, esančiam Nagano prefektūroje į vakarus nuo Tokijo, žuvo per 50 žmonių.