Pasak Lietuvos banko, galimybės prekybos vietoje atsiskaityti pasirinktu būdu pastaraisiais metais reikšmingai pagerėjo. Praėjusiais metais 68 proc. visų ir 67 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų teigė fizinėje prekybos vietoje nesusidūrę su sunkumais atsiskaityti pasirinktu būdu, o 2022 metais tarp turinčių mokėjimo kortelę respondentų tokių buvo 52 proc. Šiuos sunkumus dažniau patiria tie gyventojai, kurie pageidauja mokėti kortele, palyginti su norinčiaisiais mokėti grynaisiais pinigais: nepatogumų atsiskaityti mokėjimo kortele patyrė 85, o grynaisiais pinigais – 22 proc. su tokiomis situacijomis susidūrusių respondentų.

„Jeigu verslas sudarytų pirkėjams galimybę laisvai pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą, tai turėtų teigiamą įtaką verslo pajamoms. 2023 metais, negalėdami atsiskaityti jiems priimtinu būdu, prekės nenusipirko 5 proc. visų apklaustųjų, o toks verslas iš kiekvieno prarasto pirkėjo vidutiniškai negavo po 20 eurų pajamų. Galimai šiuos pinigus pirkėjas išleido toje prekybos vietoje, kuri priėmė jo pageidaujamą atsiskaitymo priemonę“, – išplatintame pranešime cituojama Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Vaiva Petrylė.

Apklausos duomenimis, beveik 70 proc. respondentų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti pirkėjams sąlygas atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais.

Beveik du trečdaliai (63 proc.) respondentų atsiskaityti rinktųsi mokėjimo kortelėmis ir elektroniniais atsiskaitymo būdais. Pasirinkimas mokėti kortele arba išmaniuoju prietaisu dažnesnis augant mokėjimo sumai: mokėjimus iki 5 eurų taip norėtų atlikti 58, mokėjimus nuo 100 eurų – 75 proc. kortelę turinčių respondentų.

Apklausos duomenimis, grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamas: bet kuri grynųjų pinigų pasiėmimo vieta 2023 metais atrodė sunkiai arba labai sunkiai pasiekiama vos 1 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Tam įtakos turėjo ir 100 bankomatų, 2022 metais įrengtų Lietuvos regionų gyvenamosiose vietovėse. Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima devyni iš dešimties sąskaitą turinčių respondentų, vidutinė per mėnesį išsigryninama suma yra 268 eurų.

Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. Lietuvos gyventojų, o internetine bankininkyste naudojasi devyni iš dešimties mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Internetinė bankininkystė yra populiariausia vieta mokėjimo pavedimams atlikti ir įmokoms sumokėti. Per paskutines keturias savaites 88 proc. mokėjimo pavedimus atlikusių ir 83 proc. įmokas sumokėjusių gyventojų tai padarė naudodamiesi internetine bankininkyste.

Daugiau nei pusei vartotojų svarbiausias kriterijus renkantis jų dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją buvo patogumas naudojantis jo paslaugomis nuotoliniu arba fiziniu būdu. Šį kriterijų nurodė 57 proc. vartotojų. 40 proc. apklaustųjų savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją pasirinko dėl patogumo naudotis jo paslaugomis nuotoliniu, o 30 proc. – fiziniu būdu.

Gyventojams taip pat svarbi aplinkinių nuomonė ir paslaugų teikėjo patikimumas – į darbovietės arba studijų institucijos pasiūlymus atsižvelgė 21, į draugų ir šeimos narių patarimus – 20, į mokėjimo paslaugų teikėjo dydį ir žinomumą – taip pat 20 proc. respondentų. Galimybė atlikti momentinius mokėjimus arba mokėjimus pagal telefono numerį lėmė 15, mokėjimo paslaugų kaina – 12, o platus paslaugų spektras – 11 proc. apklaustųjų pasirinkimą.

Lietuvos banko užsakymu 2023 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausta 1 011 gyventojų.

Skirtingi mokesčiai

Nors daugelis žmonių kelionių metu beveik visur įpratę atsiskaityti kortelėmis, užsienyje vis dar pasitaiko vietų, kur priimami tik grynieji. Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, sako, kad bent dalį grynųjų pinigų prieš keliones verta išsigryninti dar Lietuvoje.

Ekspertė taip pat rekomenduoja pasidomėti, kokį fiksuotą procentą nuo išimamos sumos gali tekti susimokėti išsigryninant pinigus bankomate užsienyje. Anot jos, svarbu ne tik žinoti, kokį išgryninimo mokestį nuskaito bankomatų operatorius, bet ir pasidomėti apie galimus valiutos keitimo mokesčius.

Jei turite mokėjimo kortelę su kelionių draudimu, pasitikrinkite, ar draudimas skirtas ir kartu keliaujantiems šeimos nariams.

„Imantiems grynųjų pinigų iš bankomatų leidžiama pasirinkti – gryninti pinigus vietine valiuta ar eurais ir privalomai pateikiami valiutos keitimo mokesčiai. Užsienio bankomatų operatoriai gali taikyti didesnį antkainį nei turimos kortelės bankas, todėl dažnai finansiškai naudingiau rinktis vietinę valiutą. Gali būti taikomas ne tik valiutos keitimo, bet ir išgryninimo operacijos mokestis – ne tik bankomatų savininkų, bet ir naudojamos kortelės banko. Tačiau kai kurių bankų kortelės, kaip ir mūsų, leidžia pinigus išsigryninti be jokio komisinio mokesčio visame pasaulyje pagal mokėjimo kortelės nemokamo išgryninimo limitus. Jį galima pasitikrinti asmeninėje banko paskyroje“, – paaiškino R. Ežerskienė.

Anot pašnekovės, svarbu turėti omenyje, kad kai kuriose valstybėse negalima atlikti mokėjimo operacijų, nepalaikančių lustinės technologijos. Tarp jų dažniausiai patenka tolimosios valstybės: Argentina, Brazilija, Filipinai, Tailandas, Meksika ir kt.

Kelionių draudimas

Nors nuo netikėtų situacijų apsisaugoti sudėtinga, anot pašnekovės, prieš vykstant į kelionę verta pasirūpinti kelionės draudimu. Paprastai draudimo apsauga taikoma skubiajai medicinos pagalbai, bagažo apsaugai nuo vagysčių ir pasimetimo, nenumatytiems skrydžių pasikeitimams.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad yra tokių kortelių, kurios nereikalauja pirkti draudimo atskirai. Pavyzdžiui, turint kreditinę kortelę, draudimas galioja automatiškai, tiesa, kartais tam gali būti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, ta kortele turi būti apmokėta bent nustatyta dalis kelionės išlaidų. Taip asmuo, jo bagažas ir pirkiniai per kelionę apdraudžiami be jokių papildomų veiksmų.

„Jei turite mokėjimo kortelę su kelionių draudimu, pasitikrinkite, ar draudimas skirtas ir kartu keliaujantiems šeimos nariams. Taip pat įsitikinkite, ar jame yra papildoma apsauga užsiimant ekstremaliu sportu. Pavyzdžiui, jei planuojate plaukioti banglente ar kelionės metu vairuoti motociklą, kai kurie bankai tai vertina kaip pavojingas veiklas, kurioms įprastas kelionių draudimas negalioja“, – sako R. Ežerskienė.

Papildomai banko ekspertė rekomenduoja turėti galiojančią Europos sveikatos draudimo kortelę. Su ja yra apmokamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos ES zonoje.

Debeto ar kreditinė?

ES valstybėse atsiskaitymai priimami tiek debeto, tiek kreditine kortelėmis ir dažniausiai kelionėms pakanka bet kurios iš jų. Tiesa, kredito kortelė turi vieną pranašumą – nemokamą kelionių draudimą.

Kelionių draudimą taikančios kredito kortelės kai kuriais atvejais taiko ir kasko draudimą, kuris gali praversti, jei užsienyje keliaujama nuomotu automobiliu ir įvyksta eismo įvykis. Todėl R. Ežerskienė pataria prieš keliaujant įvertinti savo kelionės planus ir kokių išlaidų galėtumėte patirti netikėtai.

„Kredito kortelės taikomas kelionės draudimas su kasko gali padėti sutaupyti, išvengiant brangaus draudimo įsigijimo automobilių nuomos punkte. Apskritai, draudimas kelionių metu padeda lengviau spręsti nenumatytas situacijas ir išvengti jų sukeltų skaudžių išlaidų, todėl tam tikrais atvejais kreditinė kortelė keliaujant gali suteikti daugiau saugumo“, – teigė ekspertė.

„Rekomenduočiau naudotis kortelėmis ir pirkimus vykdyti kortelėmis, kas yra gerokai paprasčiau“, – sakė ministrė ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą.  

„Valstietė“ Goda Burokienė piktinosi, kad nuo sausio, įsigaliojus draudimui darbdaviams darbo užmokestį mokėti grynaisiais, daug žmonių į banko sąskaitas gautų atlyginimų nebegali išsigryninti.    

„Kaip žmonėms atsiimti savo pinigus (...), nes, pavyzdžiui, Panevėžio rajone yra tik vienas bankomatas. Iki Panevėžio miesto yra mažiausiai 25 kilometrai. Kaip dar būtų galima šią problemą spręsti? Ar paliksime žmones be uždirbtų pinigų?“ – klausė parlamentarė.

„Bankomatų tinkas yra toks, koks yra šiandien, ir turbūt nukeliauti iki artimiausio bankomato taip pat yra įmanoma, taip pat yra parduotuvėse „Perlo“ terminalai, kuriuose pinigus taip pat galima išsigryninti“, – Seimo narei atsakė ministrė. 

Kaip dar būtų galima šią problemą spręsti? Ar paliksime žmones be uždirbtų pinigų?

Be to,  ji pabrėžė, kad sprendimą dėl atlyginimų mokėjimo į banko kortelę priėmė Seimas, o ne Vyriausybė.

„Seimas apsisprendė, nuo kada turėtų būti išmokamas atlyginimas į korteles, o ne grynaisiais“, –  teigė G. Skaistė.

Komerciniai bankai yra įsipareigoję iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų bankomatų visoje šalyje. Tam pasamdyta bendrovė „Worldline Lietuva“, ji dabar atlieka infrastruktūros tyrimą.

Šiuo metu šalyje veikia 1044 bankomatai, per 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų. 

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma devintus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius. Pernai rugsėjo mėnesį apklausą atliko (apklausė 1 014 gyventojų) viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė UAB "Spinter tyrimai".

Populiarėja bekontakčiai mokėjimai

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 proc.).

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 m. – 41 proc.). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc. respondentų.

Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą.

"Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėnesį nuo 25 iki 50 eurų kilstelėtas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų", – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas E.Karčauskis.

Nors 2020 m. 7 proc. (2019 m. – 6 proc.) apklaustųjų teigė negaunantys ir nenaudojantys grynųjų pinigų, grynaisiais pinigais buvo mokama šiek tiek rečiau, tačiau šiam atsiskaitymo būdui vis dar teko labai svarbi vieta. Dieną prieš apklausą tik grynaisiais pinigais mokėjo 29 proc. apklaustųjų (2019 m. – 34 proc.), 34 proc. visų respondentų mokėjo grynaisiais ir mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu (2019 m. – 30 proc.), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele ar išmaniuoju telefonu.

2020 m. mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. (2019 m. – 41 proc.) sąskaitą turėjusių apklaustųjų, 47 proc. (2019 m. – 34 proc.) turėjusių sąskaitą gyventojų naudojosi programėlėmis informacijai apie sąskaitą gauti, o 29 proc. (2019 m. – 23 proc.) – mokėjimo pavedimams atlikti.

Užsienyje neaptarnaujamos

Apklausos rezultatai atskleidė, kad bendrai mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis naudojosi devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų: trys ketvirtadaliai gyventojų naudojosi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis ir trečdalis – kitų sąskaitas atidarančių Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų) paslaugomis.

Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 2020 m. turėjo 13 proc. Lietuvos gyventojų (2019 m. – irgi tiek pat). Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją turėję respondentai dažniausiai ją rinkosi turėti todėl, kad kai kuriose el. prekybos parduotuvėse neleidžiama atsiskaityti iš lietuviškos sąskaitos ar lietuviška mokėjimo kortele (53 proc., 2019 m. – 45 proc.), kad lengva atsidaryti tokią sąskaitą nuotoliniu būdu (46 proc., 2019 m. – 52 proc.), dėl siūlomų geresnių mokėjimo paslaugų įkainių (37 proc., 2019 m. – 46 proc.), taip pat dėl siūlomų mokėjimo paslaugų, kurių nesiūlo Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai (40 proc., 2019 m. – 41 proc.). Tarp turėjusiųjų sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 93 proc. turėjo PayPal (Europe) sąskaitą (2019 m. – 63 proc.), 4 proc. N26 sąskaitą (2019 m. – 1 proc.), kiti – sąskaitą pas kitą užsienio mokėjimo paslaugų teikėją.

Nuolaidos – grynaisiais

Dešimtadalis apklaustųjų teigė neturintys mokėjimo sąskaitos: daugiau nei du trečdaliai jų įmokas mokėjo grynaisiais pinigais, o sąskaitos neturėjo, nes tam nejautė poreikio, taip pat dėl to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais. Apskritai penktadalis (20 proc.) visų apklaustųjų 2020 m. teigė reguliariai gaunantys pajamas grynaisiais pinigais. Ši dalis praktiškai nepasikeitė, palyginti su 2019 m. (19 proc.).

2020 m. 86 proc. (2019 m. – 87 proc.) sąskaitą turėjusių respondentų per paskutines keturias savaites pasiėmė grynųjų pinigų iš sąskaitos, 30 proc. (2019 m. – 29 proc.) įnešė jų į sąskaitą. Keturi iš penkių sąskaitą turėjusių respondentų grynųjų pinigų dažniausiai ėmė iš bankomatų. Vienas iš penkių sąskaitą turėjusių respondentų nurodė, kad lengvai pasiekiamoje vietoje nėra bankomato.

2020 m. keturi iš dešimties turėjusių mokėjimo kortelę respondentų susidūrė su situacija, kai prekybininkas bandė daryti įtaką pasirenkant mokėjimo priemonę – dažniau buvo skatinama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Su situacija, kai prekybininkas siūlė nuolaidą už tai, kad būtų mokama grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo kortele, susidūrė 22 proc. (2019 m. – irgi 22 proc.) mokėjimo kortelę turėjusių apklaustųjų. Nuolaida už pasirinkimą mokėti mokėjimo kortele vietoj grynųjų pinigų buvo pasiūlyta tik 7 proc. mokėjimo kortelės turėtojų (2019 m. – 5 proc.). Taip pat 20 proc. (2019 m. – 24 proc.) turėjusių mokėjimo kortelę asmenų buvo susidūrę su situacija, kai atsiskaityti ja galėjo tik tuo atveju, jei pirkinio vertė viršijo prekybininko nustatytą sumą. Su bent viena iš paminėtų situacijų susidūrė 40 proc. (2019 m. – 42 proc.) turėjusių mokėjimo kortelę respondentų.

Banko duomenimis, daugiau nei dešimtadalis „Swedbank“ klientų bekontakčiams atsiskaitymams taip pat naudoja išmaniuosius telefonus ir laikrodžius, per kuriuos galima sumokėti už dar didesnės vertės pirkinius, neįvedant kortelės PIN kodo.

„Šiuo metu stebime kelias aiškias tendencijas. Pirmoji, bekontakčių atsiskaitymų paplitimas auga ir klientai juos naudoja vis įvairesnėse prekybos ir paslaugų vietose. Be to, bekontakčiu būdu atsiskaitoma už didesnės vertės pirkinius“, – sakė „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vienas gyventojas bekontakčiu būdu atsiskaito 18 kartų per mėnesį, o vidutinė atsiskaitymo suma sudaro beveik 11 eurų ir toliau nuosekliai auga.

Bekontakčiai atsiskaitymai dažniausiai naudojami prekybos centruose, maisto ir gėrimų parduotuvėse, kavinėse ir kitose maitinimo įstaigose, degalinėse, spaudos kioskuose, vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse.

Šiais metais gyventojai bekontakčiu būdu vis dažniau atsiskaito ir drabužių parduotuvėse, remonto ir statybos, baldų ir namų apyvokos prekių parduotuvėse, taip pat sumoka už kurjerių paslaugas.

Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, sako, kad žmonės net ir po karantino planuoja savo apsipirkimus, todėl parduotuvėse vis dar lankosi rečiau nei iki karantino paskelbimo.

„Karantino metu pirkėjai įprato planuoti savo apsipirkimus, tai reiškia, kad parduotuvėse lankėsi rečiau, bet pirko didesniais kiekiais. Kadangi buvo apsiperkama rečiau, sumažėjo jau paruoštų kulinarinių ir konditerinių gaminių pardavimai – pirkėjai daugiau gamino namuose patys, o apsipirkdami įsigydavo įvairesnių maisto gamybai ingredientų, pavyzdžiui, itin išaugo mielių ir kepimo miltelių pardavimai“, – vardija E. Dapkienė.

Pagal pardavimus nuo vasaros pradžios sparčiausiai šiuo metu auga ledų, aprangos, grilio ir laisvalaikio prekių pardavimai.

Laikosi didesnio atstumo atsiskaitydami

Pandemijos metu pirkėjų taip pat buvo prašoma laikytis saugaus atstumo tiek apsiperkant, tiek atsiskaitant už prekes. Nemaža dalis pirkėjų per karantino laikotarpį įprato atsiskaityti kortelėmis.

„Atsiskaitymų kortelėmis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis dalis auga kasmet. Pasibaigus karantinui, atsiskaitymų ne grynaisiais dalis auga toliau, tik jau lėčiau. Liepą ne grynaisiais atsiskaitančių pirkėjų dalis siekia 43 proc.“, – teigia E. Dapkienė.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės, kita tendencija – karantino metu labiau išpopuliarėjo ir savitarnos kasos. Po karantino augimo tempas nelėtėja. Pirkėjai „Maximos“ parduotuvėse vis dažniau renkasi savitarnos kasas, kurių tinklas nuolat plečiamas.

„Karantino metu atsiskaitymai parduotuvėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos, per jas sudarė daugiau nei 47 procentus, t.y. išaugo apie 9 procentinius punktus. Tačiau stebint pirmųjų liepos savaičių rezultatus akivaizdu, kad augimas nelėtėja – žmonės tikrai įprato pirkti savitarnos kasose. Taigi, gal net šiemet pasieksime, kad kas antras pirkėjas atėjęs į mūsų parduotuvę su savitarnos kasomis pasirinktų būtent jas“, – pastebi E. Dapkienė. „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.

Pernai metų Lietuvos policijos statistika rodo, kad labiausiai šešėlis paplitęs turgavietėse, statybos, transporto sektoriuose ir kitur, kur nuolat vyksta grynųjų pinigų cirkuliacija ir atliekama mažai bankinių pavedimų. Įvairiais duomenimis, iš viso Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dydis gali sudaryti apie 10 mlrd. eurų per metus. Nors Vyriausybė ir verslo atstovai sutaria, kad viena iš efektyviausių priemonių mažinant šešėlį – informacinių technologijų, pirmiausia – banko kortelių skaitytuvų diegimas, realios SVV galimybės įsigyti aparatą banko atsiskaitymas išlieka gana ribotos.

Smulkiam verslui trūksta dėmesio iš finansinių institucijų

„Šiuo metu bankų siūlomos kortelių skaitytuvų kainos ir įsigijimo sąlygos patraukliausios didesniems verslams, kurie, kaip atskleidžia statistika, jau yra skaidresni nei smulkūs ir vidutiniai. Tačiau ir mėnesinis banko skaitytuvo mokestis, ir procentas, kuris atitenka bankui nuo kiekvieno atsiskaitymo kortele, pirmiausiai yra pritaikytas stambesnėms įmonėms. Tokia padėtis lemia, kad smulkiojo verslo atstovams, ypač regionuose, patogiausia vykdyti atsiskaitymą tik grynaisiais ir net didžiuotis tuo, kad jų pirkėjai neturi „mokėti už čekį“, o tokios nuostatos taip pat prisideda prie pajamų ir mokesčių slėpimo toleravimo visuomenėje“, – sako „myPOS“ vadovas Lietuvoje Donatas Jankauskas.

Priimti mokėjimus kortele gali ir smulkieji verslininkai

Tobulėjant ir pingant pažangioms technologijoms atsiranda vis daugiau smulkiesiems verslininkams prieinamesnių mokėjimo sprendimų. Tačiau kartu su technologijomis turi keistis ir pačių verslininkų nuostatos. „Siūlant smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams atsiskaitymo technologijas vienas svarbiausių aspektų yra kainos ir lankstumo santykis. Juk patys smulkiausi verslai net neturi pastovios prekyvietės arba veikia tik tam tikru metų laiku. Be to, smulkiam ir vidutiniam verslui svarbu, kad lėšos iškart būtų įskaitytos į sąskaitą ir jie galėtų iškart jomis naudotis, nereikėtų laukti paros ar netgi ilgiau. Nebankinės elektroninių pinigų bendrovės atsižvelgia į būtent smulkaus ir vidutinio verslo poreikius, todėl siūlo sprendimus, kurie neapkrauna verslo įpareigojančiomis sutartimis, kasmėnesiniais mokesčiais ir reikalavimais apyvartai“, – pasakoja D. Jankauskas.

„ECB tyrimo duomenys turėtų gana optimistiškai nuteikti „fintech“ verslą, nes atskleidžia, kad gyventojai norėtų dažniau atsiskaityti banko kortelėmis ir mokėjimo technologijų paklausa Lietuvoje yra tikrai nemaža“, – atkreipia dėmesį „myPOS“ vadovas Lietuvoje.

Konsultacijų bendrovės „Capgemini“ analitikai dar 2016 metais prognozavo, kad 2020-aisiais Europoje bekontaktėmis kortelėmis atlikti mokėjimai sudarys 13 proc. visų banko kortelėmis vykdomų mokėjimų. „Maximos“ klientų atžvilgiu ši prognozė jau buvo pasiekta šių metų sausį ir šis procentas nuolat auga.

„Bekontakčiai mokėjimai yra tikrai labai patogus, laiką taupantis būdas atsiskaityti už nedidelius pirkinius. Ši paslauga yra labai aktuali ir mūsų klientams, todėl visose „Maximos“ parduotuvėse yra galimybė atsiskaityti naudojantis bekontakčio mokėjimo kortelėmis.

Neabejotina, kad bekontakčio atsiskaitymo populiarėjimui daug įtakos turėjo mokėjimo limito pakėlimas. Vis daugiau pirkėjų pamato, kad atsiskaitymas bekontaktinėmis mokėjimo kortelėmis sutaupo laiką prie kasų, todėl esame tikri, kad ir ateityje fiksuosime bekontakčių mokėjimų augimą“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ prekybos vadovė Lina Trinkūnienė.

Bekontakčio mokėjimo būdu „Maximos“ klientai nuo praėjusių metų gegužės gali atsiskaityti visose tinklo parduotuvėse. Daugiau nei 2 tūkst. parduotuvių kasų yra pažymėtos bekontakčio mokėjimo ženklu ir leidžia klientams už pirkinius iki 25 eurų atsiskaityti nevedant PIN kodo. Bekontaktis atsiskaitymas užtrunka vos kelias sekundes – keliskart trumpiau nei įprastas mokėjimas kortele.

Tiesa, kai kuriais atvejais, net ir atliekant mokėjimą iki 25 eurų, pirkėjai gali būti paprašyti įvesti PIN kodą. Tai yra papildomas saugumo sprendimas, siekiant periodiškai patvirtinti, jog kortele naudojasi būtent jos savininkas. Yra ir daugiau bekontakčių saugumą užtikrinančių funkcijų. Pavyzdžiui, viena jų užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę prie skaitytuvo, suma bus nuskaityta tik vieną kartą, o apie tai visada praneš garsinis signalas.

Galimybė palikti arbatpinigių atsiskaitant kortele – nesunkiai įgyvendinama, tačiau tokiu atveju padavėjų arbatpinigiai gerokai sumažėtų, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dėl to ir dėl sudėtingos arbatpinigių apskaitos sistemos restoranai vangiai reaguoja į nedidelį, tačiau augantį klientų poreikį turėti galimybę palikti arbatpinigių atsiskaitant kortele.

Norinčių palikti arbatpinigių mokėjimo kortele daugėja, o įdiegti tokią galimybę techniškai yra nesudėtinga, sako SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška.

„Iki šiol nebuvo didelio susidomėjimo šia paslauga, tačiau jau kelintus metus iš eilės privatūs klientai skundžiasi negalintys juos aptarnavusiam padavėjui arbatpinigių palikti mokėjimo kortele, nors kitose Europos šalyse tai padaryti galima. Reaguodami į tai restoranai vis aktyviau pradeda domėtis šios paslaugos įdiegimu“, – kalba R. Čereška.

Savo ruožtu E. Šiškauskienė pažymi, kad buvo vykdoma Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos restoranų narių apklausa, kuri parodė, kad restoranai klientų poreikio palikti arbatpinigių mokėjimo kortele nejaučia. Tačiau, pasak pašnekovės, kai kuriuose restoranuose tokia galimybė yra, tik ji nėra patraukli patiems padavėjams, todėl, tikėtina, apie galimybę nutylima.

Stabdo mokesčiai

Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta ir patogu, maitinimo įstaigai neužtenka vien pasirūpinti specialiu kortelių skaitytuvu, sako R. Čereška.

„Ji turi pasirūpinti ir arbatpinigių apskaita, priskyrimu darbuotojams, darbuotojo pajamų ir mokesčių apskaitymu. Paslaugai yra taikomi įprasti mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčiai.

Be to, vienu iš trukdžių išlieka tai, kad mokėjimo kortele palikti arbatpinigiai šiuo metu yra apmokestinami kaip įprastos darbuotojų pajamos“, – aiškina pašnekovas.

E. Šiškauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad atsiskaitant kortele dar labiau sumažėtų ir taip nedideli arbatpinigiai padavėjams Lietuvoje.

„Jei žmogus gauna arbatpinigius mokėjimo kortele, atskaičius kortelės aptarnavimo bei kitus mokesčius, jie gerokai sumažėja. Tikėtina, kad daug kur tokia techninė galimybė egzistuoja, tik labai nedaug žmonių ja naudojasi, o patys padavėjai pernelyg nepropaguoja dėl didelių mokesčių.

Žinoma, geriau padavėjas gautų kažkiek nei visai negautų, bet didelio poreikio juos palikti mokant kortele nejuntama“, – kalba E. Šiškauskienė.

Europoje daug kur galima palikti arbatpinigių atsiskaitant mokėjimo kortele, tačiau ir ten arbatpinigiai yra apmokestinami taip pat, kaip įprastos darbuotojų pajamos, todėl niekas dėl to nemiršta iš laimės, priduria pašnekovė. Tačiau tose šalyse, kur didelė dalis klientų atsiskaitinėja tik mokėjimo kortelėmis, apmokestinti ir sumažėję arbatpinigiai yra geriau nei jokių.

Arbatpinigiai Lietuvoje didėja

Lietuvoje, kur padavėjai daug neuždirba, arbatpinigiai yra bene vienintelė motyvacinė priemonė, teigia E. Šiškauskienė.

„Kai kurie restoranai, kavinės Lietuvoje įsiveda fiksuotą aptarnavimo mokestį, kurį laikau netikslingu, nes jis neverčia padavėjų stengtis. Lietuvoje sudėtinga kurti tokią sistemą, nes niekas nesimoko tapti padavėju visam gyvenimui.

Tokia kultūra egzistuoja JAV, Italijoje, kur padavėjai yra solidūs pagyvenę vyrai, visą gyvenimą dirbę tokį darbą. Lietuvoje geriausiu atveju padirbėti ateina studentai, kol mokosi, tad į tą specialybę sudėtinga daug investuoti. Geriau dirbti čia skatina tik arbatpinigiai“, – kalba pašnekovė.

Pasak E. Šiškauskienės, įvedus eurą arbatpinigiai padavėjams buvo sumažėję, tačiau dabar žmonės retai palieka 20–30 centų, dažniausiai apvalina iki euro.