Pasak Lietuvos banko, galimybės prekybos vietoje atsiskaityti pasirinktu būdu pastaraisiais metais reikšmingai pagerėjo. Praėjusiais metais 68 proc. visų ir 67 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų teigė fizinėje prekybos vietoje nesusidūrę su sunkumais atsiskaityti pasirinktu būdu, o 2022 metais tarp turinčių mokėjimo kortelę respondentų tokių buvo 52 proc. Šiuos sunkumus dažniau patiria tie gyventojai, kurie pageidauja mokėti kortele, palyginti su norinčiaisiais mokėti grynaisiais pinigais: nepatogumų atsiskaityti mokėjimo kortele patyrė 85, o grynaisiais pinigais – 22 proc. su tokiomis situacijomis susidūrusių respondentų.

„Jeigu verslas sudarytų pirkėjams galimybę laisvai pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą, tai turėtų teigiamą įtaką verslo pajamoms. 2023 metais, negalėdami atsiskaityti jiems priimtinu būdu, prekės nenusipirko 5 proc. visų apklaustųjų, o toks verslas iš kiekvieno prarasto pirkėjo vidutiniškai negavo po 20 eurų pajamų. Galimai šiuos pinigus pirkėjas išleido toje prekybos vietoje, kuri priėmė jo pageidaujamą atsiskaitymo priemonę“, – išplatintame pranešime cituojama Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Vaiva Petrylė.

Apklausos duomenimis, beveik 70 proc. respondentų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti pirkėjams sąlygas atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais.

Beveik du trečdaliai (63 proc.) respondentų atsiskaityti rinktųsi mokėjimo kortelėmis ir elektroniniais atsiskaitymo būdais. Pasirinkimas mokėti kortele arba išmaniuoju prietaisu dažnesnis augant mokėjimo sumai: mokėjimus iki 5 eurų taip norėtų atlikti 58, mokėjimus nuo 100 eurų – 75 proc. kortelę turinčių respondentų.

Apklausos duomenimis, grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamas: bet kuri grynųjų pinigų pasiėmimo vieta 2023 metais atrodė sunkiai arba labai sunkiai pasiekiama vos 1 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių apklaustųjų. Tam įtakos turėjo ir 100 bankomatų, 2022 metais įrengtų Lietuvos regionų gyvenamosiose vietovėse. Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima devyni iš dešimties sąskaitą turinčių respondentų, vidutinė per mėnesį išsigryninama suma yra 268 eurų.

Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. Lietuvos gyventojų, o internetine bankininkyste naudojasi devyni iš dešimties mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Internetinė bankininkystė yra populiariausia vieta mokėjimo pavedimams atlikti ir įmokoms sumokėti. Per paskutines keturias savaites 88 proc. mokėjimo pavedimus atlikusių ir 83 proc. įmokas sumokėjusių gyventojų tai padarė naudodamiesi internetine bankininkyste.

Daugiau nei pusei vartotojų svarbiausias kriterijus renkantis jų dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją buvo patogumas naudojantis jo paslaugomis nuotoliniu arba fiziniu būdu. Šį kriterijų nurodė 57 proc. vartotojų. 40 proc. apklaustųjų savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją pasirinko dėl patogumo naudotis jo paslaugomis nuotoliniu, o 30 proc. – fiziniu būdu.

Gyventojams taip pat svarbi aplinkinių nuomonė ir paslaugų teikėjo patikimumas – į darbovietės arba studijų institucijos pasiūlymus atsižvelgė 21, į draugų ir šeimos narių patarimus – 20, į mokėjimo paslaugų teikėjo dydį ir žinomumą – taip pat 20 proc. respondentų. Galimybė atlikti momentinius mokėjimus arba mokėjimus pagal telefono numerį lėmė 15, mokėjimo paslaugų kaina – 12, o platus paslaugų spektras – 11 proc. apklaustųjų pasirinkimą.

Lietuvos banko užsakymu 2023 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausta 1 011 gyventojų.

„Vis daugiau klientų senas banko korteles, neturinčias bekontakčio atsiskaitymo funkcionalumo, pakeičia į naujas bankines korteles, kuriose galimybė atsiskaityti be kontakto jau būna įdiegta. Taip pat sparčiai auga mobiliųjų programėlių, turinčių atsiskaitymo galimybę, skaičius. Tokią paslaugą teikia ir mūsų prekybos tinklas – mobiliąja programėle galima atsiskaityti įsigyjant prekes, kurių suma neviršija 150 eurų,“ – pagrindines priežastis, kas skatina bekontakčių atsiskaitymų rodiklių augimą, vardina Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Anot prekybos tinklo atstovės, bekontakčiai atsiskaitymai šio prekybos tinklo parduotuvėse populiarėja nuosekliai – kiekvieną mėnesį stebimas kelių procentų augimas. Tačiau retrospektyviai analizuojant ilgesnį laikotarpį, fiksuojamas reikšmingas pokytis. Pavyzdžiui, jei praėjusių metų rugsėjį bekontakčiai atsiskaitymai sudarė 48 proc. nuo visų atsiskaitymų kortelėmis, šių metų rugsėjį šis skaičius jau perkopė 60 proc.

Ir karantino laikotarpiu, ir šiuo metu prekybos tinklas „Maxima“ skatina savo klientus, jei yra galimybė, atsiskaityti už pirkinius banko kortelėmis arba mobiliosiomis programėlėmis, o ne grynaisiais pinigais. Taip siekiama kuo geriau užtikrinti saugumą pasaulinės pandemijos metu. Skaičiuojama, jog karantino laikotarpiu atsiskaitymai banko kortelėmis išaugo nuo 37 proc. iki 45 proc.

„Ir apskritai stebime tendenciją, kad banko kortelėmis žmonės atsiskaito vis dažniau. Tarkime, prieš penkerius metus kortele vidutiniškai atsiskaitydavo apie 20 proc. klientų. Kaip matome, šiuo metu šis skaičius jau išaugęs daugiau nei dvigubai“, – komentuoja E. Dapkienė.

Praėjusią savaitę prekybos tinklas „Maxima“ taip pat pranešė plečiantis bekontakčių aukojimo įrenginių tinklą. Daugiau nei 100 bekontakčių aukojimo įrenginių prekybos tinklo pirkėjai gali rasti didžiosiose „Maximos“ parduotuvėse esančiose savitarnos kasose. Norint paaukoti, pirkėjui tereikia kortele priliesti įrenginį. Tokiu būdu organizacijai „SOS vaikų kaimams“ bus pervestas 1 euras. Aukojimų skaičius nėra ribojamas.

Bekontaktis atsiskaitymas galimas visose prekybos tinklo „Maxima“ kasose visoje Lietuvoje.

Pirkėjai šia virtualia valiuta gali susimokėti už daugiau nei dešimt tūkstančių elektronikos ir buities prekių.

„Šį sprendimą paskatino mūsų siekis nuolat siūlyti klientams inovatyvius sprendimus ir techniškai išsilavinusi šalies visuomenė. Žinome, jog atsiskaitymo patogumas – vienas pagrindinių veiksnių apsiperkant internetu, o dauguma pažangių pirkėjų jau turi šios valiutos. Atsižvelgdami į šiuolaikinio pasaulio diktuojamus reikalavimus ir stebėdami vartotojų poreikius, siekiame palengvinti jų buitį ir laisvalaikį,“ – teigia UAB „Topo grupė“ generalinis direktorius Remigijus Štaras.

Bitkoinai – valiuta, kurios veikimas grįstas matematiniais algoritmais, o kursą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Pagrindiniai šios valiutos privalumai – paprastumas, saugumas ir greitis. Pervedimai bitkoinais yra įvykdomi labai greitai, o mokesčiai, lyginant su tradicinėmis atsiskaitymo priemonėmis – maži.

„Šią galimybę siūlome dar tik kelias savaites, tačiau jau turime klientų, kurie išbandė naująjį atsiskaitymo būdą ir už prekes sumokėjo virtualia valiuta įsigydami kokybiškas ausines ir telefonus. Finansinės informacinės technologijos pasaulyje yra labai pažengusios, tad neabejojame, kad ir Lietuvoje daugės atsiskaitymų virtualia valiuta,“ – prognozuoja R. Štaras.

„Topo centro“ klientai bitkoinais gali atsiskaityti už visas prekes. Tai galima padaryti apsiperkant šio prekybos tinklo elektroninėje parduotuvėje. Už prekes apmokėti bitkoinais galima iš bet kokios „Bitcoin“ piniginės kompiuteryje (kompiuteryje naudojama speciali programa).

Vyriausybė pritarė teises aktų projektams, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10 tūkst. litų.

Tą reglamentuojantys Civilinio kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai toliau bus svarstomi Seime.

Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, verslininkus vienijančios organizacijos bei kitos suinteresuotos institucijos jiems iš esmės pritaria, bet siūlo neapsiriboti vien tik atsiskaitymų grynaisiais ribojimu.

„Sutinkame su verslo struktūrų nuomone, kad kovoje su šešėline ekonomika kompleksiniai sprendimai yra efektyvesni nei pavienės poveikio priemonės. Tačiau nėra būtina, o ir sudėtinga, visą jų kompleksą įteisinti tą pačią dieną. Šiuo metu turėtų būti priimti svarbiausi sprendimai, o atsiskaitymų grynaisiais ribojimas priskirtinas būtent prie tokių“,– pranešime cituojamas finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot ministerijos pranešimo, analizė rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos. Visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje, greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių, tarp jų – elektroninių pinigų, pašto įstaigos. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje, kurios galima pasekmė – įkainių už teikiamas paslaugas mažinimas.

Apribojimas nebūtų taikomas, atsiskaitant grynaisiais per mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus.

Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais, negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau apie tai subjektas privalės informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją.

Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas teisiškai apriboja vieną iš šešėlinės ekonomikos egzistavimo sąlygų. Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija. Tokia praktika, anot ministerijos pranešimo, plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje – apie 10 tūkst. litų arba 3000 eurų.

Ministerijos teigimu, įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.

Už nustatytos tvarkos pažeidimus taip pat siūloma administracinė atsakomybė: mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų, o juridinių asmenų, jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Už tą pažeidimą jau baustiems asmenims siūloma skirti atitinkamai 3–6 tūkst. ir 5–10 tūkst. litų baudą.

Interneto parduotuvės, pernai sukilusios prieš per aukštus "Bank link" paslaugai taikomus bankų įkainius, sako, kad maištas davė vaisių - bankai joms sąlygas pagerino, rašo "Verslo žinios".

Tačiau apskritai bankų taikomų elektroninių atsiskaitymo paslaugų įkainių problema ir toliau išlieka opi. Pasak interneto parduotuvės imk.lt vadovo Jurgis Gylio, elektroninėms parduotuvėms paviešinus problemą, įkainiai už "Bank link" paslaugą nukrito gan smarkiai.

"Tačiau bėda, kad pašalintos tik problemos pasekmės, o ne priežastys, tad ir pati problema niekur nedingo. Tarpbankinio atsiskaitymo, atsiskaitymo kredito kortelėmis įkainiai ir toliau išlieka aukšti ir kelia problemų verslui. Bankai bet kada, jei šaus į galvą, gali vėl padidinti ir tos pačios "Bank link" įkainius, nes jų niekas nereguliuoja, nereglamentuoja ir neprižiūri", - sakė jis.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas dėją stiprinti valstybės reguliavimą vertina kritiškai. Pasak jo, mokėjimo paslaugų įkainiai tam tikra prasme jau yra reguliuojami valstybės, tačiau tokia paslauga kaip "Bank link" nėra bankų mokėjimo paslauga, tai yra papildoma paslauga verslui, tad jos įkainiai negali būti reguliuojami.