Aktyviai lankomos laisvalaikio, pramogų ir kitos prekybos vietos, negalinčios klientams pasiūlyti atsiskaityti banko kortele, praranda dalį apyvartos ir klientų, nes išėję iki bankomato pasiimti grynųjų pinigų žmonės dažniausiai nesugrįžta. SEB banko duomenimis, atsiskaitymų kortelėmis iki dešimt eurų padaugėjo beveik 11 proc., palyginti šių metų birželio mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia daugiau negu 50 tūkst. banko kortelių skaitytuvų. Vietų, kuriose galima atsiskaityti banko kortele, per metus šalyje padaugėja vidutiniškai 3 procentais. O mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius ypač padidėja metų pabaigoje, kai juos dažniausiai įsigyja smulkieji verslininkai prekybai šventinėse mugėse. Pastebime, kad kartą pabandę ir pajautę apyvartos augimą verslininkai po kurio laiko sugrįžta įsigyti banko kortelių skaitytuvo, kad galėtų jį naudoti nuolat“, – sako Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.

SEB banko duomenimis, palyginti pirmus šių metų keturis mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujų verslo klientų, kurie pradėjo naudotis banko kortelių skaitytuvais, dalis padidėjo 12 proc., o visų verslo klientų apyvarta naudojant SEB banko skaitytuvus išaugo beveik penktadaliu. Vidutinė atsiskaitymo banko kortele suma šiuo metu yra beveik 20 eurų.

Anot V. Žagūnio, prekybos vietose jau dingsta įspėjimai, kad banko kortelėmis galima atsiskaityti tik perkant nuo tam tikros sumos, nes žmonės vis dažniau siekia kortele atsiskaityti ir už nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Todėl ir prekybininkai nuosekliai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančių Lietuvos gyventojų atsiskaitymo už prekes įpročių. Be to, atsiskaitymų rinka pastaruoju metu vystosi labai sparčiai ir greitai bus dar didesnis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasirinkimas, pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai, kurie taps svarbiu konkurenciniu pranašumu.

„Nors mūsų prekybos vietose pirkimo sumos nėra didelės, daugelis perka prekes atsiskaitydami banko kortele. Jeigu šios galimybės klientams nepasiūlytume, pirmiausia juos labai nuviltume ir galiausiai prarastume. Todėl niekada nebuvome nustatę atsiskaitymo banko kortele limito, nes tai būtų tas pats kaip pasakyti klientui, kad neturime jo mėgstamos bandelės. Pastebime, kad kai kurie smulkieji rinkos dalyviai, anksčiau taikę limitus, jau atsisako tokių apribojimų ir stengiasi prisitaikyti prie klientų poreikių“, – sako „Thierry“ kepyklas valdančios bendrovės „Albineta“ direktoriaus pavaduotoja Sigita Unguraitė.

SEB banko duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu. „Jeigu 2013 metų pirmoje pusėje banko kortelėmis vyko 31 proc. visų atsiskaitymų, tai šiais metais jau 41 procentas. Panašiai mokėjimo kortelėmis atsiskaitoma ir kaimyninėje Latvijoje, o Estijoje net 58 proc. visų atsiskaitymų vyksta banko kortelėmis“, – sako V. Žagūnis.

Pasak jo, daugiau banko kortelėmis Lietuvoje pradėta atsiskaityti šalyje įvedus eurą. „Viena iš priežasčių – mažėja padirbtų eurų rizika, kita vertus – verslui tai patogus būdas priimti pinigus. Be to, dėl Europos Komisijos reguliavimo ir banko vidinių išteklių optimizavimo ši paslauga įmonėms gerokai atpigo“, – pažymi SEB atstovas.

Kasdien toks atsiskaitymas įvykdomas maždaug kas 3 minutes. Augančios tokio mokėjimo būdo apimtys leidžia prognozuoti, kad iki metų pabaigos kiekvieną mėnesį lietuviai taip išleis bent 1 mln. eurų.

Atsiskaitymus grynaisiais keičia banko kortelės

Lietuva, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Čekija bei Portugalija – tai šalys, kuriose mokėjimas prekių pristatymo metu yra vienas iš trijų populiariausių būdų atsiskaityti už pirkinius internete.

Toks mokėjimo būdas populiarus dėl kelių priežasčių: vieniems trūksta pasitikėjimo elektroniniais verslais, kiti nepratę mokėti už prekę, matytą tik kompiuterio ekrane, treti elektroninėje parduotuvėje neranda priimtino mokėjimo būdo ar tiesiog vengia mokėti internetu.

Per 10 mėnesių – 6 mln. eurų

„DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius sako, kad kai „DPD Lietuva“ prieš 10 mėnesių pirmieji rinkoje pasiūlė galimybę mokėti kortele prekių pristatymo metu, ja naudojosi 8 proc. atsiėmimo metu atsiskaitančių siuntų gavėjų. Dabar taip daro kas ketvirtas (25 proc.) gavėjas.

Iš viso per 10 mėnesių tokį mokėjimo būdą pasirinko 74 tūkst. žmonių. Vidutinis vieno atsiskaitymo dydis – 80 eurų, o bendra tokių atsiskaitymų suma – 6 mln. eurų. Kadangi mokėjimas kortele atsiskaitymo metu nuolat populiarėja, prognozuojama, kad iki metų pabaigos vien „DPD Lietuva“ tokių mokėjimų apimtys išaugs iki 1 mln. eurų per mėnesį.

Šie skaičiai turi daug potencialo augti. Tai matyti pasižiūrėjus į Baltijos valstybių kontekstą. Pagal mokėjimo kortele prekių pristatymo metu populiarumą, lietuviai ir latviai demonstruoja vienodus rezultatus (25 proc.), o iki atitrūkusiu estų (40 proc.) jiems dar reikia pasitempti.

Tikslas – naudą vartotojams kuriančios paslaugos

„Kai beveik prieš metus pasiūlėme galimybę mokėti kortele atsiėmimo metu, tai buvo naujovė. Ir gyventojams ji patiko. Apskritai lietuviai yra imlūs naujovėms, mat lygiai taip entuziastingai jie priėmė galimybę realiu laiku stebėti siuntos kelią, keisti jos pristatymo vietą ir laiką bei kitas mūsų pasiūlytas inovacijas.

Galima sakyti, kad šiuo metu mokėjimas kortele atsiėmimo metu – Lietuvos gyventojų pamėgtas atsiskaitymo būdas. Todėl džiaugiamės, kad mūsų geras pavyzdys įkvėpė ir kitas šalies siuntų tarnybas galvoti apie šios paslaugos įvedimą“, – sako G. Bilevičius.

Anot jo, pagrindinis motyvas mokėti kortele – patogumas, mat tai kasdienis, įprastas bei pats greičiausias mokėjimo būdas – tam užtenka kelių mygtukų paspaudimo. Tad panašu, kad dar neseniai atrodęs atgyvenęs, mokėjimas atsiėmimo metu įgauna naują kvėpavimą.

Komunalinių paslaugų tiekėjai dalinasi istorijomis apie nuolatines ranka pildomose knygelėse įveliamas klaidas ir liūdnas šių klaidų pasekmes. O pakalbinti mokesčių surinkimo įstaigų darbuotojai patvirtina ganėtinai archajiškus mūsų visuomenės atsiskaitymo įpročius.    

Eksperimentas: pašte karaliauja eilės

Lietuviškas įprotis atsiskaityti už paslaugas pašto skyriuje labiausiai dominuoja tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi tai nėra pagrindinė pašto funkcija, o darbuotojai tuo pat metu turi aptarnauti ir pašto siuntinius siunčiančius bei atsiimančius asmenis, taip pat žmones, kurie į paštą ateina ko nors įsigyti, laukimas eilėje čia traktuojamas kaip savaime suprantamas dalykas.

Kovo 31 d. atlikto eksperimento metu laukti eilėje reikėjo apie 20 minučių. Pakalbintos darbuotojos teigimu, didesnės nei įprastai eilės pašto skyriuose formuojasi jau nuo mėnesio 10 d., kai pradedamos mokėti pensijos. Dar didesnio lankytojų skaičiaus paštas sulaukia nuo 20 iki 31 mėnesio dienos, kai gyventojai ateina susimokėti už komunalines paslaugas. Tuomet laukti eilėje – priklausomai nuo pašto skyriaus dydžio – gali tekti ir valandą.

„Perlo“ terminalai: kamščiai po 19 val.

Nemaža dalis gyventojų už komunalines paslaugas atsiskaito prekybos vietose, kuriose įrengti „Perlo“ terminalai. Šiose atsiskaitymo vietose bendroje eilėje laukia tiek apsipirkinėjantys, tiek mokesčius sumokėti norintys gyventojai, o atsiskaitymo už paslaugas trukmė labai priklauso nuo dienos laiko: ilgiausios eilės driekiasi atsiskaitinėjant po darbo, apie 19 val.

Eksperimento dieną mokesčius mokėjo kas antras eilėje stovėjęs žmogus, o kiekvieno mokėtojo atsiskaitymas vidutiniškai užtrukdavęs 3 minutes. Terminalo darbuotoja pripažino, kad eilė išauga geometrine progresija tais atvejais, kada kuris nors gyventojas nori atsiskaityti už kelis jam priklausančius būstus: tuomet mokėjimo procedūrą reikia atlikti per kelis kartus.

Atsiskaitymo internetu iššūkiai

Greitesne atsiskaitymo už komunalines paslaugas alternatyva laikoma elektroninė bankininkystė, nereikalaujanti laukimo eilėse. Tačiau mokėjimas per banką nesumažina įsiveliančio klaidų pavojaus, nes mokėtojas turi pats susirankioti skirtingų mokėjimų tarifus, paslaugų tiekėjų svetainėse pasitikrinti, ar šie neatsinaujino, bei teisingai užpildyti kitus mokėjimo duomenis. Dėl to bandomasis atsiskaitymas už paslaugas per banką kovo 31 d. užtruko daugiau kaip 15 minučių. Nuo balandžio mėnesio papildomų rūpesčių sukels elektroninių knygelių panaikinimas, dėl ko kiekvieną sąskaitą reikės apmokėti atskirai. 

Sugaištas laikas bei klaidų pavojus lemia, jog vis didesnė dalis gyventojų žvalgosi į specializuotas atsiskaitymo sistemas, kurios skirtingų komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas sujungia į vieną: „Mes užpildome spragą rinkoje, nes joks bankas ir jokia kita atsiskaitymo sistema automatiškai nesurenka ir neatnaujina tarifų, mokėjimų istorijos ir kitų duomenų iš šimtų skirtingų paslaugų tiekėjų su galimybe už viską atsiskaityti tiksliai ir vienu pavedimu“, - teigia sistemos „Viena sąskaita“ atstovai.

Klaidų kaina

Kalbinti skirtingų komunalinių paslaugų tiekėjai pažymi, kad dažniausios klaidos atsiskaitant už paslaugas tradiciniais būdais yra pasenę mokėjimo tarifai, neteisingai suvestos arba praleistos pardavimo kainos, klaidingai užrašyti skaitiklio rodmenys, nuimtų senų skaitiklių likučių nepadengimas, taip pat – gyventojų paliktos aritmetinės klaidos. Nei pašto skyriaus, nei terminalo darbuotojai, priimdami įmokas, negali šių klaidų patikrinti. Dėl šios priežasties atsiranda permokos ar net metai iš metų besivelkančios skolos. Panašių nesusipratimų galimybė eliminuojama tik naudojantis automatiškai duomenis surenkančiomis atsiskaitymo sistemomis.

Dar viena klaida, kurią kartas nuo karto įvelia už paslaugas atsiskaitantys gyventojai, yra neteisingai užrašytas mokėtojo kodas. Kodą sumaišę gyventojai patenka į kuriozinę situaciją: jų įmokos yra priimamos, tačiau nesusiejamos su mokėtoju ar net priskiriamos kaip permoka kitam įvestą kodą atitinkančiam namų ūkiui. Jei toks mokėjimas yra atliktas grynaisiais pinigais, praktiškai nėra būdų, kaip atsekti pirminį mokėtoją ir grąžinti jam „pasiklydusius“ pinigus.

Prognozės: didės negrynųjų cirkuliacija

Ekspertai sutaria, jog rankinio darbo bei grynųjų pinigų operacijų populiarumas atsiskaitant už paslaugas ne tik tiesiogiai koreliuoja su daromų klaidų skaičiumi, bet ir neprisideda prie bendro finansinio skaidrumo šalyje didinimo.

Guostis galima tuo, kad mokėjimo internetu rodikliai – nors ir lėtai – pastaraisiais metais didėja. Lietuvių, kurie už paslaugas susimoka internetu, skaičius per paskutinius metus išaugo nuo  35 proc. iki 39 proc. Atsiskaitymo sistemos „Viena sąskaita“ vartotojų skaičius per pastaruosius metus viršijo 60 tūkst. Mokėjimo įstaigų paslaugomis besinaudojančiųjų skaičius sumažėjo nuo 42 proc. iki 40 proc. Senosioms mokėjimo įstaigoms pirmenybę teikia vyresni nei 50 metų kaimiškų vietovių gyventojai. Tikėtina, kad inertiškesnę visuomenės dalį permainoms paskatins nuo balandžio mėnesio pasikeitusi atsiskaitymo už paslaugas tvarka.

Įdomu ir tai, kad judame dar spartesnio prekių pristatymo link – ekspertai prognozuoja, kad netrukus gali tekti ieškoti sprendimų, kaip internete įsigytą prekę klientams atgabenti tą pačią dieną. Kviečiame susipažinti su naujausiomis Europos ir Lietuvos elektroninės komercijos naujienomis.

Nepatenkinti atsiskaitymo galimybėmis

Šį mėnesį Didžiojoje Britanijoje paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad net 31 proc. elektroninių parduotuvių klientų buvo nepatenkinti tuo, kad negalėjo atsiskaityti jiems priimtinu būdu. Kone pusė jų (47 proc.) netgi nutraukė apsipirkimą ir rinkosi parduotuvę, kurioje atsiskaitymas buvo priimtinesnis ar tiesiog paprastesnis.

„Greitis ir paprastumas – vieni svarbiausių atsiskaitymo rodiklių interneto parduotuvėms. Tai ypač svarbu dabar, kai žmonės vis dažniau apsiperka ir atsiskaito naudodami išmaniuosius telefonus.

„DPD Lietuva“ turimi duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje maždaug trečdalis pirkėjų už prekes sumoka prekių pristatymo metu. Tuo metu Vakarų Europoje ši dalis siekia vos kelis procentus. Tai rodo, kad atsiėmimo metu už pirkinius dažniausiai moka asmenys, kuriems internetiniai atsiskaitymai yra per sudėtingi arba jie dar nepasitiki internetinėmis parduotuvėmis – bijo, kad negaus prekių, ar gaus ne tokias, kokias užsisakė.

Prie besikeičiančių rinkos poreikių neišvengiamai turi taikytis ir siuntų bendrovės, todėl jau kurį laiką siūlome galimybę už pirkinį atsiskaityti kortele pristatymo metu“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Tos pačios dienos pristatymas – ar taps norma Lietuvoje?

Elektroninės komercijos analitikai tvirtina, kad augant pirkėjų reiklumui ir lūkesčiams, vis didesnis vaidmuo tenka siuntų pristatymo terminams. Tokia tendencija numatoma ir 2017 m. Teigiama, kad tos pačios dienos pristatymo paslauga Europoje netruks tapti standartiniu pasiūlymu.

„Lietuvoje pirkinys standartiškai pristatomas per 1-2 dienas. Siuntų tarnybos galėtų prekę pristatyti dar greičiau, tačiau šį procesą veikia daug veiksnių. Pavyzdžiui, daugelis parduotuvių užsakymus apdoroja ir prekes siuntimui atiduoda tik gavusios apmokėjimą, o pirkėjai internete dažniau apsiperka popiet arba vakarais, tad pinigai gaunami tik kitą dieną. Tokiu būdu nelieka galimybės tos pačios dienos pristatymui.

Antra vertus, Lietuvoje internetines parduotuves žmonės renkasi dėl palyginti žemesnių kainų bei didesnio asortimento. Todėl tos pačios dienos pristatymas, reikalaujantis nemažų operacinių pakeitimų tiek iš elektroninių parduotuvių pusės, tiek iš logistikos bendrovės, reikštų papildomas išlaidas ir tuo pačiu brangesnę paslaugą pirkėjui. Norint įdiegti tokią paslaugą, turi būti didžiulis poreikis iš rinkos, kad tiek elektroninėms parduotuvėms, tiek logistikos bendrovėms vertėtų pertvarkyti veiklos procesus. Kol kas toks poreikis Lietuvos elektroninės prekybos rinkoje nepastebimas, todėl nemanome, kad tos pačios dienos pristatymas išpopuliarės – bent jau ne šiemet“, – prognozuoja G. Bilevičius.

Pasak jo, jau kurį laiką Lietuvos elektroninės komercijos rinkoje stebimas augantis poreikis didesnių gabaritų, tokių kaip baldai, buitinė technika, pristatymui. Ir artimiausiu metu tokių paslaugų poreikis gali dar labiau augti. Tuo tarpu vis daugiau smulkesnių siuntų (drabužiai, kosmetika) atsiimami siuntų taškuose ir terminaluose.

Ne visi pardavėjai išsiųs Jums prekes

Europos vartotojų centro (EVC) pateikta ataskaita atskleidė, kad Europos Sąjungos gyventojai vis dar susiduria su problemomis apsipirkdami kitų bendrijos šalių interneto parduotuvėse. Tiek EVC ataskaita, tiek „Eurostato“ duomenys rodo, kad dažniausiai pasitaikanti bėda – pardavėjai atsisako siųsti prekę į kitą valstybę arba kitos valstybės gyventojui prekė siūloma už didesnę kainą.

„Sakoma, kad internetas nepaiso valstybių ribų, tačiau perkantieji internetu patvirtins, kad tai ne visuomet tiesa. Kartais ribas sukuria mokesčių skirtingose valstybėse neatitikimai ar apskaitos sudėtingumas. O kartais didelės internetinės parduotuvės tiesiog neužsiima pavieniais klientais iš kitos valstybės. Tą aiškiausiai pajunta mažesnių valstybių, tokių kaip Lietuva, pirkėjai.

Tiesa, radę norimą ar net pigesnį daiktą, pirkėjai turėtų nepamiršti ir įvertinti, ar jiems nereikės mokėti muito mokesčio“, – teigia G. Bilevičius.

Pasak jo, siunčiant prekę iš tolimesnės šalies, auga ir jos pristatymo kaina. Šios problemos Lietuvoje pirkėjai bando išvengti per tarpininkus, kurie grupuodami užsakymus sumažina siuntimo išlaidas. Taip dažniausia siunčiami pirkiniai iš JAV. O Lietuvoje siuntiniai jau išskirstomi įprastais būdais: per kurjerius, siuntų taškus, terminalus ar pan.

Jiems atlikti nereikėtų kortelės, o pinigai nukeliautų per kelias sekundes ir galbūt sudarytų konkurenciją bankų siūlomiems greitiesiems pavedimams. Vartotojų organizacijos tikisi, kad dėl būsimos naujovės vartotojai ne tik gaus inovatyvių produktų, bet ir sutaupys.

Mama prisiminė, kad pamiršo duoti Mantui 10 eurų, vos keliais išmaniojo telefono mygtukų paspaudimais po kelių sekundžių Mantas jau gali leisti gautus eurus – tokią viziją turi Lietuvos bankas, kviečiantis įvairias institucijas ir gyventojus tris mėnesius teikti siūlymus Nacionalinei mokėjimų strategijai.

„Mūsų tikslas - sukurti platformą, kur būtų derinami visų pusių interesai. Tie interesai visada priešingi – verslas nori pigių mokėjimų, o vartojas visada nori patogių ir nematomų mokėjimų, kad apie juos apskritai nereikėtų galvoti. Visos šios šalys tikrai turi būti prie vieno stalo“, – įsitikinęs Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos bankas deklaruoja siekiantis ir daugiau konkurencijos atsiskaitymų rinkoje, kur šiuo metu dirba per 40 paslaugų teikėjų, bet 90 proc. rinkos yra užėmę vos trys. Kartu norima, kad gyventojai vis mažiau naudotųsi grynaisiais pinigais, o iki 2020-ųjų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimo būdai būtų pasiekiami kiekvienam.

„Vartotojo patirtis su momentiniais mokėjimais iš esmės reikš, kad jo išmaniajame telefone bus integruota programėlė, su kuria jis galės pervesti lėšas čia ir dabar tiek fiziniam asmeniui, tiek ir prekybos vietoje“, – aiškina Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas.

Vartotojų organizacijos tvirtina aktyviai dalyvausiančios diskusijose dėl Nacionalinės mokėjimų strategijos.

„Šiandien paslaugų teikimo srityje konkurencija nėra didelė. Galima sakyti, kad jos nėra, bankai gyvena iš to mūsų pinigų administravimo. Lietuvos banko duomenimis, beveik trečdalis pelno ateina iš jų teikiamų paslaugų ir įkainių. Bankai susidurs su didesne konkurencija, jie bus priversti labiau gerinti įvaizdį, siūlyti konkurencingesnes sąlygas klientams“, – nurodo Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė.

Būsimiems nesklandumams spręsti siūloma steigti Mokėjimų tarybą, o Lietuvos bankas sako jau dabar pasirengęs inicijuoti ir prisidėti prie momentinių mokėjimų infrastruktūros kūrimo. Šiuo metu, palyginti su Estija, mokėjimų, atliekamų elektroniniu būdu, Lietuvoje 2 kartus, o lyginant su skandinavais - 3 kartus mažiau.