„Visi Konstitucijoje nurodyti asmenys, kuriems gali būti taikoma apkalta, turi konstitucinę teisę atsistatydinti iš pareigų. Šiai teisei įgyvendinti Konstitucijoje nėra nustatyta jokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar Seimo statute gali būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų ribojamas asmens, kuriam pradėta apkalta, konstitucinės teisės atsistatydinti iš pareigų įgyvendinimas, įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kad šis asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius Andrius Kabišaitis.

Seimo teisininkai siūlytų pakeisti projekto formuluotę, pagal kurią asmuo turėtų teisę atsistatydinti iš pareigų „iki Konstitucinio Teismo išvados <…> įsigaliojimo momento“.

„Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą „Konstitucinio Teismo išvados ir kiti Konstitucinio Teismo aktai skelbiami Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir įsigalioja jų paskelbimo Konstitucinio Teismo interneto svetainėje dieną“. Taigi asmens teisės atsistatydinti iš pareigų, dėl to pateikiant pareiškimą raštu, įgyvendinimo terminas turėtų būti siejamas su atitinkamos Konstitucinio Teismo išvados įsigaliojimo diena“, – mano Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Beje, Seimo statute yra nurodyti atvejai, kai Seimas apkaltos procese į Konstitucinį Teismą nesikreipia: jeigu apkalta pradėta Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo asmeniui einant šias pareigas; taip pat jeigu apkalta pradėta Respublikos Prezidentui dėl nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo asmeniui einant šias pareigas.

Atsižvelgdami į tai, Seimo teisininkai siūlo projektą papildyti nuostata, kuria būtų numatyta, iki kada (kurioje apkaltos proceso dalyje) asmuo gali pateikti pareiškimą dėl atsistatydinimo iš pareigų tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą apkaltos procese nesikreipiama.

Seimo Teisės departamentas savo išvadoje pažymi, kad ne visus asmenis, kuriems pagal Konstituciją gali būti taikoma apkalta, Seimas turi įgaliojimus atleisti iš pareigų, jiems atsistatydinus (Seimas neatleidžia iš pareigų Respublikos Prezidento, taip pat Seimo narių; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Seimas atleidžia tik Respublikos Prezidento teikimu).

„Taigi Seimas negali „tenkinti“ tų asmenų pareiškimų dėl atsistatydinimo, kurių jis neturi įgaliojimų atleisti. Be to, pastebėtina, kad tais atvejais, kai apie atsistatydinimą pareiškia asmuo, kurį atleisti iš pareigų arba nutraukti jo įgaliojimus yra Seimo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Konstitucinio Teismo teisėjas), įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiama dėl šio asmens atleidimo iš pareigų arba jo įgaliojimų nutraukimo, jam atsistatydinus, o ne „tenkinamas“ jo atsistatydinimo pareiškimas. Seimo nutarime dėl apkaltos proceso nutraukimo visais atvejais užtektų konstatuoti, kad, asmeniui, kuriam taikyta apkalta, atsistatydinus iš pareigų, apkaltos procesas nutraukiamas“, – sako Seimo teisininkai.

ELTA jau skelbė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras įregistravo Statuto pataisas, kurios neleistų asmeniniu sprendimu išvengti konstitucinės teisinės atsakomybės. Pagal S. Šedbaro siūlomą projektą, „asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki Konstitucinio Teismo išvados dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, įsigaliojimo momento, atsistatydinti iš pareigų, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu“.

„Statuto pakeitimo projekto rengimą paskatino susidariusi neigiama praktika, kai pradėjus apkaltos procesą ir jau įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kuri nustato, kad asmens, kuriam pradėta apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, asmuo gali atsistatydinti iki balsavimo ir tokiu būdu išvengti konstitucinės teisinės atsakomybės“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys S. Šedbaras.

Šiuo metu Seimo statutas numato, jog pradėjus Seimo nario apkaltos procesą dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo, Seimo narys gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) atsistatydinimo pareiškimą bet kuriuo metu iki balsavimo ir tuo pagrindu yra atleidžiamas iš užimamų pareigų. Tokiu atveju apkaltos procesas yra nutraukiamas, nors ir yra įsigaliojusi Konstitucinio Teismo išvada, kuria nustatoma, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ir tokiu būdu yra išvengiama apkaltos keliamų konstitucinių teisinių pasekmių.