Urna su velionio palaikais pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje.

Norintieji K. Glaveckui ištarti paskutinį „sudie“, tai galėjo padaryti šeštadienį, nuo 12 val. iki 20 val. Atsisveikinti su Seimo nariu politikai ir artimieji rinkosi ir sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. Urna išnešama 14 val., velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.

Išreikšti pagarbą anapilin iškeliavusiam politikui sekmadienį susirinko ir žinomi politikai: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, prezidentas Valdas Adamkus.

Nuotraukoje prie urnos K. Glaveckas – besišypsantis, būtent tokį jį prisimena ir geri bičiuliai – besišypsantį, pozityvų. Draugai sako, kad profesorius labai mėgo keliauti. „Nuoširdus žmogus, prisigalvojo visokių baikų, Būdavo linksma, smagu, gera. Gaila, kad taip įvyko“, – LNK žinioms pasakojo velionio draugas Kazimieras Mikulskis.

Šeštadienį pagerbti K. Glavecko atminimą atėję bendražygiai jį prisiminė kaip ryškų, inteligentišką, neieškantį žodžio kišenėje ir daug davusį Lietuvai. „Tikrai laisvos sielos, išmintingas žmogus. Man jis pirmiausiai yra Nepriklausomybės akto signataras. Čia turbūt yra didžiausias jo palikimas visoje valstybingumo byloje. Ir, aišku, jis yra ekonominės liberalizmo doktrinos pradininkas. Sakyčiau, gal net tėvas šiuolaikinėje Lietuvoje“ – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Profesorius Glaveckas – žmogus su visada besišypsančiomis akimis. Man atrodo, jo akys šypsodavosi net tada, kai jis būdavo piktas.

Šeštadienį atsisveikinti su anapilin iškeliavusiu K. Glavecku atvyko ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Nelengva šnekėti. Tokia netektis ne tik mūsų visuomeniniam gyvenimui, bet turbūt profesorius buvo tas ekonomikos šviesulys, kokių Lietuvoje turėjome labai nedaug. Po to buvo tikrai įspūdinga politinė karjera, bet man jis pirmiausia liks ekonomikos dėstytojas. Profesorius Glaveckas – žmogus su visada besišypsančiomis akimis. Man atrodo, jo akys šypsodavosi net tada, kai jis būdavo piktas“, – sakė G. Nausėda.

Žmogus, aktyviai dirbęs siekiant nepriklausomybės

„Netekome jo per gimtadienį – jam būtų suėję 72 metai. Jauno visiškai dar, kuris dar galėjo Lietuvai tikrai daug gerų dalykų padaryti, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenininko, kuris tais lemtingais 1990 metais aktyviai įsijungė į tuometinę politiką. Jis nebuvo pasyvus, jis buvo labai aktyvus“, – BNS sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė.

Kaip teigė B. Valionytė, nors K. Glaveckas priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis buvo vienas iš jos reformatorių, aktyviai siekęs ją atskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. „Jis veikė ryžtingai, buvo grupė sudaryta, kuri labai aktyviai šį darbą padarė. Šis žingsnis buvo labai svarbus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę todėl, kad tai buvo Kremliui labai aiškus parodymas, kad jo bastionas, Komunistų partija, mąsto Lietuvoje kitaip nei Kremlius“, – pabrėžė signatarė.

Jos žodžiais tariant, Kovo 11-ąją K. Glaveckas sutiko „atvira širdimi“. „Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė“, – sakė signatarė.

Pavyzdys kitiems

Ryškus, charizmatiškas, linksmas, niekada neieškantis žodžio kišenėje ir kartu gilių įžvalgų, galbūt netgi aplenkiančių laiką, autorius – tiek apie ekonomiką, tiek apie politiką, gyvenimą.

Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė prisimindama kolegą teigė, kad K. Glaveckas buvo kovotojas. „Labai gaila žmogaus, kuris buvo labai aktyvus, labai pozityvus, protingas, tokių tikrai Seime labai trūksta ir trūks. Kęstutis buvo kovotojas. Širdies problemų turėjo gan seniai, bet niekas neįtarė, kad jis turėjo problemų, Seime buvo vienas iš aktyviausių žmonių“, – kalbėjo ji.

Pasak buvusios parlamento vadovės, K. Glaveckas „visada turėjo tvirtą nuomonę, poziciją, juo labiau, kad buvo profesionalus, šiuolaikiškas ekonomistas“. „Labai aiškiai formuluodavo savo mintis ir pasakydavo tai, ką turėdavo pasakyti, tai buvo pavyzdys kitiems Seimo nariams, kolega, kuris, deja, šiandien išėjo“, – sakė I. Degutienė.

„Dar vieną bruožą galėčiau atskleisti – jei išorėje atrodydavo aktyvus, kartais ir aštrus, dūšioj buvo labai jautrus žmogus, ir jei, neduok Dieve, kam nors Seime būdavo problemos, jis tikrai buvo vienas iš pirmųjų, kuris norėdavo ir padėdavo“, – prisiminė buvusi Seimo vadovė.

Įžvalgos, aplenkiančios laiką

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama apie K. Glavecką akcentavo, kad jis buvo tikras savo srities profesionalas, eruditas, kurio dažnai reikėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio auditorijoms.

„K. Glaveckas atrodė visada randantis jėgų atsitiesti, todėl jo išėjimas toks netikėtas. Ryškus, charizmatiškas, linksmas, niekada neieškantis žodžio kišenėje ir kartu gilių įžvalgų, galbūt netgi aplenkiančių laiką, autorius – tiek apie ekonomiką, tiek apie politiką, gyvenimą“, – savo užuojautoje sakė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, tai buvo žmogus, kurio nuomonę, vertinimus, pagrįstus nauja pasauline informacija, visada būdavo įdomu išgirsti.

Primename, kad K. Glaveckas mirė po komplikacijų, kilusių atlikus širdies operaciją. Penktadienį mirusiam Seimo nariui K. Glaveckui būtų sukakę 72 metai. Ketvirtadienį parlamentaro kolegos portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad K. Glaveckas atsidūrė ligoninėje, o jo sveikatos būklė – sunki.

1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.

1998–2000 metais K. Glaveckas buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po paskutinių Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.

1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.

1972–2000 metais dėstė VU Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, o 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete. 1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.

2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys. K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.