Centro analitikai pažymi, jog kol kas per anksti teigti, kad Ukrainos kariuomenė nusprendė galutinai palikti Bachmutą.

ISW atkreipia dėmesį, kad sekmadienį Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ kovotojai pasistūmėjo į priekį Bachmuto šiaurės rytuose, Stupkų geležinkelio stoties rajone.

ISW vertinimu, ukrainiečiai pasirinko teisingą miesto gynimo taktiką ir toliau naikina priešo gyvąją jėgą bei techniką patys nepatirdami pernelyg didelių nuostolių.

Net nusprendus galutinai išvesti ukrainiečių karius iš Bachmuto, jie tikriausiai nepasitrauktų iškart ir naudotų priešo sekinimo taktiką, sako analitikai.

„Rusų kariuomenė vargu ar greitai pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų kariaudama mieste“, – sakoma ISW vertinime.

Būsimas Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimas greičiausiai bus skirtas visos Donbaso teritorijos užgrobimui.

Jei pasiseks, Kremlius nutrauks šią nesėkmingą karinę avantiūrą. Tai vasario 3 dieną parašė Rusijos „Telegram“ kanalas BRIEF, siejamas su Kremliaus propagandiste Margarita Simonian.

„Karas gali baigtis Donbaso sienų pasiekimu ir po to seksiančiomis derybomis dėl Chersono–Mariupolio, bandant šių teritorijų sąskaita išspręsti Rusijos saugumo garantijų Ukrainai klausimą ir panašiai. Visi to ženklai yra akivaizdūs... Jeigu gerai pagalvosite, tai yra racionaliausia karo baigtis“, – rašė Rusijos propagandos šaltinis.

Pažymėtina, kad apie tai kalba ir žinomas Rusijos politologas Valerijus Solovėjus.

Anot jo, būtent dėl ​​derybų ir karo sustabdymo Kremlius ruošia didelį puolimą vasario-kovo mėnesiais.

„Užduotis – išvykti garbingomis sąlygomis... Kalbama apie minimumo išlaikymą: tai Donbasas, dalis „naujųjų“ teritorijų (ne visos) ir Krymo apsauga. Apskritai jie nesitiki daugiau“, – kalbėjo politologas.

Rusijos opozicijos žurnalistas Saša Sotnikas perspėjo, kad toks scenarijus karo nenutrauks, o tik atitolins kraujo praliejimą. „Jiems reikia pertraukos prieš žengiant į likusias teritorijas“ – teigė Sotnikas.

Rusijai nepavykus užgrobti visos Ukrainos, pajėgos permetamos į Donbasą ir Luhanską. Vilniaus universiteto docentas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys pakomentavo šią situaciją.

„Pirmomis karo dienomis buvo pasirodžiusi informacija, kad Rusijos žiniasklaidoje buvo tekstai, parašyti apie tai, kokia sėkminga pergalė ir projektai. Tie tekstai iš internetinių portalų buvo išimti iš karto, kai pasimatė, kad pirmos dienos nepavyko. Ten buvo šnekama apie „Nova Rusija“. Vadinasi, ta idėja, gimusi prieš aštuonerius septynerius metus, darbotvarkėje buvo nuo pat pirmų karo dienų, tik dėl karo dinamikos buvo nutildyta“, – sakė D. Šlekys. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak eksperto, amerikiečiai labai skeptiškai vertina Rusijos duodamus pažadus.

„Iš Kyjivo, Černigovo, viena vertus, jie atitraukė pajėgas, bet ateina indikacijos, kad jie toliau kasasi apkasus, stiprina gynybinį perimetrą, kad ukrainiečiai negalėtų jų išvyti, ir kartu jie liktų ten. Tai reiškia, kad visų Kyjive dislokuotų ukrainiečių pajėgų negali atitraukti ir siųsti į Donbaso regioną, nes prie Kyjivo apkasuose yra rusų kariai. Vadinasi, dėl viso pikto tu turi laikyti rezervą Kyjive, kuris gali būti svarbus ginant Donecko regioną. Čia prasidės katės-pelės žaidimas. Kaip paskirstyti tą mažą resursą, ypač ukrainiečių kariuomenės?“ – šnekėjo D. Šlekys.

Didesnė grėsmė V. Putino režimui yra net ne NATO, o Europos Sąjunga, nes Europos Sąjunga yra tam tikras gyvenimo būdas.

Jis paaiškino, kad Rusijos karių atitraukimas gali reikšti tai, kad jie tiesiog nori laiko atsargoms pasipildyti. Tai įrodo ir faktas, kad Rusijos kariai komplektuojami ir toliau iš įvairių vietų, pvz., Armėnijos, Sakartvelo.

„Jiems neužtekto sukauptų karių pirmam smūgiui, pirmam mėnesiui. Dabar jie turi dilemą, jiems reikia naujų karių, bet nauji kariai gali ateiti tik darant mobilizaciją, imant rezervistus, mokytojus verslininkus. Todėl pirmiausia vežama iš kitur, kur yra mažiau integruoti į Rusiją regionai, ima samdinius arba tokius žmones, kurie yra prisiėmę greitųjų paskolų Rusijoje ir sako: „Nurašau paskolą, jei tarnauji“. Jie ima tokius segmentus, nes nenori imti didžiosios masės žmonių, nes sukels pernelyg daug klausimų“, – teigė ekspertas.

Tačiau tokie žmonės nėra apmokyti, pasiruošę karui, aiškino pašnekovas.

„Apie kokybę net neturime kalbėti. Čia yra tas momentas – geriau mes žmonių jūrą, kuri palaikys momentą spaudimo, turės daug aukų, bet kadangi žus žmonės iš tokių marginalių regionų ar visuomenės sluoksnių, mažai kas dėl jų verks. Taip matyčiau V. Putino komandos logiką“, – tikino D. Šlekys.

Jis paaiškino, ko vertos kalbos, kad Rusija neva leidžia Ukrainai stoti į Europos Sąjungą.

„Čia yra įdomus ėjimas, turint omenyje, kad visas Ukrainos karinis skriaudimas prieš aštuonerius metus prasidėjo dėl Ukrainos noro turėti didesnę integraciją su Europos Sąjunga. Kol kas abejoju, kad Kremlius su tuo sutiktų, nes, mano manymu, didesnė grėsmė V. Putino režimui yra net ne NATO, o Europos Sąjunga, nes Europos Sąjunga yra tam tikras gyvenimo būdas – geresnė ekonomika, daugiau laisvės. Ar nori Kremlius Ukrainoje turėti geriau gyvenančius žmones? Labai nustebčiau, kad čia taip lengva ranka jie sutiktų“ – svarstė D. Šlekys.

„Prezidente, kaip vertinate Rusijos pareiškimą, kad ji esą sumažins karines operacijas prie Kyjivo ir kitų Šiaurinės Ukrainos miestų? Ar tai, Jūsų nuomone, reiškia, kad karas galbūt pradeda artėti prie pabaigos? O gal tai vertinate kaip Rusijos bandymą laimėti laiko ir persitvarkyti naujoms karinėms operacijoms?“ – per spaudos konferenciją vietos žurnalistė klausė JAV prezidento Joe Bideno.

„Pažiūrėsime. Nieko nesprendžiu, kol nematau, kokie yra jų veiksmai, pamatysime, ar jie laikysis savo pasiūlymų. Buvau susitikime su NATO valstybių vadovais – Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Atrodo, kad visi sutarė tiesiog stebėti, ką jie pasiūlys. Pamatysime. Ir toliau taikysime griežtas sankcijas, toliau ketiname teikti Ukrainos kariuomenei ginkluotės, toliau atidžiai stebėsime, kas vyksta“, – atsakė J. Bidenas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pareiškimai, kad Maskva po esą prasmingų derybų Stambule radikaliai sumažins savo karinius veiksmus Šiaurinėje Ukrainoje, Kyjivo ir Černigovo srityse, yra strategijos dalis. Šiose vietose Ukrainos kariuomenė atrėmė rusus ir pačiai Kremliaus armijai turbūt būtų naudinga persigrupuoti dėl nuolatinio maisto ir technikos trūkumo.

Analitikai pastebi, kad Rusija kol kas apleido planus apsupti Kyjivą. Neaišku, ar pajėgos perkeliamos į kitą frontą Rytuose, ar tiesiog ruošiamasi naujai operacijai ir rotacijai Šiaurėje.

Pasaulis turėtų būtų pasirengęs dideliam puolimui kitose Ukrainos teritorijose. Visi turėtų žinoti, kad ir toliau sulauksime išpuolių visoje Ukrainoje.

Baltieji Rūmai perspėjo ruoštis dideliam puolimui.

„Turėtume aiškiai suvokti, kas vyksta karo lauke. Niekas neturėtų būti mulkinamas Rusijos. Manome, kad bet koks pajėgų judėjimas iš Kyjivo apylinkių yra pajėgų perdislokavimas, o ne išvedimas. Pasaulis turėtų būtų pasirengęs dideliam puolimui kitose Ukrainos teritorijose. Visi turėtų žinoti, kad ir toliau sulauksime išpuolių visoje Ukrainoje“, – kalbėjo Baltųjų Rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield.

Ukrainiečiai nėra naivūs, naktį iš antradienio į trečiadienį išplatintame pranešime teigė Volodymyras Zelenskis.

„Taip, galima sakyti, kad iš derybų girdime teigiamus signalus, tačiau jie nenutildo rusiškų sprogmenų sprogimų, matome visas rizikas, negalime pasitikėti žodžiais, skambančiais iš šalies, kuri toliau kovoja, kad mus sunaikintų“, – sakė V. Zelenskis.

Pats Kremlius aiškino, kad dabar koncentruosis ties Donbasu, neva toks tikslas buvo nuo pat karo pradžios.

Kaip teigiama, tokią žinią ketvirtadienį pranešė keturi pareigūnai, prezidentui Joe Bidenui perspėjus, kad Kremlius surengs ataką artimiausiomis dienomis.

Optimizmas, kad pavyks išvengti konflikto, kilo praėjus kelioms dienoms, kai Rusijos lyderiai signalizavo, kad patrauks daugiau nei 150 tūkst. karių, kuriuos jie sutelkė prie Ukrainos sienos.

„The Washington Post“ duomenimis, prie šio pranešimo Kremlius pateikė sukurtus vaizdo įrašus, kuriuose tankai ir kita sunkioji technika iš pasienio ruožų išvyksta geležinkelio vagonu. Tačiau JAV pareigūnų įsitikinimu, tai tebuvo pastangos užmaskuoti tikruosius Rusijos ketinimus regione.

Pastarąją nuomonę išsakė keturi pareigūnai, panorėję likti anonimais, idant aptartų jautrią žvalgybos informaciją. Pasak jų, Rusijos pajėgos prie Ukrainos sienos toliau didėjo, o apšaudymai Rytų Ukrainoje tik dar labiau paaštrino situaciją Vašingtone ir Europos sostinėse, kurios tikėjosi užkirsti kelią karui.

Rusija tęsia karines pratybas Baltarusijoje, – prie nesunkiai pasiekiamos Ukrainos sienos, o žvalgybos pareigūnai neslepia – baiminasi, kad tai gali būti priedanga invazijai. Pratybos turėtų baigtis sekmadienį.

J. Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad invazijos grėsmė išlieka labai didelė ir kad Rusija gali sukurti dingstį tai padaryti. Pesimistinis JAV prezidento požiūris sutapo su naujais žvalgybos vertinimais apie Rusijos ketinimus.

Kaip skelbia „The Washington Post“, Vašingtonas gavo patikimos informacijos, kad Rusijos teiginiai gali būti dalis dezinformacijos kampanijos, skirtos suklaidinti JAV, sakė vienas JAV pareigūnas. Kiti du JAV pareigūnai ir Europos pareigūnas patvirtino taip pat susipažinę su žvalgybos duomenimis.

Du JAV pareigūnai „The Washington Post“ teigė, kad yra papildomų žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusijos veiksmai apimtų cheminių medžiagų panaudojimą prieš gyventojus. O vėliau rusai tikintų, kad ukrainiečiai civilius nužudė dujomis. Vienas iš kalbintų pareigūnų sakė, jog tikėtina, kad kaltė galėtų būti suversta ir amerikiečiams.

Tiesa, JAV pareigūnai dar nepateikė įrodymų, kuriais grindžiami jų teiginiai apie kariuomenės judėjimą ar vykdomas operacijas. Tačiau J. Bideno administracija paviešino palydovines nuotraukas, kuriose matyti Rusijos kariuomenės judėjimas.

Šis ilgai lauktas žingsnis yra išankstinė sąlyga Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pirmosioms tiesioginėms deryboms.

Aukščiausio lygio susitikimas, kurio data dar nėra paskelbta, vyks tarpininkaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, Donecko separatistai ir Kijevo pajėgos vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku paleido žalios spalvos raketas, siųsdami signalą, jog pradedamas atitraukimas Petrivskės–Bohdanivkės ruože.

Abi pusės planuoja atitraukti pajėgas už 1 km nuo sąlyčio linijos.

Anksčiau panašūs atitraukimai buvo įvykdyti dviejuose kituose fronto ruožuose: birželį – ties Stanyčno Luhanske, o spalį – prie Zolotė gyvenvietės Luhansko srityje.

Anksčiau Kijevas sakė esąs pasiruošęs penktadienį pradėti pajėgų atitraukimą nuo Petrivskės gyvenvietės Donecko srityje, tačiau separatistai pareikalavo jį atidėti iki šeštadienio.

„Pajėgų ir ginkluotės atitraukimas prasidės šeštadienį, lapkričio 9 dieną, 12 val.“ Kijevo (ir Lietuvos) laiku, sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinio Martino Sajdiko (Martino Zaidiko) pareiškime.

Vis dėlto įtampa tarp konflikto šalių išlieka: ketvirtadienį Donecko srityje, bet ne pajėgų atitraukimo zonoje, žuvo vienas Kijevo vyriausybės pajėgų karys, o dar penki buvo sužeisti, nurodė kariuomenė.

Pajėgų atitraukimas būtų „galutinė išankstinė sąlyga“ surengti keturšalį viršūnių susitikimą, anksčiau šią savaitę sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.

Jis vylėsi, kad šis aukščiausio lygio susitikimas, pirmas toks nuo 2016 metų, galėtų įvykti vėliau šį mėnesį Paryžiuje.

„Daug neišspręstų klausimų“

Gegužę į valdžią atėjęs 41 metų V. Zelenskis, buvęs komikas, siekia atgaivinti taikos procesą ir užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų nusinešusį apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau šios pastangos įstrigo, nes V. Zelenskio planas, taip pat ir dėl karių atitraukimo, sulaukė griežtos kritikos Kijeve – ypač iš karo veteranų ir nacionalistų.

„Normandijos formatu siekiama atnaujinti dialogą, galintį mus priartinti prie visiško karo užbaigimo“, – ketvirtadienį paskelbtuose komentaruose sakė Ukrainos lyderis, turėdamas galvoje keturšales derybas.

Tas viršūnių susitikimas buvo nekart atidėtas dėl žlugusių bandymų atitraukti karius.

Rusija sako palaikanti naujų derybų idėją, bet atsisako įsipareigoti laikytis kokio nors grafiko.

„Norime surengti tą viršūnių susitikimą kuo greičiau, bet tuo pačiu metu manome, kad šis viršūnių susitikimas turi būti gerai organizuotas, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti reikalingi rezultatai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad dar „pernelyg anksti pasakyti“, ar minimos derybos gali įvykti šiemet, nes tebėra „daug neišspręstų klausimų“.

Šeštadienį pradėtą pajėgų atitraukimą, galintį užtrukti kelias, prižiūri ESBO stebėtojai.

Jeigu procesas sėkmingai įvyks, tikėtina, kad atsivers sąlygos tolesniems pajėgų atitraukimams nuo ilgesnės kaip 400 km fronto linijos.

Ruošiantis viršūnių susitikimui Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai taip pat susitarė dėl taikos proceso gairių, vadinamosios Steinmeierio (Šteinmejerio) formulės, numatančios, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.

Karas Rytų Ukrainoje įsiplieskė praėjus apie mėnesiui po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Ukraina ir ją remiančios Vakarų šalys kaltina Maskvą teikiant separatistams finansinę ir karinę pagalbą, nors Rusija šiuos kaltinimus atmeta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė rusų kariams atsitraukti į savo nuolatinio dislokavimo bazes po karinių pratybų Rostovo regione netoli sienos su Ukraina, vėlai šeštadienį, remdamosi Kremliaus atstovu, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Pajėgos atitraukiamos prieš numatomą V.Putino ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą Milane kitą savaitę.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos lyderis buvo susitikęs su savo gynybos ministru Sergejumi Šoigu.

„Ministras pranešė vyriausiajam vadui apie mokymų pietinės karinės apygardos šaudyklose vasaros periodo užbaigimą“, – sakė D.Peskovas, kurį citavo „RIA Novosti“.

„Po šios ataskaitos Putinas nurodė pradėti karių grąžinimą į jų nuolatines bazes ... Iš viso tai 17 600 kariškių, kurie vasarą buvo mokomi Rostovo regiono šaudyklose“, – sakė D.Peskovas.

Prieš mėnesį NATO nurodė, kad Rytų Ukrainoje yra ir prorusiškus separatistus, kovojančius su Ukrainos armija, remia keli tūkstančiai Rusijos karių ir šimtai tankų bei šarvuočių.