„Pernai (...) lenktynės su infliacija buvo pakankamai sudėtingos, nebuvo lengvos. Net ir keletą kartų didinant pagrindines išmokas jos buvo labiau skirtos amortizuoti infliacijos sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojams“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Navickienė.

„Tačiau kalbant apie šiuos metus (...) lenktynes turėtų laimėti Lietuvos žmonės, nes jų planuojamos pajamos 3-4 kartus viršys planuojamą infliaciją, todėl (didėjanti – BNS) gyventojų perkamoji galia turėtų pasijusti kiekvienam Lietuvos žmogui“, – pridūrė ministrė. 

Pasak jos, augančios žmonių pajamos mažina valstybės išlaidas: „Mūsų investicijos į gyventojų pajamų augimą tiesiogine prasme mažina socialinės paramos poreikį“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausį, palyginti su 2023-ųjų sausiu, namų ūkių pajamos vidutiniškai didėja 12 proc., arba 62 eurais.

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,8 procento. 

Pasak M. Navickienės, vienišų pensininkų bei neįgalių žmonių ekonominė padėtis išlieka sudėtingiausia.

„Pensininkų skurdas vis dar Lietuvoje yra aukštas, taip pat negalią turintys asmenys. Vieniši negalią turintys asmenys vis dar turi būti mūsų valstybės radare, prioritete kaip pažeidžiama grupė, kuriai reikia daugiausia pastangos, pagalbos ir dėmesio“, – žurnalistams sakė ministrė.

„Jeigu visų kitų grupių įtaka jų skurdo rizikai ir atskirties rizikai yra efektyvesnės, tai šios grupės žmonės, sakyčiau, kad vis dar yra vienos pažeidžiamiausių Lietuvoje“, – pridūrė M. Navickienė. 

Ministrės teigimu, socialinę paramą arba išmoką šiuo metu gauna daugiau nei 60 tūkst. gyventojų.

Tačiau pašto siuntų šiemet sumažėjo – per ketvirtį jų išsiųsta 19,6 mln. – 2,5 proc. mažiau nei prieš metus ir ir 8,3 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį.

RRT strateginio valdymo grupės patarėja Viktorija Goferienė sako, kad siuntų skaičius mažėja dėl vis rečiau siunčiamų laiškų.

„Didžiausią įtaką sumažėjusiam pašto siuntų kiekiui turi žymiai krentančios siunčiamų laiškų apimtys. Palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, jų kiekis sumažėjo 24,1 proc. Jos sudarė 35,6 proc., arba 7 mln. vienetų visų pašto siuntų“, – RRT pranešime teigia V. Goferienė.

Pagal bendrąsias pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė valstybės valdomas Lietuvos paštas (25 proc.), bendrovės „DPD Lietuva“ (19,8 proc.), „Venipak Lietuva“ (12 proc.), „DHL Lietuva“ (10,3 proc.), „Omniva LT“ (9,5 proc.) ir „FedEx Express Lithuania“ ( 9 proc.).

Didžiausią įtaką sumažėjusiam pašto siuntų kiekiui turi žymiai krentančios siunčiamų laiškų apimtys.

 

Pajamos už korespondenciją trečiąjį ketvirtį siekė 11,7 mln. eurų ir buvo 8,9 proc. mažesnės nei pernai liepą–rugsėjį.

Daugiausia pajamų – 50,7 mln. eurų – gauta už pašto siuntinių siuntimą (5,5 proc. daugiau nei prieš metus ir 1 proc.  daugiau nei antrąjį ketvirtį). Iš viso išsiųsta 12,6 mln. pašto siuntinių (atitinkamai  15,7 proc. ir 4,4 proc. daugiau).

Didžiausią rinkos dalį šiame segmente užėmė Lietuvos paštas (83,2 proc.), „DHL Lietuva“ (4,4 proc.), „Zipas“ (3,8 proc.), „Pašto paslaugos“ (2,7 proc.) ir „FedEx Express Lithuania“ (1,4 proc.).

Pagal pajamas, gautas už pašto siuntinių pristatymą, didžiausią dalį užėmė „DPD Lietuva“ (24,9 proc.), „Venipak Lietuva“ (15,2 proc.), „DHL Lietuva“ (12,0 proc.), „Omniva LT“ (12,0 proc.) ir Lietuvos paštas (9,4 proc.).

49,1 proc. visų pašto siuntų, atsiimtų paštomatuose, pristatė bendrovė „Omniva LT“, Lietuvos paštas (23 proc.), „DPD Lietuva“ (15,4 proc.), „Itella logistics“ (6,5 proc.) ir „Venipak Lietuva“ (5,7 proc.).