Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasinaudojo turima dauguma, kad parlamente neįprastai greitai prastumtų pataisų projektą, pateiktą svarstyti Seimui anksčiau trečiadienį.

Teisės aktas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose buvo priimtas 215 balsų prieš 161; 24 įstatymų leidėjai susilaikė.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) spalį nurodė Lenkijai „nedelsiant sustabdyti“ savo sprendimą paankstinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų.

Pagal šį kontroversišką įstatymą atsistatydinti turėtų daugiau kaip trečdalis dabartinių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant jo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf).

Prezidento padėjėjas Andrzejus Dera (Andžejus Dera) trečiadienį sakė lenkų žiniasklaidai, kad neprastai spartus pataisų projekto priėmimas yra „vyriausybės susitarimo su ETT, kad Lenkijai nereikėtų mokėti baudų“ rezultatas.

Liuksemburge veikiantis ETT galėtų Lenkijai skirti baudų už ES teisės pažeidimus. Vis dėlto galutinio sprendimo šioje byloje jis dar nėra priėmęs.

PiS vyriausybė anksčiau gynė balandžio 3-ąją priimtą Aukščiausiojo Teismo reformos įstatymą kaip dalį pastangų kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, kurioje iki šiol išlikę komunistinio laikotarpio atgyvenų.

„Sisteminės grėsmės“

Tačiau PiS deputatas Marekas Astas, trečiadienio rytą pateikęs pataisų projektą parlamentui, sakė, kad jis panaikina nuostatas dėl teisėjų pensinio amžius, kaip įpareigoja ETT nutarimas.

„Kaip ir tikisi ETT... jeigu šis teisės aktas įsigalios, paveikti teisėjai galės grįžti į Aukščiausiąjį Teismą tomis pačiomis (įdarbinimo) sąlygomis, tarsi niekur nebūtų išėję“, – Lenkijos žiniasklaidai sakė M. Astas.

Pagal įstatymą pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų ir visi, kas norėjo dirbti toliau, turėjo prašyti prezidento sutikimo. Prezidentas turėjo galią atmesti prašymus.

Kad pataisos įsigaliotų, jas dar turi patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas – PiS remiamas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Vis dėlto buvo keliamas klausimas, ar parlamentui buvo būtina priimti šias pataisas. Teisės ekspertų nuomonė, įstatymui dėl teisėjų pensinio amžiaus atšaukti pakako pačios ETT nutarties.

Praėjus vos kelioms dienoms po ETT sprendimo Aukščiausiojo Teismo pirmininkė M. Gersdorf paprašė 23 teisėjų grįžti į darbą.

Ji PiS inicijuotą įstatymą vadino valymu ir atsisakė atsistatydinti. Pasak M. Gersdorf, Lenkijos konstitucija numato, kad ji turi teisę dirbti visą šešerių metų kadenciją iki 2020-ųjų.

ETT nutarimas dėl Aukščiausiojo Teismo reformos buvo priimtas tvyrant didesnio masto priešpriešai tarp Briuselio ir PiS vyriausybės dėl didelės Lenkijos teismų pertvarkos, pradėtos nuo šios partijos atėjimo į valdžią 2015 metais.

Šios reformos taip pat paskatino ES inicijuoti precedento neturinčią procedūrą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Pagal šią procedūrą teoriškai galėtų būti sustabdyta Lenkijos teisė balsuoti priimant ES sprendimus.

Šiuo sprendimu, kuris gali dar labiau padidinti įtampą Briuselio ir Varšuvos santykiuose, Lenkija yra įpareigota į darbą sugrąžinti tuos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie buvo priversti išeiti į pensiją, sulaukę 65 metų.

Šį pakeitimą Europos Teisingumo Teismui (ETT) apskundusi Europos Komisija tvirtino, kad šia reforma buvo pažeistas įstatymo viršenybės principas.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) Briuselyje pareiškė, kad jo vyriausybė į teismo sprendimą „atsakys jį peržiūrėjusi“.

„Lenkija privalo nedelsiant sustabdyti šio nacionalinio įstatymo nuostatų, susijusių Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus mažinimu, taikymą“, - nurodė Europos Teisingumo Teismas.

EK kreipėsi į Liuksemburge įsikūrusį teismą, prašydama „kuo greičiau“ priimti sprendimą šiuo klausimu ir perspėdama, kad Varšuva skubina minėtą amžiaus ribą pasiekusių ir ją peržengusių teisėjų atleidimą.

„Pažiūrėsime, ką šios (ES) institucijos siūlo. Kai tai apsvarstysime, bus išanalizuotos kelios galimybės“, - sakė M. Morawieckis.

Teismas taip pat nutarė, kad sprendimas sustabdyti teisėjų privalomą išėjimą į pensiją „yra taikomas atgaline tvarka“, nes keli teisėjai jau buvo priversti atsistatydinti.

ETT savo galutinį sprendimą šiuo klausimu paskelbs vėliau. Jis gali skirti Lenkijai baudą, jeigu nuspręs, kad Lenkija pažeidžia ES įstatymus.

Europos Komisija išreiškė susirūpiną, kad paankstinus teisėjų išėjimą į pensiją teismą paliks daug ankstesnių vyriausybių paskirtų teisėjų, o tai leis į jų vietą paskirti naujus, dabartinei Varšuvos valdžiai lojalius teisininkus.

Liepą Lenkijoje įsigaliojęs daug aistrų sukėlęs įstatymas numato teisėjų pensinio amžiaus mažinimą nuo 70 iki 65 metų.

Šiuo įstatymu Lenkija pažeidė ES sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė tapdama Bendrijos nare 2004 metais, pabrėžė Europos Komisija.

Kad konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytos pataisos įsigaliotų dabar betrūksta prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) parašo. Valstybės vadovas yra glaudžiai susijęs su valdančiaisiais ir iki šiol palaikydavo jų politiką.

Teisės aktas buvo priimtas 55 balsais prieš 23; du senatoriai susilaikė.

Šį žingsnį nušvilpė protestuotojai, susirinkę prie Senato pastato.

Naujasis teisės aktas, jeigu būtų patvirtintas prezidento, suteiktų teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba (KRS). Prezidentui taip pat suteikiamos galios reguliuoti teismo darbą. Be to, būtų įkurta drausmės taryba, nagrinėjanti įtariamus procedūrų arba etikos pažeidimu pasiūlius teisingumo ministrui.

ES lyderiai sako ši reforma kelia pavojų teismų nepriklausomybei ir teisinės valstybės principams Lenkijoje. Penktadienį susirūpinimą taip pat išsakė JAV Valstybės departamentas.

PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) teigia, kad Lenkijos teismai tebedirba pagal komunistinių laikų modelį, o teisėtvarkos sistemoje išlikę daug ano laikmečio, pasibaigusio 1989 metais, teisėjų. Valdančiųjų lyderis sako, kad teisingumo sistemai reikalingi „radikalūs pokyčiai“, kad ji taptų veiksminga ir patikima.

Ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo) sako, kad naujasis įstatymas yra valstybės vidaus reikalas ir kad vyriausybė nepaklus jokiam užsienio spaudimui.

Prieš planuotą balsavimą penktadienio vakarą didelės minios susirinko protestuoti prie Aukščiausiojo Teismo pastato Varšuvoje ir keliuose kituose miestuose. Apie 200 protestuotojų taip pat susirinko prie A.Dudos pajūrio vasarnamio Juratos kurorte Helo nerijoje. Demonstrantai reikalavo, kad prezidentas vetuotų siūlomas pataisas.

Prezidentas teisės aktą gali pasirašyti per 21 dieną. Manoma, kad jis apsispręs tik po pirmadienį planuojamo susitikimo su AT pirmininke Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf).

Prezidento parašo taip pat laukia du kiti teisės aktai dėl KRS ir bendrųjų teismų reformos.

A.Duda laimėjo prezidento rinkimus būdamas PiS narys, bet išstojo iš partijos, laikydamasis tradicijos, kad Lenkijai vadovauja nepartinis lyderis. Daugelis prognozuoja, kad teismų reformos pataisas pasirašys.

JAV Valstybės departamentas penktadienį paragino visas susijusias šalis „užtikrinti, kad jokios teismų reformos nepažeistų Lenkijos konstitucijos arba tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir atitiktų teismų nepriklausomybės bei valdžių atskyrimo principus“, taip kvietė plėtoti dialogą.

A.Duda iki šiol nesutiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, buvusio Lenkijos premjero, kvietimu surengti derybas šiuo klausimu.

D.Tuskas sakė Lenkijos televizijai TVN24 esantis pasiruošęs deryboms ir pridūrė, kad „šiek tiek nusivylė“, jog susitikimas nebuvo surengtas.

„Lenkijos prezidentas turėtų būti susirūpinęs dėl padėties – ji, galima sakyti, yra rimta“, – pabrėžė ES lyderis.

Pasak D.Tusko, Lenkijos vyriausybės suplanuoti teismų sistemos pokyčiai suteiktų jai galimybę apriboti visuomenės laisves, jeigu to panorėtų. Jis pabrėžė, kad tokia padėtis prieštarauja ES principams ir kenkia Lenkijos tarptautiniam įvaizdžiui.

Vis dėlto jis pripažino, kad per septynerius metus, kai dirbo premjero poste, jis susidurdavo su pasipriešinimu teismų reformai.

„Teismų nepriklausomybės, kurią vertiname, kaina buvo būtinų reformų stygius“, – sakė D.Tuskas.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) savo ruožtu perspėjo Lenkiją, kad prieš ją gali būti pradėta procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, suteikianti galimybę taikyti sankcijas už „sunkius ir nuolatinius“ ES pagrindinių principų pažeidimus. Lenkijai teoriškai galėtų būti atimta teisė balsuoti ES Taryboje, bet tokiam precedento neturinčiam žingsniui turėtų pritarti visos Bendrijos narės.

Konservatyvių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra sakęs, kad jo vyriausybė niekada nepalaikytų sankcijų Lenkijai.

Žemieji parlamento rūmai, Seimas, kontroliuojamas partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), 235 balsais „už“, 192 „prieš“ ir 23 parlamentarams susilaikius, pritarė įstatymui, suteikiančiam teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba.

Ši priemonė yra viena iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, PiS teigimu, yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.

Vis dėlto Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) trečiadienį pareiškė, kad „tie įstatymai smarkiai didina sistemines grėsmes teisinės valstybės principui Lenkijoje“.

„Kartu paėmus jie gali panaikinti bet kokią likusią teismų nepriklausomybę, o teismų sistema būtų visiškai politiškai kontroliuojama vyriausybės“, – pridūrė jis.

F.Timmermansas perspėjo Lenkiją, kad nenutraukus tų reformų EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.

Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) iš opozicinės Pilietinės platformos (PO) anksčiau ketvirtadienį pavadino šią Aukščiausiojo Teismo reformą „grėsmingu perversmu“.

Įstatymui dar turi pritarti Lenkijos parlamento aukštieji rūmai, Senatas, taip pat kontroliuojamas PiS, bei šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda).

Teisininko išsilavinimą turintis A.Duda, glaudžiai susijęs su PiS, ketvirtadienį išplatino pranešimą, kad atsisakė susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, taip pat yra kritikavusiu situaciją Lenkijoje.

PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmė reformuoti teismus ir žiniasklaidą, bet kritikai tokius valdančiųjų veiksmus vadina bandymais konsoliduoti valdžią.

Praėjusią savaitę Varšuvoje bei kituose miestuose dešimtys tūkstančių žmonių išėjo protestuoti prieš teismų sistemos reformas, jau priimtas abiejų parlamento rūmų.

Pirmasis teisės aktas numato, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas PiS.

Antrasis įstatymas skelbia, kad teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teismų pirmininkus.