Pasak medicinos centro „Northway“ Kauno filialo vadovės Auksės Gečionienės, naujoji klinika atidaryta siekiant, kad Kauno miesto ir rajono gyventojai galėtų gauti aukščiausios kokybės specializuotas medicinos paslaugas nelaukdami eilėse, negaišdami laiko, vienoje vietoje. Pirmuosius pacientus priėmęs rugpjūčio mėnesį, šiuo metu medicinos centras jau veikia visu pajėgumu.

Pačioje Kauno širdyje įsikūrusiame medicinos centre pacientams siūlomas platus paslaugų spektras nuo profilaktikos, ligų diagnostikos iki chirurginio gydymo ir pagalbinio apvaisinimo. Čia pacientus pasitinka rūpestingi, visada atidžiai išklausantys specialistai, kurių tikslas – atsakingai pasirūpinti kiekvieno besikreipiančio sveikata, laiku pastebėti net menkiausius pakitimus, tiksliai išsiaiškinti nerimą keliančios sveikatos problemos priežastį, paskirti efektyviausią gydymą ir padėti kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

„Northway“ medicinos ir chirurgijos centras Kaune. 

Ypatingas dėmesys naujajame centre skiriamas nevaisingumui gydyti. Pripažinti šios srities specialistai, moderni įranga ir centre įsikūrusi pažangi, pirmoji Kaune privati pagalbinio apvaisinimo laboratorija leidžia greitai išsiaiškinti galimas nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausius gydymo metodus.

„Northway“ vaisingumo laboratorija.  

Medicinos centro „Northway“ Kauno filialo vadovė atkreipia dėmesį, kad vien tik nevaisingumo gydymu čia neapsiribojama. Modernioje gydymo įstaigoje teikiamos profesionalios įvairių medicinos sričių specialistų konsultacijos.

Daug dėmesio čia skiriama greitai ir tiksliai diagnostikai ir efektyviam gydymui. Centre naudojami naujausi diagnostikos ir gydymo metodai, dirba profesionalūs, ilgametę patirtį turintys ir savo kvalifikaciją nuolat tobulinantys specialistai – gydytojai kardiologai, neurologai, endokrinologai, kraujagyslių chirurgai, urologai, proktologai, akušeriai ginekologai, vidaus ligų gydytojai, dietologai ir kiti savo sričių ekspertai.

Naujajame medicinos centre įsikūrusiame dienos chirurgijos stacionare atliekamos ginekologinės, proktologinės operacijos, lazerinės hemoroidektomijos, modernios lazerinės išsiplėtusių kojų venų ir kitos operacijos.

„Northway“ operacinė.  

„Kiekvienam pacientui skiriame ypatingą dėmesį ir siekiame maksimaliai pateisinti jo lūkesčius. Pasitelkę modernią pasaulyje pripažintų gamintojų įrangą, savo žinias ir ilgametę patirtį, pacientams galime pasiūlyti greitą ir ypač tikslią diagnostiką ir efektyvų gydymą“, – sakė A. Gečionienė.

Pasak A. Gečionienės, šiuolaikiško ir inovatyvaus medicinos centro Kaune tikslas – skatinti žmones atsakingiau rūpintis savo sveikata, suteikiant galimybę gauti aukščiausios kokybės reikalingas medicinos paslaugas greitai ir vienoje vietoje. Centro vadovė akcentuoja  išskirtinį lankstumą registruojant pacientus konsultacijoms. Jos teigimu, visuomet stengiamasi pacientą priimti kuo greičiau, o esant didesniam nei įprastai tam tikrų paslaugų poreikiui, papildomai kviečiami šios srities gydytojai, dirbantys kituose miestuose esančiuose medicinos centruose „Northway“.

Baigdama pokalbį medicinos centro „Northway“ Kauno filialo vadovė primena, kad laiku atlikti tyrimai, tiksli diagnostika ir efektyvaus gydymo skyrimas gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos problemų ir žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Todėl, pastebėjus sveikatos pokyčių, svarbiausia nedelsti ir kreiptis į specialistus. Dabar jie – lengvai pasiekiami ir visai šalia jūsų.

Medicinos centrai „Northway“ – vienos didžiausių kompleksinės medicinos, chirurgijos, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugas teikiančių gydymo įstaigų Lietuvoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu „Northway“ jungia aštuonis medicinos centrus.

Klaidos – nevalgyti ir nejudėti

Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.

"Pirmas žingsnis po operacijos – mažinti organizmo stresą. Tam padeda skausmą malšinantys vaistai, kuriuos jau pradeda lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, – judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta", – akcentuoja ji.

Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos.

"Moksliniai tyrimai rodo, kad net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8–12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po sunkių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui", – aiškina A.Gečionienė.

Jeigu pacientas pradeda valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais.

Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą ir operuotą vietą aprūpintų baltymais, bei labai greitai netenka raumenų masės. "Jeigu pacientas pradeda valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės ar dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka vėl operuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju, vietoje trijų–keturių dienų ligoninėje pacientas pasilieka tris–keturis mėnesius", – teigia gydytoja.

Antroji klaida, pasak jos – baimė judėti. Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo proceso. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl gyja greičiau, o pacientas sparčiau atsigauna.

Reikia baltymingo maisto

Gydytojos A.Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai ar dviem pacientas turėtų išgerti skysto baltymingo, turinčio daug kalorijų gėrimo, kuris būtų lengvai pasisavinimas žarnyne.

"Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstančių keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų bei didelį kiekį kitų gyti reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro- ir makroelementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną ar du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymais papildytų patiekalų", – pataria ji.

Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui, gavus pirmąjį maistą, jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.

"Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai bei širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl, kai pacientas bando po operacijos atsistoti, – jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Didesnis cukraus lygis taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę", – sako gydytoja A.Gečionienė.

Ne tuščių kalorijų

Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nebūtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kai dėl šalyje paskelbto karantino lankyti pacientus yra draudžiama.

Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik pačių naudingiausių bei vertingiausių maisto produktų.

"Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius, patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų", – teigia specialistė.

Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.

„Pirmas žingsnis po operacijos – organizmo streso mažinimas. Tam padeda nuskausminamieji, kurie jau pradedami lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, yra judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta“, – akcentuoja ji.

Pagrindinės klaidos – nevalgyti ir nejudėti

Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai-dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos.

„Moksliniai tyrimai rodo, jog net jeigu pacientas yra po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8-12 val., trukusios anestezijos, jis sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po didelių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui“, – aiškina gydytoja A. Gečionienė.

Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą bei operuotą vietą aprūpintų baltymais, ir labai greitai netenka raumens masės.

„Jeigu pacientas ima valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės-dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka peroperuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju vietoje trijų-keturių dienų ligoninėje pacientas čia pasilieka tris-keturis mėnesius“, – teigia gydytoja A. Gečionienė.

Antroji klaida, pasak jos – baimė judėti. Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi bei maisto medžiagomis, todėl greičiau gyja, o pacientas sparčiau atsigauna.

Iškart po operacijos – baltymingas maistas

Gydytojos A. Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai-dviem pacientas turėtų išgerti skystą baltymingą kaloringą gėrimą, kuris būtų lengvai pasisavinimas žarnyne.

„Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstantį keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų, bei didelį kiekį kitų gijimui reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro ir makro elementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną-du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymais praturtintų patiekalų“, – pataria ji.

Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui gavus pirmąjį maistą jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.

„Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai ir širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl kai pacientas bando po operacijos atsistoti, jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Cukraus lygio padidėjimas taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę“, – sako gydytoja A. Gečionienė.

Anot jos, ligoninėje gulintiems artimiesiems maisto lauknešėliai nėra būtini. Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kuomet dėl šalyje paskelbto karantino lankymas yra draudžiamas. Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik patys naudingiausi bei vertingiausi maisto produktai.

„Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta, ar mano jau minėtų gydomųjų gėrimų. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų“, – teigia specialistė.