„Rekordinė buvo prekių ir paslaugų eksporto dalis bendrajame BVP. Pralenkėme Estiją ir šiuo rodikliu esame viena atviriausių pasaulių ekonomikų. Daugiau nei 80 proc. BVP sudaro prekių ir paslaugų eksportas“, – „Swedbank“ renginyje, skirtame gyventojų finansinės elgsenos tyrimo bei asmeninių finansų vertinimo pristatymui, sakė N. Mačiulis.

„Tai nebuvo tiesiog pigių prekių ir pigių paslaugų pardavimo augimas Europoje ir pasaulyje. Matėme įspūdingą Lietuvos ekonomikos transformaciją. Sparčiausiai augo aukštos vertės eksportas, per dešimtmetį jis beveik trigubai padidėjo, žemesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas augo lėčiau“, – pridūrė N. Mačiulis.

Pasak jo, didesnis progresas stebimas paslaugų eksporto pokyčiuose.

„Jokia kita ES šalis negali pasigirti tokiais augimo tempais. IT ir ryšio technologijų, kitų verslo paslaugų eksportas išaugo 6 kartus per dešimtmetį. Pasižiūrėjau kitų panašaus išsivystymo valstybių aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimą – nė viena nepriartėjo“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, nė vienas rodiklis nesignalizuoja apie perkaistančią ekonomiką. Vienas iš pavyzdžių – aukštas būsto įperkamumo indeksas.

„Būsto įperkamumo indeksas yra rekordinėse aukštumose beveik visuose Lietuvos miestuose. Tai reiškia, kad niekada nebuvo taip lengva įpirkti būstą. Namų ūkiui reikia mažiau nei 30 proc. mėnesio pajamų, kad įsigytų vidutinį būstą“, – teigė N. Mačiulis.

Gyventojai labai gerai pastebi, kad kažkurios prekės ar paslaugos pabrango dvigubai ar trigubai, ir čia mes galime matyti, kad kai kurios kasdieninio vartojimo prekės iš tiesų pabrango.

Tuo metu prekių ir paslaugų krepšelis, pasak jo, minimu laikotarpiu pabrango 20 proc.

„Gyventojai labai gerai pastebi, kad kažkurios prekės ar paslaugos pabrango dvigubai ar trigubai, ir čia mes galime matyti, kad kai kurios kasdieninio vartojimo prekės iš tiesų pabrango: žuvis – 40 proc., pienas ir pieno produktai – daugiau nei 40 proc. Daugelis paslaugų brango trečdaliu. (...) Rasime prekių ir paslaugų, kurios Vilniuje turbūt pabrango dvigubai ar trigubai, bet mes žiūrime visos Lietuvos vidurkį. Kai kuriuose miestuose paslaugos išlieka daug pigesnės“, – tikino ekonomistas.

Tuo metu komunikacijos paslaugos, anot N. Mačiulio, atpigo ketvirtadaliu, o, pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė brango vos 1 proc.

Tuo metu „Swedbank” apklausa rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, priskiriančių save vidutiniam ir aukštesniam socialiniam sluoksniui, padaugėjo 12 proc. Remiantis apklausos rezultatais, save skurdžiai gyvenančių gyventojų grupei priskiriančių skaičius per 10 metų sumažėjo daugiau nei perpus iki 6 proc.

„Swedbank“ finansų instituto tyrimo duomenimis, nuo 2009 iki 2019 metų padidėjo gyventojų išlaidos laisvalaikio pramogoms, drabužiams, hobiams, saldumynams, taip pat gurmaniškiems skanėstams, aksesuarams.

Tiesa, tyrimas taip pat atskleidžia paradoksą, kad 39 proc. apklaustųjų nurodo šiuo metu galintys įpirkti mažiau arba daug mažiau nei prieš dešimtmetį, o teigiančiųjų, kad gali įpirkti daugiau, dalis siekia 35 proc.

Gyventojai taip pat nurodo, kad per šį laikotarpį jų asmeninės pajamos paaugo vidutiniškai 67 proc., tuo metu kainos, jų vertinimu, išaugo 151 proc. Tuo metu „Swedbank“, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, nurodo, kad iš tiesų atlyginimai per dešimtmetį išaugo 77 proc., pensijos – 60 proc. Infliacija per dešimtmetį išaugo 20 proc.