Atsakymus į kiekvienam profesionaliam sportininkui svarbius klausimus dešimt Lietuvos paralimpinės rinktinės atletų gavo pirmą Elitinės paralimpiečių akademijos mokymų savaitgalį.

Į mokymų suolą sėdo lengvaatlečiai Aušra Garunkšnytė, Oksana Dobrovolskaja, Andrius Skuja ir Ramūnas Rojus, šaulė Raimeda Bučinskytė, golbolininkas Nerijus Montvydas, snieglentininkas Rapolas Micevičius, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, triatlonininkas Ernestas Česonis.

Lietuvos rinktinės paraatletai, atstovaujantys šaliai aukščiausio rango tarptautinėse varžybose, naujų žinių sėmėsi iš sporto psichologo Andriaus Liachovičiaus, sporto medicinos gydytojo Daliaus Barkausko, komunikacijos specialistės Lauros Čiginskaitės. O pirmo mokymų savaitgalio staigmena sportininkams tapo nuotaikingas susitikimas su rinkodaros specialiste ir nuomonės formuotoja Dovile Filmanavičiūte.

„Labai patiko sporto psichologijos paskaita ir praktinės užduotys. Manau, kad tikrai pritaikysiu naujų dalykų per varžybas, kai reikia tvarkytis su emocijomis. Atletai susiduria su šiais iššūkiais. Visada įdomu klausyti sporto gydytojo apie kvėpavimo technikas, kurios skirtos ir kūno relaksacijai, ir aktyvavimui.

Supratau, kad komunikacija yra ta sritis, kur turi nemažai dirbti, kad čia pasiektum didesnių tikslų. Visa tai reikia protingai derinti su sportine savo gyvenimo puse, kad nenukentėtų pagrindiniai tikslai.

Esu labai patenkintas savaitgaliu. Dirbame nedidelėje grupėje, o tai suteikia didesnio interaktyvumo galimybę. Labai lengvai įsisavinome informaciją, nors turėjome dvi ilgas ir intensyvias mokymų dienas. Jau laukiu kitų mokymų“, – savaitgalį Elitinėje paralimpiečių akademijoje įvertino E. Česonis.

Ilgų nuotolių bėgikė Aušra Garunkšnytė, kuri antrą mokymų dieną spėjo įveikti pusės maratono nuotolį Vilniaus maratone, džiaugėsi ir motyvuotais kolegomis sportininkais, ir lektoriais bei jų atgaliniu ryšiu.

„Aš savo sportiniame kelyje ypatingą dėmesį skiriu psichologijai, nes noriu gerai jaustis per varžybas. Man labai patiko ir paskaitos apie komunikaciją, per kurias sužinojau daug naudingų dalykų, pavyzdžiui, kaip bendrauti su gerbėjais socialiniuose tinkluose. Tai ir daug kitų naujų dalykų iš karto taikysiu savo kasdienybėje“, – įspūdžiais po pirmo mokymų savaitgalio dalijosi projekto dalyvė A. Garunkšnytė.

„Džiaugiuosi Lietuvos paralimpinio komiteto suteikta galimybe dalyvauti šiuose mokymuose. Temos buvo puikios, nes apėmė svarbius aspektus. Negaliu išskirti vienos paskaitos, kadangi sportininko fizinė, psichologinė būklė bei mokėjimas kurti savo prekės ženklą tarpusavyje yra labai susiję. Man asmeniškai šios dvi dienos buvo tiek jau žinomos informacijos prisiminimas, tiek ir naujų dalykų sužinojimas, kaip kvėpavimo pratimai, kuriuos tikrai planuoju įtraukti į savo kasdienę rutiną”, – sakė G. Čepavičiūtė.

Lietuvos paralimpinis komitetas projektą įgyvendina kartu su prekybos ir laisvalaikio centru „Panorama“, projektą palaiko ir Tarptautinis paralimpinis komitetas.

„Labai smagu, kad mūsų sportininkai nori tobulėti ir arenose, ir už jų ribų, yra žingeidūs ir nori pasitelkti naujas žinias siekiant savo tikslų. Ačiū jiems, o taip pat visiems lektoriams, kurie iš širdies dalijasi vertinga patirtimi ir žiniomis su sportininkais. Už galimybę tobulėti dėkojame projekto partneriams „Panoramai“, labai vertiname mūsų bendradarbiavimą kuriant pokytį ir pridėtinę vertę sportininkams.

Jau lapkritį turėsime antrą mokymų savaitgalį, planuojame ne mažiau įdomias paskaitas su specialistais iš kitų sričių, kurios tampriai susijusios su sėkminga profesionalaus sportininko karjera”, – sakė projektą koordinuojanti Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė. 

Metus truksiančio projekto dalyviai gaus Elitinės paralimpiečių akademijos baigimo sertifikatus.

Tekančios Saulės šalyje vykusias paralimpines žaidynes lengvaatletė praleido dėl apmaudžios traumos, bet negatyvius prisiminimus veja šalin. Bėgikė neabejoja – į Paryžių ji keliaus stipresnė.

Patenka tarp greičiausių Lietuvos maratonininkių

Žabaliukai – tokį žodį kalbėdama apie silpnaregius sportininkus pavartoja A.Garunkšnytė. Mergina kairiąja akimi nemato apskritai, o dešine – vos 6 procentais. Tačiau tai netrukdo ne tik gyventi visavertį gyvenimą, bet ir siekti sporto aukštumų. Praėjusiais metais Kopenhagos maratone jos užfiksuotas laikas – 3 val. 15 min. 44 sek. – patenka tarp 20 greičiausių Lietuvos stajerių rezultatų 2022-aisiais.

Solidžiu asmeniniu rekordu A.Garunkšnytė gali didžiuotis ir perpus trumpesniame nuotolyje: 2017-ųjų Kauno maratone ji netgi lipo ant prizininkių pakylos, „Hollister pusmaratonį“ įveikusi per 1 val. 30 min. 50 sek.

„Norėčiau nubėgti maratoną per 3 valandas. Tėra vos kelios paraatletės merginos, kurios maratoną bėga tokiu greičiu – būtų nerealu! Tačiau jei taip kada nors nutiks, būsiu alkana ir sakysiu, kad noriu bėgti dar greičiau“, – su kuklia šypsena tikslą įvardijo A.Garunkšnytė.

Viena greičiausių Lietuvos stajerių dažniausiai treniruojasi dukart per dieną. Iš Ukmergės kilusią, o dabar Vilniuje gyvenančią sportininkę treniruoja Jonas Žakaitis. Paraatletų čempionatuose mergina varžosi T12 klasėje – šioje grupėje startuojančių atletų regėjimo laukas mažesnis nei 5 laipsnių spinduliu.

„Karjeroje įvyko šioks toks pokytis, nes nebestartuoju viena ir mane lydi gidas. Turiu T12 klasę ir galiu pasirinkti, ar noriu būti viena trasoje, ar noriu, kad mane lydėtų vadinamas gidas. Pradėjus dirbti su Jonu nusprendėme, kad renkamės tą variantą, kuris geriausias“, – sakė A.Garunkšnytė, kurios vedliais Kopenhagoje tapo Egidijus Adomkaitis, o Frankfurte – Linas Mikalainis.

Į treniruotes A.Garunkšnytė kone visada atvyksta pirmoji. Jei „Love Streams Running“ ekipos nariai treniruotę pradeda 7.30 val. ryto, apšilimą Vilniaus lengvosios atletikos manieže darančią Aušrą išvysti galima pusvalandžiu anksčiau. Treniruotis mergina gali bet kuriuo paros metu, tačiau bėgdama tamsoje nesijaučia komfortabiliai.

„Galiu bėgti tamsoje, bet jaučiuosi nepatogiai. Blogiausias variantas, kai nėra nei šviesu, nei tamsu. Yra buvę taip, kad atbėgau į treniruotę, buvo prieblanda ir treneriui sakau, kad nieko nebematau. O jis juokaudamas atsakė „negi perėjai į T11 klasę“, – juokėsi A.Garunkšnytė.

Dėl pandemijos „nuplaukė“ trys maratonai

Specializuotis maratone A.Garunkšnytė pradėjo tik prieš mažiau nei šešerius metus. Iki tol ji dalyvaudavo vidutinių nuotolių varžybose, bet bėgti stadione bei varžytis tik šalies čempionatuose lengvaatletė nebematė prasmės.

„Tada sportavau pas Juozapą Garalevičių, daug dalyvaudavau varžybose Lietuvoje, nevykdavau į užsienį. Pajutau, jog nebenoriu skirti tiek daug laiko sportui, kiek skiriu, nes dalyvauju tik vietinėse varžybose ir laimiu medalius Lietuvos čempionate, bėgdama su žabaliukais. Atėjo momentas, kai nuspendžiau, jog reikia kažką keisti“, – lūžio tašką karjeroje prisiminė bėgikė.

Adaptuotis prie maratono distancijos sportininkė neužtruko ir dar 2019-aisiais įvykdė normatyvą į Tokijo paralimpines žaidynes. Vis dėlto debiutuoti svarbiausiame ketverių metų sporto renginyje lietuvaitei nebuvo lemta.

„Londono maratone atbėgau ketvirta ir automatiškai patekau į Tokijo paralimpines žaidynes – būtent keturios pirmos bėgikės gavo kelialapius. Atranka vyko 2019 metais, spėjau joje sudalyvauti, bet nuo 2020 prasidėjo balaganas. Planavome nuvykti į Tokiją išbandyti trasą su mintimi, kad reikės bėgti vasarą, tačiau prasidėjo karantinas ir viską atšaukė. Pasisekė – nuplaukė trys maratonai...“, – prisiminė A.Garunkšnytė.

Kaip ir Tokijo olimpinės, taip ir paralimpinės žaidynės dėl Covid-19 pandemijos buvo nukeltos į 2021-uosius. Tačiau laikas nebuvo A.Garunkšnytės sąjungininkas – dėl per didelio treniruočių krūvio lengvaatletė patyrė stresinį dubens kaulų lūžį.

„Skaudžiausia buvo, kai sužinojau, jog atkėlė paralimpines žaidynes. Reikėjo psichologiškai susitvarkyti, kad nieko tokio ir turėsiu galimybę dar metus patobulėti. Atsirado nenoras bėgti, nebebuvo motyvacijos... Po metų, likus keliems mėnesiams iki paralimpinių žaidynių, nustatė stresinį lūžį. Sakoma, kad jis atsirado dėl per didelio krūvio organizmui. Norėjau per gerai pasiruošti ir kažkas neatlaikė“, – šyptelėjo A.Garunkšnytė.

Būtent patirta trauma tapo priežastimi, dėl kurios mergina pradėjo dirbti su J.Žakaičiu. Stresinį dubens lūžį išsigydžiusi stajerė vėl bėgioti pradėjo praėjus pusmečiui, o pirmą maratoną įveikė po beveik metų.

31-erių A.Garunkšnytė dabar jaučiasi kur kas labiau subrendusi maratono rungčiai ir už praleistas Tokijo žaidynes su kaupu ruošiasi atsigriebti Paryžiuje. Atranka į jas prasidės jau šį rudenį.

„Noriu grįžti, noriu sau įrodyti, kad turėjau būti Tokijuje ir galėjau atstovauti Lietuvai, jei nebūtų nutikę taip, kaip nutiko. Jaučiuosi labiau psichologiškai subrendusi šiai rungčiai, fiziškai jaučiuosi stipresnė. Treniruotėse atsirado daugiau bendro fizinio, ko trūko iki traumos, o ir lengviau renku kilometrus nei seniau. Anksčiau labai daug ką darydavau per prievartą, greičiai būdavo didesni, o dabar stebime laktatą ir pulsą“, – teigė bėgikė.

Patenka į geriausių pasaulio paraatletų komandą

Siekti svajonės atstovauti Lietuvai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse A.Garunkšnytei padeda „Toyota“: maratonininkė drauge su sprinteriu Danu Sodaičiu tapo šios įmonės Baltijos šalių komandos veidais.

„Toyota“ kompanija yra pasaulinė olimpinių ir paralimpinių žaidynių mobilumo partnerė bei rėmėja. Kompanijos tikslas – įrodyti, kad turėdami laisvę judėti, taip pat įgyjame laisvę paversti savo svajones realybe. Net ir tas, kurios atrodo neįmanomos“, – sakė „Autotoja Toyota“ pardavimų vadovas Tomas Noreika.

Tokiu būdu buvo įkurta Baltijos šalių paralimpiečių komanda, o visi jos nariai patenka tarp geriausių paraatletų pasaulyje, turinčių galimybę pasiekti neįmanomus tikslus, naudodami judėjimo galią.

„Mūsų tikslas yra parodyti, kad tiek „Toyota“, tiek įmonės aplinka yra pritaikyta neįgaliesiems. Labai smagu, kad toks projektas yra Lietuvoje. Važiuojame į mokyklas, pasakojame apie paralimpinį sportą ir jei tik yra galimybė – visada sutinku. Kaip sportininkei patekti į tokią komandą yra labai didelis žingsnis, niekada nebūčiau tuo patikėjusi“, – bendradarbiavimu džiaugėsi A.Garunkšnytė.

Pasak T.Noreikos, „Kauno Akropolio maratono“ idėja yra labai artima „Toyota“ įmonės siekiams – kiekvienam užtikrinti judėjimo laisvę bei atskleisti žmonijos potencialą per judėjimo galią.

„Jau dešimtus metus iš eilės esame Kauno maratono dalis ir džiaugiamės šia didele švente, skatinančia žmones judėti. Nebūtinai siekiant geriausių rezultatų maratone, bet išbėgant su visa šeima „Toyota šeimų“ bėgime ir taip praleidžiant laiką su šeima, propaguojant sveiką gyvenimo būdą“, – teigė T.Noreika.

Kaune pasiekė pusmaratonio rekordą

Šių metų Kauno maratone A.Garunkšnytė sieks įveikti „Hollister pusmaratonio“ distanciją. Bėgikė teigia, kad svarbiausio Laikinosios sostinės bėgimo trasa jai pasirodė greitesnė nei Vilniuje, nors su Kaunu ją sieja tiek teigiami, tiek neigiami prisiminimai.

„Esu bėgusi 9 maratonus. 7 įveikiau ir 2 nusiėmiau. Vieną iš jų – Kauno maratone (juokiasi – aut. past.). Tačiau 2017 metais būtent čia pasiekiau asmeninį rekordą“, – sakė A.Garunkšnytė.

Su kiekvienu maratonu lengvaatletė jaučiasi stipresnė, o prie to prisidėjo ir dabas su psichologu.

„Pirmuose maratonuose atrodė, kad viską galiu, nes treniruotėse sekasi labai gerai. Po to nugalėti save padėjo sporto psichologas. Prieš maratoną Londone, kuriame iškovojau kelialapį į paralimpines žaidynes, 2-3 mėnesius dirbau su sporto psichologu. Tada pradėjau bėgti ir jausti malonumą, nebekentėti“, – pasakojo A.Garunkšnytė.

Stajere su šypsena prisimena vienintelį bandymą įveikti maratoną Kaune ir viliasi atsigriebti bei 42,195 km distancijos finišą šiame mieste pasiekti ateityje. Šių metų „Kauno Akropolio maratonas“ vyks balandžio 23-iąją.

Daugiau informacijos apie renginį – kaunomaratonas.lt

Regėjimo negalią turinti Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletė jau šį savaitgalį grįš į startą, o tai įvyks Kopenhagos maratone Danijoje.

Paskutinį kartą Aušra Garunkšnytė varžymosi skonį juto 2021 m. birželio pabaigoje Palangoje, Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kur dar iškovojo bronzos medalį 10 000 metrų bėgime, konkuruodama su tokiomis maratono žvaigždėmis kaip Diana Lobačevskė, kitomis atletėmis.

Po šio starto organizmas pasiuntė Aušrai pirmuosius signalus, jog ne viskas yra tvarkoje. Situacija darėsi vis blogesnė, o stresinis dubens kaulų lūžis maratonininkei diagnozuotas rugpjūčio pradžioje, sugrįžus iš treniruočių stovyklos Italijoje, kur bėgikė dėl skausmų jau beveik negalėjo sportuoti.

„Pamatysite, aš sugrįšiu ir keršysiu“, – tada, išgirdusi diagnozę, užkirtusią kelią į Tokijo žaidynes, ašaras sunkiai tramdė Lietuvos paralimpinės rinktinės narė, kurios sezonas buvo baigtas.

„Iš tikro tai nekeršysiu, tiesiog pradedu viską iš naujo. Tą dieną, atsimenu, buvau labai pikta ir nusivylusi, nelaiminga. Žinoma, kad norėjosi keršyti visam pasauliui. O šiandien aš tiesiog noriu bėgti, mėgautis tuo ir siekti tikslo“, - prisiminusį metų senumo pokalbį šypsojosi Aušra.

Dabar, po juodžiausio laikotarpio sportinėje karjeroje praėjus beveik metams, Aušra sako, jog sunkiausia buvo atsistatyti fiziškai, nes traumos pasekmės ilgai neleido sportuoti visa jėga.

„Tikrai nenorėčiau šio etapo pakartoti. Gera šio reikalo pusė nebent ta, kad trauma ir tie metai parodė, kokia aš esu stipri. Supratau, kad aš tikrai darau tai, ką noriu daryti. Manau, kad kitas žmogus gal būtų ėmęs ir pasitraukęs, o aš labai norėjau sugrįžti ir netrukus tai padarysiu oficialiai“, – sakė bėgikė.

Kopenhagoje Aušra bėgs maratoną. Šios varžybos – puiki galimybė pasitikrinti, ar teisinga kryptimi dirba maratonininkė ir jos naujasis treneris Jonas Žakaitis.

„Kopenhagoje tikslas tiesiog prabėgti. Esu pakeitusi trenerį, keitėsi treniruočių specifiką. Reikia patikrinti, kaip veikia treniruočių planas, daryti išvadas ir dirbti toliau.

Kol kas jaučiuosi labai ramiai. Jaučiu pasitikėjimą savimi, nors kol kas labai nedrąsų. Treneris manimi tiki labiau nei aš pati. Man kol kas nesinori drąsiai kažką sakyti, nes metai praleisti be varžybų, jokių tarpinių startų nebuvo, todėl aš kol kas šiuo klausimu esu labai atsargi.

Esu prasta prognozuotoja, bet manau, jog Danijoje maratoną galiu nubėgti per 3 valandas 10 minučių. Vis tik tikslas nėra užfiksuoti kažkokį konkretų laiką“, – pasakojo Jono Žakaičio auklėtinė.

Dar viena naujovė Aušros karjeroje – gidu vadinamas pagalbininkas, kuris, pagal paralimpinio sporto taisykles, gali padėti trasoje regėjimo negalią turinčiam sportininkui. Dabar Aušros gidas yra bėgikas Egidijus Adomkaitis, kuris talkins Aušrai sekmadienį trasoje Kopenhagos gatvėse.

„Treniruotėse esame bėgę kartu, bet kol kas nedaug, nes Egidijus irgi ruošiasi savo startams. Vakar kartu bėgome per treniruotę, jaučiausi gerai. Smagu, kad šalia yra žmogus, kuris padeda kontroliuoti viską“, - sugrįžimo į maratono trasą išvakarėse sakė Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė.

Iki žaidynių likus kiek daugiau nei dviems savaitėms, A.Garunkšnytei diagnozuotas stresinis dubens kaulų lūžis.

„Pamatysite, aš dar sugrįšiu ir keršysiu“, – sunkiai po šypsena slėpdama ašaras ištarė A.Garunkšnytė, sužinojusi negailestingą gydytojų diagnozę, padėjusią tašką paralimpinėje Tokijo svajonėje.

Pasak A.Garunkšnytės, pirmuosius nerimo signalus organizmas pasiuntė birželio pabaigoje, per Palangoje vykusį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą, kur Lino Balsio auklėtinė, varžydamasi su sveikomis oponentėmis, iškovojo bronzos medalį 3000 metrų bėgimo distancijoje.

„Po finišo pajutau skausmą, pereinantį iš sėdmens į dešinę šlaunį. Man buvo diagnozuotas patempimas, bet gydymo metu pradėjo skaudėti vidinę šlaunies pusę, o po to į kirkšnį. Gydymas daugiausiai vyko įvairių pratimų pagalba. Tikėjausi pagerėjimo ir išvykau į stovyklą Italijoje, tačiau ten išbuvau tik kiek daugiau nei savaitę. Teko grįžti namo ir daryti magnetinio rezonanso tyrimą, kuris galiausiai ir parodė lūžį…

Tikrai nesitikėjau tokios diagnozės“, – įvykių chronologiją pasakojo A.Garunkšnytė.

Maratonininkės treneris Linas Balsys spėlioja, jog traumą galėjo paskatinti net ir avalynė, pasirinkta varžantis Lietuvos lengvosios atletikos čempionato 3000 metrų bėgimo rungtyje.

„Apmaudu… ne tas žodis. Tai yra žiaurus dalykas. Pasirengimas buvo idealus, rezultatas kilo kaip ant mielių, o kur čia ką apsiskaičiavome ar suklydome – sunku pasakyti. Aišku, greičiausiai įtaką padarė bėgimas su startukais Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, atrodo, galėjo būti klaida. Prieš tai daug metų to nedarėme, o Palangoje pabandėme. Didelis noras varžytis pakišo koją“, – sakė L.Balsys.

Aušra Garunkšnytė tapo pirmąja Lietuvos sportininke su negalia, iškovojusia šaliai vietą Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse. Ilgų nuotolių bėgikė bilietą pagriebė 2019 m. Londono maratone, kur užėmė aukštą ketvirtą vietą tarp savo negalios klasės sportininkių.

„Man labai gaila, kad Aušra negalės startuoti Tokijuje. Apie jos problemas žinojome jau kurį laiką, tačiau neskelbėme, nes vylėmės, kad jai dar pavyks kažkaip įšokti į tą traukinį. Ta, pasitelkėme savo partnerius „Affidea“ kliniką, geriausius Lietuvos sporto medicinos gydytojus Dalių Barkauską, Kęstutį Linkų, kitus specialistus. Deja, trauma per daug rimta, kad galima būtų kalbėti apie Aušros startą Tokijuje.

Garsiai apie tai nekalbėjome, bet iš tiesų labai tikėjomės medalio. Tai buvo labai realu, žinant Aušros pasiekimus ir galimybes. Kalbėjau su Aušra, ji nusiteikusi išsigydyti traumas ir grįžti kovoti dėl vietos Paryžiaus žaidynėse. Žinant jos charakterį, net neabejoju, kad po trejų metų susitiksime Prancūzijoje“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos paralimpinėje rinktinėje lieka vienuolika sportininkų: lengvaatlečiai Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys, Andrius Skuja, plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šalies vyrų golbolo rinktinė, kurią sudaro šeši žaidėjai.

Tokijo vasaros paralimpinės žaidynės vyks Japonijoje rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d.

Tai paaiškėjo per nuotolinį Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdį, kuriame buvo patvirtinta dalis mūsų šalies nacionalinės komandos: lengvosios atletikos, plaukimo, golbolo atstovai. Laukiama, kad rinktinės gretos dar didės, o galutinė jos sudėtis turi paaiškėti iki liepos mėnesio vidurio.

Tarptautinio paralimpinio komiteto Lietuvai skirtos keturios pozicijos lengvaatlečiams atiteko Aušrai Garunkšnytei (maratonas), Oksanai Dobrovolskajai (disko metimas), Donatui Dundziui (rutulio stūmimas ir disko metimas) ir Andriui Skujai (rutulio stūmimas ir ieties metimas).

Visiems keturiems lengvaatlečiams Tokijo paralimpinės žaidynės bus debiutinės.

Vieną vietą, skirtą plaukimo sporto šakai, užims Edgaras Matakas. Tris aukso medalius šių metų Europos čempionate iškovojusiam kauniečiui Tokijo paralimpinės žaidynės bus antros karjeroje. Lietuvis Tokijuje plauks 50 metrų laisvu stiliumi ir 100 metrų krūtine.

Dar šeši mūsų šalies sportininkai į Japoniją vyks su Lietuvos vyrų golbolo rinktine, kuri Tokijuje gins prieš penkerius metus Rio de Žaneire iškovotus paralimpinių čempionų titulus.

„Tokijuje turėsime mažiausiai vienuolika sportininkų, bet tikimės, kad rinktinės gretas papildys dar keli atletai. Dėl kelialapio atrankoje dar kovoja ir šaudymo iš lanko atstovas Rolandas Baranauskas.

Be to, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui pateikėme prašymus skirti vardinius kvietimus Raimedai Bučinskytei, triatlonininkui Ernestui Česoniui. Šiose sporto šakose Lietuva dar nėra turėjusi savo atstovų paralimpinėse žaidynėse. Atsakymo dėl vardinio kvietimo ir dziudo imtynininkui Osvaldui Bareikiui, kuris jau dalyvavo Rio de Žaneiro žaidynėse“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Galutinė Lietuvos paralimpinės rinktinės sudėtis turi paaiškėti iki liepos vidurio, kai baigsis paralimpinės atrankos varžybos ir bus išdalinti vardiniai kvietimai sportininkams.

Tokijo paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. Japonijos sostinėje. Šiemet žaidybės bus išskritinės dėl pandemijos – itin sugriežtintas judėjimas, užsienio žiūrovai negalės dalyvauti, dėl vietinių galutinis sprendimas bus priimtas liepos pabaigoje.

Monte Gorde – pavasaris

Atlanto pakrantėje įsikūrusiame Monte Gordo miestelyje maratonininkė A.Garunkšnytė sportuoja pagal trenerio Lino Balsio sudarytą treniruočių planą.

Lietuvą kaustant šalčiams, termometrų stulpeliai Monte Gorde dienomis pakyla iki 18 °C.

"Pagaliau esame bėgikai, o ne slidininkai", – juokavo L.Balsys.

Portugalijoje jėgas naujam sezonui kaupia ir maratonininkės Diana Lobačevskė, Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė, Monika Vilčinskaitė-Bytautienė.

Kelialapį į Tokijo paralimpiadą A.Garunkšnytė iškovojo 2019-aisiais Londone, nubėgusi maratoną per 3 val. 18 min. 23 sek.

"Jau pačią pirmą dieną Dianos treneris mums skyrė laiko, aprodė bėgimo trasas. Arčiausiai mūsų gyvena M.Vilčinskaitė-Bytautienė, tai ir pabendraujame dažniau, – papasakojo L.Balsys. – Turime tokias pačias sąlygas sportuoti, kaip ir elitiniai Lietuvos lengvaatlečiai. Pagalbos iš kolegių visada sulaukiame, jeigu tik jos mums prireikia."

Planus varžo pandemija

"Šauni kompanija skatina dar labiau pasitempti. Kai apima nuovargis, užtenka prisiminti, kad aš ne viena per treniruotes kankinuosi", – juokavo A.Garunkšnytė.

Šios treniruočių stovyklos tikslas – pakloti pamatus sezonui ir pagrindiniam išbandymui per Tokijo paralimpines žaidynes.

"Didelė tikimybė, kad iki paralimpiados nebus progų išmėginti jėgų maratono varžybose, nes dėl pandemijos atšaukta daug sporto renginių. Net jeigu atsirastų proga startuoti, gali būti per vėlai, nes Aušra kažin ar spėtų atgauti jėgas prieš žaidynes. Kad ji jaustųsi tvirčiau psichologiškai, planuojame čia per paskutines treniruotes keliskart bėgti apie 40 km", – svarstė L.Balsys.

A.Garunkšnytės trenerio teigimu, gegužę arba birželį numatomi kontroliniai startai Lietuvoje, tačiau tai bus pusė maratono arba 10 km bėgimai.

Padeda rėmėjai

Liepos mėnesį, prieš Tokijo paralimpines žaidynes, A.Garunkšnytė ir L.Balsys planuoja kitą treniruočių stovyklą kalnuose, greičiausiai Italijoje.

"Džiaugiamės, kad Aušra ir Linas turi treniruočių sąlygas, artimas ar net vienodas toms, kuriomis sportuoja mūsų olimpiečiai. Už paramą esame dėkingi savo partneriams", – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes, kurios vyks rugpjūčio 24–rugsėjo 5 d., A.Garunkšnytė iškovojo 2019-ųjų balandį Londone, 42 km 125 m nubėgusi per 3 val. 18 min. 23 sek. ir savo grupėje užėmusi ketvirtą vietą.

Stajerės treneris L.Balsys dalyvavo 2004 m. Atėnų paralimpiadoje ir maratono varžybose iškovojo bronzos medalį.

Lietuvos paralimpietė Aušra Garunkšnytė nusprendė prisijungti prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos olimpinės komandos (LTeam) organizuojamos Olimpinės dienos šventės ir birželio 23 dieną dalyvaus virtualiame lietuviškos olimpinės mylios bėgime.

„Jau prasidėjus karantinui, aš mačiau, kaip profesionalūs ir neprofesionalūs sportininkai dalyvauja virtualiuose bėgimuose. Olimpinės mylios bėgimas – labai gera idėja. Užsiimantiems bėgimu vis tiek norisi turėti startų. Aš irgi noriu tų startų. Labai malonu stovėti su daugybe sportininkų tose pačiose gretose. Bet reikia ir kažką naujo pamėginti. Manau, organizuoti virtualų bėgimą yra tikrai labai gera mintis, kuri sudomins daug žmonių“, – svarsto rėgėjimo negalią turinti maratonininkė A. Garunkšnytė.

Lietuvišką olimpinę mylią sudaro 1988 metrai. Bėgimo taisyklės paprastos: įveikti atstumą, savo pasiekimą užfiksuoti bėgimo programėle, pasiekimu pasidalinti socialiniuose tinkluose su specialia grotažyme #OlimpinėDiena2020. Kiekvienas šiuos tris pagrindinius punktus įvykdęs bėgimo dalyvis bus apdovanotas suvenyrais ir rėmėjų dovenėlėmis.

Sieksiantiems aukštų rezultatų A. Garunkšnytė pataria rinktis trasą su kuo mažiau įkalnių, o pati ketina lietuvišką olimpinę mylią bėgti Vilniaus Vingio parke.

„Galvoju apie du keliukus Vingio parke. Ten dažnai bėgu, kai ruošiuosi varžyboms. Ta trasa atrodo greita. Be to, ten sužymėtas atstumas kas pusę kilometro, tai yra į ką orientuotis ir sekti laiką.

Kol kas tikslas – prabėgti simboliškai. Svarbiausia yra dalyvauti ir smagiai praleisti laiką. Tačiau nežinau, kaip čia bus, nes esu žmogus, kuris nori gero rezultato. Treniruotėse du kilometrus bėgu maždaug per 8 minutes ir 5 sekundes. Tai sako, kad tikslas turėtų būti nubėgti greičiau.“

A. Garunkšnytė mielai priimtų į kompaniją, jeigu atsirastų norinčių bėgti olimpinę mylią kartu.

„Prašau! Aš visada mėgstu kompaniją. Žinokite, jeigu būna kompanija, tai man atsiranda dar didesnis stimulas bėgti. Mėgstu varžytis. Vis tik kviečiu jungtis visus norinčius. Padėsime vieni kitiems bėgti ir gerai praleisime laiką“, – šypsosi Lietuvos stajerė.

A. Garunkšnytė turi taisykles, kurių laikosi kiekvienoje treniruotėje ir varžybose. Taip pat negaili patarimų bėgiojantiems rečiau ar tik pradedantiems užsiimti šiuo sportu.

„Pirmiausiai, žinoma, mankšta. Nesvarbu, kokį atstumą bėgsite, bet ją būtina padaryti, kad nebūtų traumų, kad organizmas nesikankintų. Pagrinde tai – tempimo pratimai. Siūlyčiau prasitampyti kojytes, šonelius, nugarytę, rankytes. Svarbiausia yra apšilti, nes kai išbėgi „šaltas“, tai organizmas yra sustingęs, galūnės nenori judėti, o tai trukdo lengviems judesiams.

Apranga ir avalynė? Kuo patogesnė, tuo geriau. Anksčiau galvodavau, kad bėgti gali su bet kokiais kedais, bet dabar žiūriu, kad jie būtų kuo patogesni ir kuo lengvesni. Aš patarčiau nebėgti su naujais kedais, nesvarbu, kokį atstumą. Gal nuotraukose atrodys gražiai, bet labai tikėtina, kad grįšite namo nutrintomis kojomis.

O kai pradėsite bėgti, tai tiesiog bėkite savo malonumui. Jeigu nenorite – neskubėkite. Svarbiausia džiaugtis tuo, ką darote“, – šypsosi Lietuvos paralimpietė.

Pernai kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes iškovojusiai 28-erių A. Garunkšnytei bėgimas – pagrindinis jos užsiėmimas ir darbas. Vis dėlto trenerio Lino Balsio auklėtinė įsitikinusi, kad šis užsiėmimas liktų jos gyvenime net jei ji nebūtų profesionali atletė.

„Manau, kad tikrai judėčiau, net jeigu nebūčiau profesionalė. Galbūt nebėgčiau greitai, daryčiau tai tiesiog savo malonumui. Bet vis tiek kažkas liktų. Bėgdama pabūnu viena, apie daug ką galiu pagalvoti. Tai ne visada pavyksta namie, nes ten yra sava rutina. O bėgant man gimsta naujų idėjų, naujų minčių. Tai – pabuvimas su savimi. Būna dienų, kai išeinu liūdna, tačiau bėgdama aš išsikraunu ir grįžtu laiminga“, – apie bėgimo naudą pasakoja A. Garunkšnytė.

Virtualiu bėgimu birželio 23 d. Lietuvoje bus paminėta Tarptautinė olimpinė diena, kuri šiais metais kitokia nei įprastai dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos ir karantino.

„Jau prasidėjus karantinui, aš mačiau, kaip profesionalūs ir neprofesionalūs sportininkai dalyvauja virtualiuose bėgimuose. Olimpinės mylios bėgimas – labai gera idėja. Užsiimantiems bėgimu vis tiek norisi turėti startų. Aš irgi noriu tų startų. Labai malonu stovėti su daugybe sportininkų tose pačiose gretose. Bet reikia ir kažką naujo pamėginti. Manau, organizuoti virtualų bėgimą yra tikrai labai gera mintis, kuri sudomins daug žmonių“, - svarsto A. Garunkšnytė.

Lietuvišką olimpinę mylią sudaro 1988 metrai. Taisyklės paprastos: įveikti atstumą, savo pasiekimą užfiksuoti bėgimo programėle, pasiekimu pasidalinti socialiniuose tinkluose su specialia grotažyme #OlimpinėDiena2020

Sieksiantiems aukštų rezultatų A. Garunkšnytė pataria rinktis trasą su kuo mažiau įkalnių, o pati ketina lietuvišką olimpinę mylią bėgti Vilniaus Vingio parke:

„Galvoju apie du keliukus Vingio parke. Ten dažnai bėgu, kai ruošiuosi varžyboms. Ta trasa atrodo greita. Be to, ten sužymėtas atstumas kas pusę kilometro, tai yra į ką orientuotis ir sekti laiką.

Kol kas tikslas – prabėgti simboliškai. Svarbiausia yra dalyvauti ir smagiai praleisti laiką. Tačiau nežinau, kaip čia bus, nes esu žmogus, kuris nori gero rezultato. Treniruotėse du kilometrus bėgu maždaug per 8 minutes ir 5 sekundes. Tai sako, kad tikslas turėtų būti nubėgti greičiau.“

A. Garunkšnytė mielai priimtų į kompaniją, jeigu atsirastų norinčių bėgti olimpinę mylią kartu.

„Prašau! Aš visada mėgstu kompaniją. Žinokite, jeigu būna kompanija, tai man atsiranda dar didesnis stimulas bėgti. Mėgstu varžytis. Vis tik kviečiu jungtis visus norinčius. Padėsime vieni kitiems bėgti ir gerai praleisime laiką“, - šypsosi Lietuvos stajerė.

A. Garunkšnytė turi taisykles, kurių laikosi kiekvienoje treniruotėje ir varžybose. Taip pat negaili patarimų bėgiojantiems rečiau ar tik pradedantiems užsiimti šiuo sportu.

„Pirmiausiai, žinoma, mankšta. Nesvarbu, kokį atstumą bėgsite, bet ją būtina padaryti, kad nebūtų traumų, kad organizmas nesikankintų. Pagrinde tai – tempimo pratimai. Siūlyčiau prasitampyti kojytes, šonelius, nugarytę, rankytes. Svarbiausia yra apšilti, nes kai išbėgi „šaltas“, tai organizmas yra sustingęs, galūnės nenori judėti, o tai trukdo lengviems judesiams.

Apranga ir avalynė? Kuo patogesnė, tuo geriau. Anksčiau galvodavau, kad bėgti gali su bet kokiais kedais, bet dabar žiūriu, kad jie būtų kuo patogesni ir kuo lengvesni. Aš patarčiau nebėgti su naujais kedais, nesvarbu, kokį atstumą. Gal nuotraukose atrodys gražiai, bet labai tikėtina, kad grįšite namo nutrintomis kojomis.

O kai pradėsite bėgti, tai tiesiog bėkite savo malonumui. Jeigu nenorite – neskubėkite. Svarbiausia džiaugtis tuo, ką darote“, - šypsosi Lietuvos paralimpietė.

Pernai kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes iškovojusiai 28-erių A. Garunkšnytei bėgimas – pagrindinis jos užsiėmimas ir darbas. Vis dėlto trenerio Lino Balsio auklėtinė įsitikinusi, kad šis užsiėmimas liktų jos gyvenime net jei ji nebūtų profesionali atletė.

„Manau, kad tikrai judėčiau, net jeigu nebūčiau profesionalė. Galbūt nebėgčiau greitai, daryčiau tai tiesiog savo malonumui. Bet vis tiek kažkas liktų. Bėgdama pabūnu viena, apie daug ką galiu pagalvoti. Tai ne visada pavyksta namie, nes ten yra sava rutina. O bėgant man gimsta naujų idėjų, naujų minčių. Tai – pabuvimas su savimi. Būna dienų, kai išeinu liūdna, tačiau bėgdama aš išsikraunu ir grįžtu laiminga“, - apie bėgimo naudą pasakoja A. Garunkšnytė.

Atskiro įvertinimo "Metų proveržio" nominacijoje sulaukė ilgų nuotolių bėgikė Aušra Garunkšnytė. Regėjimo negalią turinti 28 metų vilnietė pernai tapo pirmąja Lietuvos atstove 2020 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse.

Kelialapis į Tokiją

"Tikrai nesitikėjau, kad sulauksiu tokio įvertinimo. Lietuvoje yra labai daug gerų sportininkų, paralimpiečių, kurie yra labiau nusipelnę tokių prizų. Kita vertus, 2019-ieji man asmeniškai buvo labai geri. Bent jau aš jaučiuosi padariusi didelį žingsnį į priekį ir sau pačiai įrodžiusi, kad galiu bėgti maratoną. Žinau, kad manimi tikėjo ir treneris, ir Lietuvos paralimpinis komitetas. Bet reikėjo, kad ir aš pati savimi patikėčiau. Londono maratone man tai pagaliau pavyko, pasiekiau asmeninį rekordą – nubėgau maratoną per 3 val. 18 min. Visgi žinau, kad galiu bėgti ir greičiau. Manau, kad galiu nubėgti greičiau nei per 3 val. 10 min. Jei nepavyks to padaryti artimiausiame maratone, tada šio tikslo sieksiu paralimpinėse žaidynėse", – po šventinės ceremonijos "Vilniaus dienai" sakė A.Garunkšnytė.

Praėjusių metų balandžio 28 d. Londone vykusiame maratone A.Garunkšnytė 42 km 125 m distanciją įveikė per 3 val. 18 min. 23 sek. ir užėmė penktą vietą T11/T12 klasėje. Tačiau, vėliau diskvalifikavus vieną iš anksčiau finišavusių varžovių, lietuvė pakilo į ketvirtą vietą, kuri garantavo vietą Tokijo paralimpinėse žaidynėse.

"Nesitikėjau, kad man taip greitai pavyks patekti į paralimpines žaidynes. Pasaulyje yra daug pajėgių maratono bėgikių, visos veržiasi į paralimpines žaidynes, tad man šis kelialapis yra labai rimtas pasiekimas. Lietuvoje esu vienintelė regėjimo negalią turinti maratono bėgikė, tad jaučiu dar didesnę atsakomybę", – tikino bėgikė.

Nugalėjo pati save

Nuo antros klasės vidutinių nuotolių bėgimo varžybose dalyvavusi A.Garunkšnytė pirmą savo maratoną bėgo vos prieš kelerius metus.

"Ilgą laiką treniravausi kaip vidutinių nuotolių bėgikė, bet širdyje jaučiau, kad galiu bėgti gerokai ilgesnes distancijas. Iš tiesų, labai norėjau įrodyti savo pirmam treneriui, kad galiu bėgti su sveikais žmonėmis, ir ne kelis kilometrus, o kad ir pusę maratono. Ir kai pagaliau sulaukiau tokios galimybės, griebiau ją abiem rankomis. Tiesa, pradžia nebuvo tokia lengva. Pirmą kartą mėginau bėgti maratoną 2017 m. Vilniuje. Tada supratau, kad tai tikrai labai sudėtingas iššūkis. Po kurio laiko dar kartą pasitikrinau jėgas Frankfurto maratone, bet ir ten man nepasisekė. Turėjau tam tikrų psichologinių problemų, jos dar labiau išryškėjo, kai nepavyko finišuoti ir trečiame maratone. Vienu metu buvau nuleidusi rankas, norėjau mesti sportą, bet treneris Linas Balsys mane perkalbėjo. Jis patarė kreiptis į sporto psichologą ir tas sprendimas buvo lemtingas. Paaiškėjo, kad visos mano bėdos buvo galvoje, o ne raumenyse. Aš atsipalaidavau, atslūgo įtampa ir pradėjau tiesiog bėgti", – sakė A.Garunkšnytė.

Lietuvoje esu vienintelė regėjimo negalią turinti maratono bėgikė, tad jaučiu dar didesnę atsakomybę.

Kiekvieną dieną dešimtis kilometrų nubėganti sportininkė šiuo metu treniruojasi Vilniuje ir intensyviai ruošiasi kovo pradžioje Tokijo mieste vyksiančiam maratonui.

"Tai nebus paralimpinio maratono trasa, bėgsiu kartu su sveikais sportininkais, bet vis tiek bus labai naudinga išmėginti jėgas man neįprastomis sąlygomis. Galėsime įvertinti adaptacijos sąlygas, oro ir laiko juostų skirtumus. Kadangi aš bėgdama trasoje kai kurių dalykų paprasčiausiai nepastebiu, mums reikia susirinkti kuo daugiau informacijos iš anksto. Vilniuje dažniausiai bėgioju Vingio parke, visus jo takelius, pakilimus ir posūkius žinau mintinai. Anksčiau taip pat labai mėgdavau bėgioti Neries krantinėmis, bet dabar ten vyksta nemažai statybų, keičiasi takelio reljefas, tad vienai man bėgioti ten pavojinga. Šiaip Vilnius bėgikams, net ir turintiems regėjimo negalią, yra gan patogus miestas, bent jau kol prie bėgiojimo trasų nepradeda burgzti statybų technika", – teigė pirmoji Lietuvos paralimpinės komandos narė.

Įsimintini pasirodymai

"Parateam Lietuva 2019" apdovanojimuose į geriausių sportininkų penketuką pateko dar trys lengvaatlečiai ir du golbolo rinktinės nariai. Pirmasis ant scenos pakilo lengvaatletis Kęstutis Skučas. Jis praėjusių metų pasaulio čempionate Dubajuje pagerino asmeninį rekordą ir užėmė šeštą vietą 1 500 m vežimėlių lenktynėse. Kartu su K.Skuču į penketuką pateko lengvaatlečiai Andrius Skuja ir Jonas Spudis. A.Skuja Dubajuje dukart pagerino savo asmeninį rekordą rutulio stūmimo sektoriuje ir finišavo šeštas. J.Spudis ieties metimo rungtyje pagerino asmeninį rezultatą ir užėmė septintą poziciją.

Dar dvi pozicijas geriausių sportininkų penketuke užėmė golbolo atstovai Mantas Panovas ir Justas Pažarauskas. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionei Lietuvos golbolo rinktinei praėję metai buvo ypatingi: iškovotas paralimpinis bilietas į Tokiją, taip pat laimėta ir Europos čempionato bronza. M.Panovas tapo rezultatyviausiu paralimpinio atrankos turnyro JAV žaidėju (36 įvarčiai) ir atvedė Lietuvos rinktinę į 2020 m. Tokijo paralimpiadą. J.Pažarauskas stabiliu ir solidžiu žaidimu taip pat svariai prisidėjo prie iškovoto paralimpinio kelialapio ir pelnytos Europos čempionato bronzos.

Bėgikės A.Garunkšnytės treneris L.Balsys paskelbtas "Metų treneriu". Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre kūno kultūros mokytoju dirbantis L.Balsys pats yra 2004 m. Atėnų paralimpiados prizininkas maratono rungtyje. Dabar L.Balsys patirtį perduoda A.Garunkšnytei.

Tokijo paralimpinės žaidynės vyks 2020 m. rugpjūčio 25 – rugsėjo 6 d.

Geriausi 2019 m. sportininkai

Kęstutis Skučas (lengvoji atletika): 6 vieta pasaulio čempionato vežimėlių 1 500 m lenktynėse

Andrius Skuja (lengvoji atletika): 6 vieta pasaulio čempionato rutulio stūmimo rungtyje

Jonas Spudis (lengvoji atletika): 7 vieta pasaulio čempionato ieties metimo rungtyje

Mantas Panovas (golbolas): 1 vieta paralimpinėje atrankoje, 3 vieta Europos čempionate

Justas Pažarauskas (golbolas): 1 vieta paralimpinėje atrankoje, 3 vieta Europos čempionate

"Metų proveržis": Aušra Garunkšnytė (lengvoji atletika)

"Metų treneris": Linas Balsys (lengvoji atletika)

"Už indėlį į paralimpinio sporto vystymą": UAB "Euloto"

Geriausi 2019 m. Lietuvos neįgaliųjų sporto klubai

Alytaus "Alytupis", Kauno "RSK", Marijampolės "Siekis", Šiaulių "Entuziastas", Šiaulių "Šiaulietis", Vilniaus "Feniksas", Kauno "Sveikata", Panevėžio "Šviesa", Šiaulių "Perkūnas" ir Vilniaus "Šaltinis".

KOMENTARAS

Mindaugas Bilius

Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas

Praėję metai paralimpinės komandos sportininkams ir treneriams buvo skirti susipažinimui ir varžovų pasirengimo įvertinimui Europos ir pasaulio čempionatuose. Pamatėme, kokie yra varžovų rezultatai, kaip jie keičiasi, auga. Džiugu, kad jau pernai iškovojome du kelialapius į Tokijo paralimpines žaidynes. Taip pat bent keturi mūsų sportininkai įvykdė "High Performance" rezultatus gerindami savo asmeninius pasiekimus pasaulio lengvosios atletikos čempionate. O tai didina mūsų galimybes turėti kuo daugiau Lietuvos atstovų paralimpinėse žaidynėse.

Paralimpinėse žaidynėse iš viso gali dalyvauti tik 4 500 sportininkų. Šalims skiriamas tam tikras vietų skaičius atsižvelgiant į jų dydį, gyventojų skaičių ir pan. Pas mus gali bent 10 ar 12 lengvaatlečių įvykdyti paralimpinius normatyvus, bet mūsų kvota – tik 4 arba 5 sportininkai. Tai reiškia, kad tik patys geriausi turės šansą vykti į Tokiją ir ten kovoti dėl medalių.

Prieš ketverius metus Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse dalyvavo 13 sportininkų, tarp jų – ir šeši golbolo rinktinės nariai. Dabar su golbolo komanda jau turime septynis dalyvius. Aš tikiu, kad ir Tokijo paralimpinėse žaidynėse galime pagerinti šį rodiklį. Labai norėčiau, kad šiais metais mūsų paralimpinėje rinktinėje būtų daugiau nei 13 sportininkų.

Įteikė ir premijas

Svariausių rezultatų 2019-aisiais pasiekę paralimpinio sporto atstovai, treneriai ir organizatoriai, neįgaliųjų sporto klubai apdovanoti judėjimo "Parateam Lietuva" renginyje.

Į geriausių sportininkų penketuką buvo išrinkti lengvaatlečiai Kęstutis Skučas (1 500 m lenktynės vežimėliuose, 6-oji vieta pasaulio čempionate), Andrius Skuja (rutulio stūmimas, 6-oji vieta pasaulio čempionate) ir Jonas Spudis (ieties metimas, 7-oji vieta pasaulio čempionate) bei aklųjų riedulio (golbolo) rinktinės žaidėjai Mantas Panovas ir Justas Pažarauskas (1-oji vieta paralimpinės atrankos turnyre ir Europos čempionato bronzos medaliai).

Kiekvienam sportininkui įteikti tūkstančio eurų vertės čekiai, jų treneriams – laisvalaikio prizai.

Tūkstančio eurų premijomis apdovanoti "Metų proveržio" ir "Metų trenerio" nominacijų laureatai.

"Metų proveržiu" tapo bėgikė Aušra Garunkšnytė, užėmusi ketvirtąją vietą Londono maratone ir pirmoji iš Lietuvos sportininkų iškovojusi kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes.

Bėgikės treneris Linas Balsys paskelbtas "Metų treneriu". Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre kūno kultūros mokytoju dirbantis L.Balsys – Atėnų paralimpiados prizininkas.

Įvertino sporto klubus

Lietuvos paralimpinio komiteto (LPK) vadovas Mindaugas Bilius specialų apdovanojimą "Už indėlį į paralimpinio sporto vystymą" įteikė pagrindinio LPK partnerio UAB "Euloto" direktoriui Mantui Lebedžinskui.

"A.Garunkšnytės aklųjų riedulio rinktinės startai, lėmę vietas Tokijo paralimpiadoje, finansuoti rėmėjų lėšomis. Labai vertiname savo partnerius, jų stabilią ir labai reikalingą paramą", – tvirtino M.Bilius.

Po tūkstantį eurų įteikta 2019-aisiais sėkmingiausiai dirbusiems neįgaliųjų sporto klubams.

Tarp apdovanotųjų – Alytaus "Alytupis", Kauno RSK, Marijampolės "Siekis", Šiaulių "Entuziastas", "Šiaulietis", Vilniaus "Feniksas", Kauno "Sveikata", Panevėžio "Šviesa", Šiaulių "Perkūnas", Vilniaus "Šaltinis".

Žinomi ir nauji veidai

2020 m. Lietuvos paralimpinę rinktinę sudaro 15 individualių rungčių sportininkų, tarp kandidatų į ją – 12 atletų.

Rinktinėje – lengvaatlečiai Ramunė Adomaitienė, A.Skuja, Egidijus Valčiukas, Danas Sodaitis, Ramūnas Verbavičius, Donatas Dundzys, J.Spudis, K.Skučas, A.Garunkšnytė ir Eugenijus Vaičaitis, plaukikas Edgaras Matakas, dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis, irkluotojas Augustas Navickas, triatlonininkas Ernestas Česonis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.

Kandidatų gretose – lengvaatlečiai Modestas Grauslys, Juozas Eigminas, Silva Koveraitė, Oksana Dobrovolskaja, Augustas Vaitaitis, Petras Krapikas ir Povilas Krapikas, plaukikai Mindaugas Dvylaitis, Paulius Ašmontas ir Gabrielė Čepavičiūtė, šaudymo iš lanko atstovas Rolandas Baranauskas ir sunkiaatletė Karolina Lingytė.