Kančia virto džiaugsmu

A.Pulmickienei kilusios įdomiausios patiekalų idėjos sugula „Instagram“ paskyroje „Patiekalai iš likučių“. Pasak jos, net paprasčiausiam receptui nuostabaus skonio gali suteikti netikėtas ingredientas, todėl verta dažniau apžiūrėti virtuvės spinteles ir panaudoti jose užsilikusias kruopas ar džiovintus vaisius.

Su vyru Andriumi dvejų metų Andrėją ir šešerių Herkų auginanti Aušra pasakoja, kad maisto gaminimas ilgą laiką jai buvo tikra kančia. Kasdienis rūpestis, kuo pamaitinti šeimą, keldavo tikrą galvos skausmą, tad viskas neretai baigdavosi tiesiog maisto užsisakymu į namus.

„Būdavo sunku sugalvoti, ką naujo pagaminti pietums ar vakarienei, kad maistas tiktų ir mums su vyru, ir mažiems vaikams. Idėjų trūko, tad dažniausiai valgėme žuvį, mėsą ar makaronų patiekalus. Kadangi naminis maistas buvo nuobodokas, viliojo kavinės, siūlančios ką nors naujo“, – prisipažįsta Aušra.

Prieš kurį laiką pašnekovė apsisprendė atsisakyti blogų įpročių, maitintis sveikiau ir įvairiau, kad galėtų džiaugtis puikia sveikata ir gražiu kūnu. Iš pradžių ji užsisakė mitybos planą, kurį sudarė įvairūs receptai ir maisto gamybos idėjos.

„Mano požiūris į maistą ėmė sparčiai keistis, – teigia pašnekovė. – Supratau, kad galima valgyti gausybę skirtingų produktų ir kasdien išbandyti naujus skonius. Iš naujo atradau pupeles, avinžirnius, įdomesnes kruopas. Naudojant šiuos ingredientus galima konstruoti daugybę skirtingų patiekalų. Tačiau pastebėjau, kad, norint į mitybą įtraukti daug įvairių produktų, apsipirkti tampa brangu. Siekdama, kad niekas nesugestų, produktus ėmiau šaldyti. Taip gimė įprotis ne tik maitintis įvairiau, bet ir laiku sunaudoti visus namie turimus ingredientus.“

Siekdama, kad niekas nesugestų, produktus ėmiau šaldyti. Taip gimė įprotis ne tik maitintis įvairiau, bet ir laiku sunaudoti visus namie turimus ingredientus.

Tvaraus gyvenimo įpročiai

Aušra namuose visada turi bazinių produktų. Tai – kiaušiniai, šviežios ir šaldytos daržovės, įvairios kruopos, konservuoti ankštiniai. Šie ingredientai ilgai negenda, turint jų, lengviau pagaminti ką nors skanaus. Pasak pašnekovės, įdomiausi receptai gimsta eksperimentuojant ir svarstant, kaip panaudoti šaldytuve ar spintelėje užsilikusį produktą.

„Neseniai, gaminant vieną patiekalą, liko saujelė varškės. Tad nusprendžiau ją panaudoti tradiciniam savo pusryčių patiekalui. Rytais valgau iš vakaro augaliniu pienu užpiltą avižinę košę. Taip sutaupau laiko besiruošdama į darbą, nes gaminti pusryčių jau nebereikia. Į užpiltą košę iš vakaro įdėjus varškės, pavyko išgauti išties įdomų skonį, – sako Aušra. – Taip pat gaminau plovą iš ryžių, mėsos ir morkų. Spintelėje radusi po saujelę razinų, džiovintų slyvų ir saulėje džiovintų pomidorų, nusprendžiau juos supjaustyti ir sudėti į patiekalą. Plovas pavyko išties netikėto, išskirtinio skonio.“

A.Pulmickienei svarbi ekologija ir tvarumas, todėl ji stengiasi maisto produktų nešvaistyti. Be to, sunaudojant viską, kas guli šaldytuve ir spintelėse, pavyksta sutaupyti lėšų. Siekiantiems gyventi tvariau, Aušra pataria šaldyti produktus. Matant, kad artimiausiu metu nesunaudosite bananų, špinatų ar daržovių, šias gėrybes galima sudėti į šaldymo kamerą ir ištraukti, nusprendus ką nors iš jų pagaminti.

„Visada užšaldau ir varškės sūrio, taip pat duonos ir batono. Jei duonos nusipirkome daugiau ir matau, kad jos per dvi artimiausias dienas nesunaudosime, bent kelias riekeles įdedu į šaldytuvą. Tai padeda duonos gaminius išlaikyti šviežius ir neprarasti puikaus jų skonio. Be abejonės, užšaldytus produktus stengiamės pakankamai greitai suvartoti, šaldiklyje mėnesių mėnesius jų tikrai nelaikome“, – tikina tinklaraštininkė.

Kitas svarbus A.Pulmickienės įprotis – ji niekada neina į parduotuvę be pirkinių sąrašo. Prieš keliaudama apsipirkti, tinklaraštininkė visada apžiūri šaldytuvą ir spinteles, kad žinotų, ko konkrečiai trūksta. Toks įprotis padeda sėkmingai panaudoti šaldytuve užsilikusius ingredientus.

„Visada pirmiausia pagalvoju, ko reikėtų nusipirkti, kad greičiau sunaudočiau turimus likučius. Stengiuosi gaminti tokius patiekalus, į kuriuos galėčiau įtraukti užsilikusius ingredientus. Jei namuose turiu pakankamai produktų, iš kurių būtų galima ką nors pagaminti, į parduotuvę tikrai neskubu“, – sako ji.

Vaikus ugdo savo pavyzdžiu

Visa Pulmickų šeima stengiasi kuo mažiau kenkti gamtai ir tvarumo principų laikytis ne tik virtuvėje.

„Niekada nemėgau švaistyti maisto. Todėl buvau išsiugdžiusi nelabai gerą įprotį pabaigti vaikų nesuvalgytus likučius. Dėl to neretai kentėdavo figūra ir savijauta. Šiandien elgiuosi kitaip – jei po pietų liko mėsos gabaliukų, juos sudedu į šaldytuvą ir vėliau su sūriu susuku į tortilijas. Taip galime mėgautis puikiu užkandžiu ir nesijaudinti dėl išmetamo maisto, – pasakoja Aušra. – Gyvename nuosavame name, tad patys auginame daržovių. Smagu, kad dalį galime užsiauginti patys. Vis dėlto turiu pripažinti, kad savo mitybos įpročiais ir gamta labiau ėmėme rūpintis visai neseniai. Dabar pagalvojus, kiek daug maisto anksčiau buvo išmetama, nukrato šiurpas.“

Aušra su vyru Andriumi sveikos ir tvarios mitybos įpročius stengiasi išugdyti ir savo atžaloms. Pašnekovė tiki, kad geriausias būdas tai padaryti, – rodyti vaikams savo pavyzdį.

„Andrėja ir Herkus dar maži, tad labai linkę perimti tėvų įpročius. Matydami, kaip elgiamės, ką valgome, ir jie atkartoja mūsų elgesį. Kartais būna sunku vaikams įsiūlyti suvalgyti kokią nors daržovę. Tačiau vėliau tą pačią daržovę išvydę tėvų lėkštėse, mažieji patys veržiasi jos paragauti. Tad tikiu, kad užaugę jie sieks maitintis subalansuotai ir supras, kokią įtaką mūsų sveikatai turi greitasis, gausus cukraus, maistas“, – kalba ji.

Netikėti eksperimentai

Atradus tvarią mitybą, pavyko sutaupyti nemažai lėšų. Visų pirma dėl to, kad taip smarkiai nebevilioja kavinių maistas.

„Namuose išbandydami įvairius maisto produktus, patiriame tikrą skonių jūrą, tad nebesinori mokėti pinigų už kavinės siūlomus patiekalus. Net jei užsimanome greitojo maisto, namuose gaminame alternatyvius jo variantus. Pavyzdžiui, suvožtinius su pačių iškepta jautiena ir sveikesniu padažu“, – pasakoja A.Pulmickienė. Norintiems naujų skonių atrasti ir savo namų virtuvėje, tinklaraštininkė pataria nepamiršti turėti svarbiausių bazinių produktų.

„Reikia daug žalumos – žirnelių, šparagų, brokolių, lapinių daržovių. Kad daržovės nesugestų, verta jas šaldyti. Nepamirškite ir konservuotų ankštinių produktų, taip pat įvairių kruopų – lęšių, bolivinių balandų, grikių. Konservų ir kruopų verta virtuvinėje spintelėje turėti visada, nes jie ilgai negenda ir praverčia gaminant daugelį patiekalų, – dalijasi patarimais tinklaraštininkė. – Iš patroškintų daržovių ir kruopų galima pagaminti įvairiausių skanių ir maistingų salotų. Pavyzdžiui, su svogūnais ir morkomis pakepkite cukiniją ir sumaišykite su grikiais – tokios salotos nustebins savo skoniu ir maistingumu. Jei gaminate tradicines salotas, galite į jas įdėti vieną kitą šaldytuve užsilikusį netikėtą ingredientą. Tarkime, Cezario salotose vietoj skrebučių panaudoti konservuotas raudonąsias pupeles ar bolivines balandas. Eksperimentuojant galima sugalvoti netikėčiausių patiekalų.“

Pasak Aušros, pagaminti ką nors įdomaus – nesudėtinga. Tereikia apsižvalgyti, kas likę šaldytuve? Spintelėse? Koks produktas greitai bus nebetinkamas vartoti? „Patikėkite, eksperimentuojant pavyksta išgauti įdomiausių skonių“, – ragina pabandyti A.Pulmickienė.

Tuno salotos

Konservuotos pupelės,

1 mažas indelis tuno,

1/2 cukinijos,

1/2 paprikos,

1 svogūnas,

salotų,

žiupsnelis druskos,

saldžiosios paprikos miltelių,

citrinos sulčių,

alyvuogių aliejaus.

Svogūną, papriką, cukiniją pakepinti aliejuje arba lydytame svieste, apibarstyti prieskoniais. Visus ingredientus sudėti į lėkštę, apšlakstyti citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi.

Saldus bananinis užkandis

1/2 pakelio varškės,

1 bananas,

1 visų grūdo dalių lavašas,

riešutų sviesto,

kokoso drožlių,

agavų sirupo.

Ištepti lavašą riešutų sviestu, varške, pabarstyti kokosų drožlėmis. Į jį įvynioti bananą, supjaustytą mažais gabalėliais, ir keptuvėje pašildyti iš abiejų pusių. Patiekti su agavų sirupu. Pusryčiams labai tinka graikiškas jogurtas.

Varškės užkepėlė

200 g grūdėtosios varškės,

3 kiaušiniai,

keli pievagrybiai,

1 svogūnas,

1 paprika,

1 brokolis,

druskos,

pipirų,

česnako miltelių,

mocarelos (nebūtinai).

Svogūną pakepinti, tada į keptuvę sudėti pjaustytus pievagrybius, pabaigoje trumpai apkepti smulkiai supjaustytą papriką. Paskaninti druska ir pipirais. Brokolio gabalėlius užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 2 min. Sudėti visas daržoves į kepimo indą. Kiaušinius išplakti su prieskoniais. Į plakinį sudėti grūdėtąją varškę, sumaišyti ir užpilti daržoves. Daržovės tiks tokios, kokias turite. Galima naudoti žiedinį kopūstą, žirnelius, špinatus, tarkuotas morkas. Ant viršaus išdėlioti mocarelos gabalėlius (nebūtinai). Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.