„Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, kol kas valdančioji „koalicija neturi bendro sprendimo“, kokiu būdu padidinti gynybos finansavimą, visos kitos opcijos išlieka galimos.

„Jokių raudonų linijų kol kas nenoriu nubrėžti“, – teigė A. Armonaitė.

Paklausta, ar palaikytų pelno mokesčio didinimą 2 procentiniais punktais, ministrė pabrėžė, kad tai paveiktų Lietuvos konkurencingumą. Pasak jos, Lietuvoje, kitaip nei šalyse, kur pelnas apmokestinamas labiau, negalioja nulinė reinvestuojamo pelno lengvata.

„Reikia įsivertinti, kaip bendrai tai pakeistų mūsų konkurencinį klimatą mokestine prasme. Nes yra kaimyninės šalys, kurios turi didesnius pelno mokesčio tarifus, tačiau turi ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimą – Lietuva šito režimo neturi“, – kalbėjo ji.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas.

Pagal ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.

„Turime ir tikriausiai nebūtų tie sprendimai ateityje priimti, jeigu nebūtų tikima Lietuvos pajėgumais“, –  LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, „Rheinmetall“ pradės ieškoti partnerių Lietuvoje, o jais gali tapti „ir privatūs, ir kiti veikėjai“.

„Mes (...) diskutavome, kai kalbėjome apie jų galimybes ateiti, kad bus svarbios tos partnerystės. Nes iš tikrųjų gal reikės dalies nišinių talentų darbuotojų, turiu omenyje būtent gamyboje“, – sakė ministrė.

A. Armonaitė teigė nesijaudinanti, kad Lietuvoje nėra išvysčiusi metalurgijos pramonės, nes „Lietuva dar ne tokius sudėtingus dalykus pagamina“.

„Prisidedame ir prie pasaulinės pramonės vaistų tiekimo grandinių, ir prie mikroelektronikos, ir puslaidininkių tuoj turėsime, Liepkalnyje yra lietuviška įmonė, kuri jau investuoja“, – kalbėjo ministrė.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnio gatvėje planuoja statyti puslaidininkių lustų gamyklą.

Lietuvos vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir netrukus pradės derybas dėl investicijų sutarties.

„Rheinmetall“ tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas) teigė, kad artimiausiomis savaitėmis įmonė ieškos partnerių Lietuvoje ir tuomet žiūrės, koks galėtų būti jų indėlis į projektą.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Yra susitarimas su įmone, bet konfidencialu, kaip Lietuva apsirūpina konkrečiai Lietuvoje gaminamais artilerijos šaudmenimis, kuriuos įmonė ir gamins. Turėsime jų pakankamai ir geromis sąlygomis“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, tai numatyta susitarime su įmone, tačiau jo turinys yra konfidencialus.

„Mes stipriname pajėgumus čia, viduje, mes savo turėsime, mums nereikės kažko prašyti su ištiesta ranka. Tikslas yra auginti ir savo pajėgumus“, – teigė ministrė.

Mes stipriname pajėgumus čia, viduje, mes savo turėsime, mums nereikės kažko prašyti su ištiesta ranka.

Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybos.

A. Armonaitė anksčiau teigė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet.

Anot jos, „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

„Rheinmetall“ taip pat pateikė paraišką pripažinti gamyklą svarbiu investiciniu projektu, kuriems paprastai taikomos specialios verslo ir kitokios sąlygos.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„(...) Nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių“, – antradienį LRT televizijai sakė ministrė.

Armonaitės teigimu, verčiau galėtų būti perskirstoma savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.

„Kitas dalykas yra, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kurie liečia savivaldybėms tenkančią dalį, ją perskirstyti. Mums atrodo, kad to galima būtų imtis, tai sugeneruotų 150 mln. eurų gynybai, ne taip jau ir mažai“, – tikina ministrė.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Pasak jos, ketinimų protokolą su „Rheinmetall“ atstovais pasirašys Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai, o sprendimas dėl gamyklos pripažinimo stambiu investiciniu projektu gali būti priimtas dar šią savaitę.

„Vadinamasis (...) ketinimų protokolas turėtų būti pasirašomas rytoj tarp Vyriausybės įgaliotų institucijų, kas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė ministrė.

„Įmonė pateikė paraišką stambaus investicinio projekto, kurią vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliota institucija. Atitikus tiems kriterijams, taip pat šią savaitę galima tikėtis ministro įsakymu patvirtinti (statusą – BNS), kas leistų atidaryti labai konkrečius žingsnius šitam investiciniam projektui“, – pridūrė ji.

Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas.

Protokolo turinys kol kas neviešinamas, tuo metu stambiems investiciniams projektams paprastai taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.

A. Armonaitė sakė, kad Lietuva tikėtųsi pagrindinius darbus, įskaitant gamyklos statybas, pradėti dar šiemet, tačiau kol kas tai tik teoriniai svarstymai.

Ji taip pat pripažino, kad „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.

„Mes turime pavyzdžių, kai didžiųjų investuotojų (...) gamyklos būdavo pastatomos per devynis mėnesius, kas didžiųjų korporacijų pasaulinėje praktikoje yra rekordai“, – teigė politikė.

Ji taip pat sakė kol kas negalinti pakomentuoti, koks tiksliai bus Lietuvos indėlis, tačiau šalis turėtų padėti išvystyti objektui reikalingą infrastruktūrą, taip pat svarstė, jog Lietuva turėtų pati pirkti dalį gaminamos amunicijos kariuomenės poreikiams.

„Tai, žinoma, yra abiem pusėms naudingas projektas, ir ekonomiškai atsiperkantis projektas, ir saugumo prasme Lietuvai labai svarbus projektas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.

A. Armonaitė sakė, kad „joks sklypas dar nėra patvirtintas“.

„Paprasčiausiai įmonės projektui reikia labai specifinio dydžio, specifinių reikalavimų sklypo. Kaip žinoma, Lietuva nėra didelė šalis, jų tiek daug nėra“, – teigė ministrė.

Pasak jos, tokio pobūdžio investiciniai projektai nėra vykdomi tankiai gyvenamose vietovėse.

Baisogaloje gyvena apie 1,8 tūkst. gyventojų.

Su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį buvo susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji atsisakė komentuoti pokalbio turinį.

„Mes su rektoriumi kalbėjome įvairiais klausimais. Kadangi susitikimas buvo darbinis, nenorėčiau papildomai nieko pasakyti“, – žurnalistams teigė ministrė pirmininkė.

„Rheinmetall“ dominantis sklypas šiuo metu naudojamas universiteto Gyvulininkystės instituto veikloje.

Seimas praėjusią savaitę jau priadėjo svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Gera diena geroms naujienoms! Pasiekėm! Lietuva pagaliau atsidurs „Michelin Guide“. Mūsų restoranų įvertinimas bus skelbiamas birželį“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo A. Armonaitė.

„Michelin“ ketvirtadienį paskelbė, jog pirmieji atrinkti šalies restoranai bus pristatyti birželio 13 dieną Vilniuje.

„Pristatydami „Lietuvos gidą“ užbaigsime Baltijos šalims skirtų „Michelin“ rekomendacijų sąrašą ir pateiksime išsamią informaciją apie aukščiausios kokybės restoranus regione. (...) Šiuo metu mūsų inspektoriai baigia atrinkti pirmuosius restoranus, kurių sąrašu nekantraujame pasidalinti su viso pasaulio gurmanais“, – pranešime teigė tarptautinis „Michelin Guide“ direktorius Gwendalas Poullennecas (Gvandalas Pulanekas).

Anot pranešimo, „Michelin“ ekspertai jau aplankė Klaipėdą, Trakus, Kauną ir Vilnių.

„Michelin Guide“ – tarptautiniu mastu gerai žinomas ir prestižinis restoranų reitingas, kuriame jie vertinami pagal įvairius kriterijus ir jiems suteikiamos „Michelin“ žvaigždės.

Susitikime su „Apple“ vyresniuoju vadovu Europos vyriausybių reikalams Bruno Bernardu ministrė plačiau aptars technologijų sektoriaus plėtros perspektyvas ir skaitmenizaciją, naujas tendencijas šioje srityje.

Su debesijos įmonės „Amazon Web Services“ atstovais – už „AWS Sovereign Cloud“ atsakingu viceprezidentu Maxu (Maksu) Petersonu ir viešosios politikos direktoriumi Vidurio ir Rytų Europos regionui Mariuszu Mielczareku (Marjušu Melčareku) – ministrė aptars įmonės planus Europoje.

Tiek AWS, tiek „Amazon“ domisi plėtros galimybėmis Europoje, taip pat Vidurio ir Rytų Europos regione. Lietuva, kaip ir kelios kitų šio regiono šalys, turi stiprią technologijų ekosistemą.

„Lietuvos technologijų sektorius pastaruosius keletą metų nuosekliai auga ir atkreipia didžiųjų pasaulio technologijų įmonių dėmesį. Siekiame būti regiono inovacijų centru ir technologijų lyderiais, tad bendradarbiavimas su didžiaisiais pasauliniais žaidėjais prisidėtų prie spartesnio sektoriaus augimo“, – sakė A. Armonaitė.

Susitikimai su įmonių atstovais vyks Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo, kuris politiškai ir ekonomiškai jungia Vidurio ir Rytų Europos šalis, metu.

Turi idėjų

Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, gabūs ir talentingi Lietuvos moksleiviai turi daugybę verslo idėjų, todėl svarbu sudaryti sąlygas jiems eksperimentuoti ir išbandyti verslininko vaidmenį kuo ankstesniame amžiuje.

„Lietuvos moksleiviai yra labai kūrybiški, iniciatyvūs ir drąsūs, todėl šiandienos investicijos į jų verslumo ugdymą – rytojaus Lietuvos ekonomikos pamatas. Tokios verslumo kompetencijų ugdymo programos kaip „accelerator_x“ dar ankstyvame amžiuje sudaro sąlygas moksleiviams išbandyti save verslininko vaidmenyje ir eksperimentuoti – tai neabejotinai prisideda prie mūsų šalies ekonomikos ir konkurencingumo stiprinimo“, – sako A. Armonaitė.

„Programos metu moksleiviai kviečiami ieškoti kūrybingų būdų spręsti savo bendruomenės, miesto ar globalius iššūkius ir kurti inovatyvias verslo idėjas. Įkurdami savo mokomąsias bendroves mokiniai įgyvendina visą verslo valdymo ciklą: įsteigia įmonę, sukaupia pradinį kapitalą, planuoja ir analizuoja vartotojų poreikius, kuria savo paslaugą arba produktą ir jį parduoda“, – sako Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.

Jos teigimu, šis mokymosi procesas suteikia jaunimui galimybę išbandyti save tikroje rinkoje, suprasti, kaip veikia verslas, įgyti itin naudingų žinių, o įgavę realius praktinius įgūdžius moksleiviai kviečiami juos įgalinti bendradarbystės centruose „Spiečius“.

Lietuvos moksleiviai yra labai kūrybiški, iniciatyvūs ir drąsūs.

„Šiuose bendradarbystės centruose, esančiuose net keturiolikoje Lietuvos miestų, buriasi pradedantieji verslininkai, kuriems reikalingas bendraminčių palaikymas ir konsultantų pagalba – čia jiems yra sukurtos aktyvaus verslo erdvės, suteikiama reikalinga įranga, nemokama darbo vieta, individualios verslo konsultacijos, akceleravimo programa, e. komercijos dirbtuvės ir patyrusių mentorių pagalba, tad smulkieji ir vidutiniai verslininkai gali auginti ir plėsti savo verslus, stiprinti kompetencijas, bendradarbiauti tarpusavyje ir rasti naujus verslo partnerius“, – dalijasi P. Reut

Kaip gimė projektas

Štai moksleivių verslumo ugdymo programoje dalyvavę Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai sukūrė mokomąją bendrovę „Dyslexia Rainbow“, skirtą disleksiją turintiems asmenims palengvinti skaitymo ir rašymo procesus.

„Dėka socialiai atsakingų moksleivių, kurie pasirinko šių dienų problemą – disleksiją, programos metu kilo idėja sukurti „Android“ programėlę, kuri palengvintų rašymo ir skaitymo procesus disleksiją turintiems asmenims. Šiandien, bendradarbiaudami su VILNIUS TECH konsultantais, VšĮ „Lyderių karta“ direktore-mentore Agne Tevelyte-Petroniene ir kitais partneriais, moksleiviai sėkmingai vysto savo veiklą, dalyvauja renginiuose ir yra laimėję jau ne vieną apdovanojimą“, – pasakoja J. Basanavičiaus gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Monika Gitaitienė.

Jos teigimu, galimybė dalyvauti mokomųjų mokinių bendrovių „accelerator_x“ programoje ir būti vienai iš praktinio verslumo ugdymo mokytojų jai davė įvairiapusę naudą: „Būti šios programos mokytoja yra vienas malonumas dėl nuolatos jaučiamos pagalbos: nuo metodinės medžiagos, mokymų, renginių iki realių konsultacijų su verslo žmonėmis. Toks stiprus bendradarbiavimas padeda ne tik kokybiškai ugdyti moksleivius, bet ir tobulėti pačiai.“

Anot pedagogės, Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija supranta verslumo ugdymo svarbą dar mokyklos suole, todėl šiemet sulaukė ir „Lietuvos Junior Achievement“ įvertinimo už tai, kad jau daugiau nei trejus metus nuosekliai įgyvendina jų kurtas programas.

Naudingos žinios

Apie moksleivių verslumo ugdymo programos teikiamą naudą kalba ir Alytaus Putinų ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijų ekonomikos ir verslumo mokytoja Jolita Noruvienė. Jos teigimu, reikalingų žinių, įgūdžių ir patirčių išsinešė tiek moksleiviai, tiek ir pedagogai.

„Pati dalyvaudama šioje programoje įgijau daug naujų žinių apie verslo kūrimą ir projektų valdymą, užmezgiau naujų pažinčių, tobulinau savo įgūdžius ir bendravimą su moksleiviais. Tuo tarpu jaunimas įgijo supratimą apie pačią verslo plėtrą – jiems visada atrodė, kad, norint vystyti savo verslą, tereikia turėti pinigų, o štai programos metu jie išmoko kurti ir įgyvendinti projektus, tobulino savo komunikacinius ir komandinio darbo įgūdžius, turėjo galimybę teorines žinias pritaikyti praktikoje, ši programa taip pat skatino jų kūrybiškumą, verslumo ir inovacijų ugdymą“, – dalijasi ilgametė „Lietuvos Junior Achievement“ tinklo mokytoja J. Noruvienė.

Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistams kilo idėja sukurti produktą, kuris būtų draugiškas aplinkai ir skatintų tvarumą, todėl programos metu gimė mokomoji bendrovė „InGreens“.

„InGreens“ – tai moksleivių sukurta daigykla, suteikianti galimybę žmogui namuose užsiauginti ekologiškų produktų, pavyzdžiui, ridikėlių sėklų daigų. Šio projekto tikslas – skatinti aplinkos apsaugą, tvarumą, siekti, kad žmonės turėtų ekologiškų daržovių, nepaveiktų jokiais chemikalais ir trąšomis“, – pasakoja pedagogė.

Praktinio verslumo ugdymo mokomųjų mokinių bendrovių programoje, kuri įgyvendinama nuo 2021 m., jau dalyvavo daugiau nei 7 000 moksleivių. Programos metu mokymai suteikti 121 mokytojui iš 87 šalies mokyklų.

„Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, kai kurių kitų šalių, kur natūraliai yra stipri gynybos ir saugumo pramonė“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Armonaitė, paklausta su kokių šalių įmonėmis dar kalbamasi dėl investicijų.

Tuo metu, pasak ministrės, susitarimus su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.

„Dirbame su įmone, kalbamės ir tikiu, kad artimiausių dviejų savaičių eigoje bus pasirašyti tam tikri susitarimai“, – sakė A. Armonaitė. 

„Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau – darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis.

 

Jos teigimu, susitarime bus apibrėžtas ir Lietuvos valstybės dalyvavimas gamyklos statybų projekte, tačiau A. Armonaitė nedetalizavo, ar Lietuva galėtų turėti būsimos „Rheinmetall“ gamyklos akcijų, kiek valstybė galėtų investuoti, kur būtų statoma gamykla.

„Kol kas detalių pakomentuoti negaliu, nes nėra dar viskas sutarta. Kol nesutarta, tol ir nekomentuojame“, – teigė A. Armonaitė.

„Galime kalbėti ne tik apie bendras investicijas arba pagalbą įmonei, bet ir apie įsigijimus. (...) Dabar konkrečių sumų aš tikrai nesu įgaliota pakomentuoti“, – pridūrė ministrė.  

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas.

„Imamės svarbių įstatyminių pokyčių, kad Lietuva taptų draugiškiausia šalimi stambioms gynybos ir saugumo investicijoms. „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau – darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybė siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Tai numato Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimai. Priėmus juos Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.

Susitikimuose aptartas ES bendrosios rinkos gerinimas ir kliūtys, kylančios šalims auginant verslą, pristatyti Lietuvos prioritetai stiprinant bendrosios rinkos potencialą ir globalų Bendrijos konkurencingumą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

E. Letta pristatė ataskaitos apie ES bendrosios rinkos ateitį rengimą, pagrindines jos gaires. Pačią ataskaitą numatoma oficialiai pristatyti specialiajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime balandį.

I. Šimonytė pabrėžė, kad esminis aspektas siekiant išvengti fragmentacijos ES bendrojoje rinkoje – lygių konkurencinių sąlygų visoms valstybėms narėms užtikrinimas. Premjerės teigimu, taip pat svarbu tarp šalių gerinti prieinamumą prie kapitalo rinkų.

Ministrė pirmininkė sakė, jog integralesnė, stipresnė bendroji rinka sustiprintų ir ES geopolitinę padėtį, o Europos gynybos pramonė gali tapti ES vidaus rinkos varikliu bei sustiprintų Europos saugumą.

A. Armonaitės teigimu, tai, kad ES sukuria 18 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo, jog vis dar nėra išnaudojamas Bendrijos ekonominis potencialas.