„Mūsų solidarumas neapykantos akivaizdoje dabar reikalingas labiau nei kada nors anksčiau, nes matome nerimą keliantį antisemitinių išpuolių atgimimą visame pasaulyje, ir, kas yra beveik neįtikėtina, taip pat čia pat – Niujorke“, – sakė A. Guterresas.

A. Guterresas paminėjo gruodį įvykdytą išpuolį rabino name Niujorke, per kurį buvo sužeisti penki žmonės, ir šaudynes košerinėje parduotuvėje Niu Džersyje, per kurias žuvo keturi žmonės.

JT generalinio sekretoriaus teigimu, Niujorke praeitais metais antisemitinių neapykantos nusikaltimų skaičius išaugo 21 proc. Tuo tarpu Prancūzijoje 2018 m. antisemtinių išpuolių skaičius išaugo 74 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 16 proc.

„Turime vadinti šį fenomeną tikruoju vardu – pasauline antisemitinės neapykantos krize“, – pareiškė A. Guterresas.

„Bandydami įgyvendinti pažadą „daugiau niekada“, turime įvertinti savo pačių išankstinius nusistatymus, saugotis netinkamo savo pačių technologijų panaudojimo ir atidžiai stebėti ženklus, kurie gali rodyti, kad neapykanta yra normalizuojama“, – pridūrė A. Guterresas.

A. Guterresas anksčiau pirmadienį uždegė žvakę, pagerbdamas Holokausto aukų atminimą, o tada pasakė kalbą Generalinės Asamblėjos salėje, kurios klausėsi ir Holokaustą išgyvenę žmonės.

Vokietijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Christophas Heusgenas tikino jaučiąs gėdą dėl to, kad jo tėvynainiai buvo atsakingi už „visišką civilizacijos griūtį ir barbarišką nuopolį į sisteminį žudymą“.

Po to maždaug 20-27 metų asmenys, kurių tapatybės, pilietybės ir motyvai nenustatyti, grandinėmis prisirakino prie stovyklos vartų su garsiuoju užrašu „Arbeit macht frei“ (Darbas išlaisvina), nurodoma pranešime.

Pasak vietos žiniasklaidos, grupelė savo veiksmus filmavo iš skraidyklės.

Netrukus įsikišo pietiniame Osvencimo mieste esančio muziejaus apsaugininkai. Policija pranešė, kad visi akcijos dalyviai buvo sulaikyti.

„Šie asmenys bus nuvežti į policijos būstinę apklausai. Įvykio vietoje tebėra daug policijos pareigūnų“, – sakė vietos policijos atstovė Malgorzata Jurecka (Malgožata Jurecka) naujienų agentūrai AFP.

Apie įvykį planuojama pranešti prokuratūrai, pridūrė ji.

„Pirmą kartą Aušvice vyksta kas nors panašaus, – sakė muziejaus direktorius Piotras Cywinskis (Piotras Cyvinskis). – Neturiu supratimo, kokie buvo jų motyvai“.

Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla atsirado per Antrąjį pasaulinį karą, nacistinei Vokietijai okupavus Lenkiją.

Ši stovykla tapo nacistinės Vokietijos vykdyto žydų genocido simboliu. 1940–1945 metais stovykloje buvo nužudyta apie milijonas šios tautybės žmonių.

Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas (Michaelis Šudrichas) sakė, kad nepaisant akcijoje dalyvavusios grupės motyvų, jos veiksmai buvo nepriimtini.

„Bet koks Aušvico panaudojimas politiniams pareiškimams, net Aušvico panaudojimas moraliniams pareiškimams, nėra tai, kaip Aušvicas turi būti prisimenamas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Vokiečiai Aušvicą panaudojo siekdami išnaikinti žydus. Bet kurie renginiai čia yra nužudytų Aušvice žydų, lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir kitų atminimo išniekinimas“, – pridūrė jis.

Daugiau kaip 100 tūkst. ne žydų, tarp kurių buvo lenkų, romų, sovietų karo belaisvių ir pasipriešinimo naciams judėjimo kovotojų, buvo nužudyta šioje mirties stovykloje, nurodo muziejus.

Apie 232 tūkst. Aušvico aukų buvo vaikai.