Apie pusė dabar šiaurinėje pusėje (lauke) esančių parkavimo vietų bus uždaryta. Pirmąjį rekonstrukcijos etapą planuojama baigti iki birželio, tuomet darbai persikels į pietinę aikštės pusę. Visas projektas bus baigtas 2024 metų spalį, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).

LTOU infrastruktūros plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas teigė, kad numatoma atnaujinti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, visas dangas, apšvietimą, įrengti stogines, dviračių parkavimo vietas, elektromobilių įkrovos stotelių vietas bei apželdinti dalį teritorijos.

„Po visos rekonstrukcijos sostinės oro uoste iš esmės keisis transporto prieigų judėjimo schema, kuri bus žymiai aiškiau suprantama, orientuota ir pritaikyta keleiviams patogiai pasiekti naująjį išvykimo bei esamą terminalą“, – teigė A. Dūmanas.

LTOU nuotr.

Rekonstrukcijos metu veiks ilgalaikio parkavimo daugiaaukštės aikštelės, o keleivius pasitikti arba išleisti bus galima likusiosiose trumpalaikio sustojimo aikštelėse prieš oro uostą arba automobilių užkilimo kelyje išvykimo terminalo link.

Terminalą už 50,2 mln. eurų stato bendrovė „Eikos statyba“ – iki 2024 metų pabaigos ji pastatys daugiau nei 14 tūkst. kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkys 34 tūkst. kv. metrų oro uosto prieigų.

Rekonstruojant Laisvės alėją teko beveik dviem mėnesiams uždrausti eismą atkarpoje, kusi susikerta su Maironio gatve. Šioje sankryžoje buvo pakeistos komunikacijos, paklota nauja granito danga. Vairuotojai galėjo tik privažiuoti iki Laisvės alėjos, bet jos kirsti nebuvo galimybių.

Tačiau miesto atstovai skelbia geras naujienas. Jau po savaitgalio automobilių eismas Laisvės alėjos ir Maironio gatvės sankryža bus atnaujintas.

„Jau greitu metu šias tvoras pamiršime – Maironio gatvėje baigiami darbai ir pirmadienį bus atnaujintas eismas“, – skelbiama Kauno miesto savivaldybės feisbuko puslapyje.

Tad vairuotojai galės greičiau pasiekti kelionės tikslą. Taip pat sumažės automobilio apkrova kitoms gatvėms, kuriomis teko važiuoti tol, kol buvo uždaryta Maironio gatvė.

Eismo pokyčiai

Šiomis dienomis buvo atvertas naujas automobilių eismo tunelis, jungiantis R.Kalantos ir Chemijos gatves. Tad dabar važiuoti per vadinamąją Amalių geležinkelio pervažą automobiliams draudžiama. Greta pervažos tvarkomas ir pėsčiųjų tunelis.

„Prie pervažos frezuojamas asfaltas tam, kad automobiliai fiziškai negalėtų per ją važiuoti. Dabar laisvai galima geležinkelį kirsti naujai pastatytu tuneliu, kuris yra arčiau Palemono stoties. Tunelis jungia Chemijos ir R.Kalantos gatves“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Jis nurodė, jog ties pervaža baigiama įrengti ir pėstiesiems bei dviratininkams skirtą atskirą tunelį.

Ties transporto tuneliu taip pat atliekami tam tikri darbai: ženklinamos eismo juostos, tvarkoma aplinka.

Mažiau spūsčių

Tikimasi, kad naujas tunelis pagerins pralaidumą ir susidarys mažiau automobilių spūsčių.

„Baigiamieji darbai tęsis iki gruodžio mėnesio vidurio, tačiau stovėti prie pervažos automobiliams jau nebereikės. T.Masiulio ir R.Kalantos gatvių žiedinėje sankryžoje kelininkai įrengė naują, aiškesnį kelio ženklinimą. Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams.

Tunelio statybose kasdien plušėjo apie 130 darbininkų, kurių pagrindinis uždavinys buvo padaryti tokį tunelį, kuris atlaikytų dideles apkrovas ir būtų užtikrintas saugus geležinkelio eismas.

Perkrovos centras

Tiek automobilių, tiek pėsčiųjų tuneliai reikalingi tam, kad visas eismo mazgas atititktų aukščiausius reikalavimus, keliamus europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“.

Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo.

„Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – kiek anksčiau yra sakęs„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak jo, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.

Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.

Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas. Tai leis sudaryti infrastruktūrines sąlygas didinti vienos efektyviausių krovinių transportavimo būdų – intermodalinių vežimų – apimtis.

Kaip teigia ministerija, šiuo metu šitoje sankryžoje, t. y. magistralinio kelio A1 ruože nuo 100,47 iki 101,79 km, jau atlikta apie 80 proc. kapitalinio remonto darbų. Rangovo duomenimis, tiek pagrindiniame, tiek jungiamuosiuose keliuose baigiama įrengti kelio danga ir triukšmą slopinančios sienutės. Numatoma, kad iki žiemos sezono technologinės pertraukos, trunkančios nuo gruodžio 15 iki kovo 15 dienos, bus atlikta 90 proc. darbų, todėl kitiems metams liks tik apdailos darbai.

Magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda šio ruožo kapitalinis remontas pradėtas šių metų balandį. Šiame ruože magistralė platinama iki dešimties eismo juostų, papildomai įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Be to, bus atskirti skirtingo greičio srautai, todėl dviem vidurinėmis eismo juostomis tranzitinis transportas galės važiuoti greičiau, pranešime teigia Susisiekimo ministerija.

Transporto mazgo ties „Mega“ remonto darbų vertė – 17,5 mln. eurų. Tai vienas iš didelės apimties projekto – Islandijos plento sutvarkymo (Sargėnų, Giraitės sankryžos, A. Meškinio (Kleboniškio) ir naujo tilto per Nerį statyba, naujo viaduko per Jonavos g. statyba ir kt.) – dalis. Preliminari viso projekto vertė siekia apie 100 mln. eurų, numatoma įgyvendinimo trukmė – 5 metai.

Vasaros pradžioje miestas uždarė svarbią Žaliakalnio jungtį su Kauno centru – Žemaičių gatvės įkalnę. Planuota, jog ją pavyks sutvarkyti iki vasaros pabaigos, tačiau darbus gerokai nutolino net kelis kartus šlaito įtvirtinimus nuplovusios liūtys.

Miesto atstovai skelbia, jog jau šį savaitgalį vairuotojų kančios pasibaigs ir Žemaičių gatvės įkalne vėl bus galima pasiekti centrą.

„Laukimas baigėsi. Šeštadienį nuo 13 val. visoje Žemaičių gatvėje atnaujinamas automobilių eismas“, – skelbiama savivaldybės socialinio tinko puslapyje.

Ši žinia netruko pasklisti. Kauniečiai tikino, kad dabar bus galima laisviau pasiekti centrą, o vakare – grįžti į namus. Tačiau buvo ir nemažai skeptikų. Žmonės spėliojo, ar darbai tikrai gerai atlikti ir dar vienos liūties metu, nekils problemų.

„Įdomu, ar nesems Laisvės alėjos, nes žadėjo, kad šioje gatvėje sutvarkys vandens surinktuvus ir pasibaigs Laisvės alėjos plaukimas“, – pasisakė Marius B.

Tiesa, nors atnaujinamas automobilių eismas, dar nereiškia, kad darbininkai taip pat visiškai atlaisvins Žemaičių gatvę. Dar reikia užbaigti tvarkyti šaligatvius, kitą infrastruktūrą.

Portalas kauno.diena.lt primena, jog miesto atstovai yra teigę, jog Žemaičių gatvėje bus atlikti ne tik standartiniai tokiais atvejais darbai – paklotas naujas asfaltas, įrengti nauji šaligatviai ir apšvietimas, – bet ir dar du ne ką mažiau svarbūs dalykai. Tai – slenkančio šlaito sutvirtinimas ir šiuo metu mišriai veikiančių buities ir lietaus nuotekų sistemų atskyrimas.

Rekonstrukcijos metu vienas iš svarbiausių pokyčių yra buities ir lietaus kanalizacijos sistemų atskyrimas. Didelių liūčių metu tai padės išvengti didelio kiekio vandens nubėgimo nuo kalno viršaus į K. Donelaičio gatvę ir Laisvės alėją.

Visuomenės neklausė?

Rengiant projektą, remtasi ES direktyvomis ir siekiais miestų centruose sumažinti transporto srautus, teikiant pirmenybę viešajam transportui, dviračių ar pėsčiųjų judėjimui. Aiškinama, kad kurortas sezono metu dūsta nuo automobilių išmetamųjų dujų, o vasarą būna perpildytas transporto priemonių.

Todėl kurorto valdžiai kilo idėja Vytauto gatve automobiliams leisti važiuoti tik nuo Šventosios pusės Klaipėdos link. Kita arterijos dalis bus perskelta perpus, čia atsiras dvi juostos dviračiams.

Aiškinama, kad projektas dar tik rengiamas. Savivaldybės komitetų nariai jau esą supažindinti su gresiančiais eismo pokyčiais, o štai visuomenė apie tai girdėjo tik viena ausimi.

"Kas gali ką nors žinoti apie tokias permainas, jei visuomenės niekas neklausė? Skelbimas kabo trečiame savivaldybės aukšte, prie vieno kabineto durų. O savivaldybė sėdi užsirakinusi nuo gyventojų, juk įeiti įmanoma tik su specialiomis kortelėmis. Palangoje realiai yra dvi centrinės gatvės, viena jų – Vytauto, tačiau norima ją uždaryti. Man niekas neatsako, kuo čia eismo saugumas pagerės?" – tikino Palangos tarybos narys Eugenijus Simutis.

Automobiliams – gatvės centras

Palangiškis mano, kad toks eismo organizavimo planas kurorte vairuotojus, mėginant pasiekti norimą tašką, vers riedėti ratais. O dviratininkams, išsukant iš dviračių tako, esą grės realus pavojus susidurti su automobiliais.

Pirminiame variante siūloma, kad vienpusis eismas bus organizuojamas Vytauto gatve nuo Druskininkų iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvės.

"Niekas nedarė jokio rimto tyrimo dėl automobilių srautų. Juk eismas bus uždarytas visus metus – ir žiemą, ir vasarą. Ši situacija primena užmojus įvesti mokamą įvažiavimą Palangoje. Taryba puolė ir nubalsavo, tik po to suvokė, kad nėra taip lengva sumanymą įgyvendinti", – pastebėjo E.Simutis.

Palangos vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, kuris yra Palangos savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas, aiškino, jog paskubomis tokio projekto nebus imtasi.

"Kol kas girdime įvairių nuomonių. Sveikos gyvensenos šalininkams idėja patinka, o kiti grasina rinkti parašus, protestuoja. Laukiame, kaip šį projektą įvertins policija", – aiškino vicemeras.

Automobiliams skirtos eismo juostos plotis numatomas 3,30 m pločio, ir ji būtų gatvės viduryje.

Pokyčiams nepasiruošę

"Automobiliams stovėti bus palikta erdvė dešinėje eismo juostos dalyje. Sankryžose vairuotojams bus galima sukti tiek į kairę, tiek į dešinę. Tik teks praleisti dviratininkus ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Galutinio sprendimo kol kas nėra. O ir visuomenė tokiems pokyčiams dar nepasiruošusi", – aiškino R.A.Mikalkėnas.

Kol kas neatsisakyta minčių projektą įgyvendinti dar šį vasaros sezoną.

"Reikėtų apsispręsti dėl eismo juostų ženklinimo. Galima įrengti specialius, brangius, šviesą atspindinčius riboženklius. Galima rinktis pigesnį variantą – įmontuoti į asfaltą specialius juostas žyminčius iškilumus. Trečias variantas – pats pigiausias. Perbraižome juostas dažais, pristatome krūvas kelio ženklų ir paleidžiame eismą", – tikino R.A.Mikalkėnas.

Klausimų kyla dėl Plytų gatvės apkrovos. Baiminamasi, kad, šia arterija nukreipus automobilių eismą, vasarą nutįs spūstys.

"Įmonė "Kelprojektas", kuri rengia pirminį projektą, skaičiavo srautus ir padarė prielaidą, kad šalutinės gatvės tiks srautams nukreipti. Bet dar nesame tikri, ar tikrai eksperimentas pasiteisins šimtu procentų", – svarstė R.A.Mikalkėnas.

Preliminariais skaičiavimais, šie darbai gali kainuoti apie pusę šimto tūkstančių eurų.

Ženklai, kurie buvo reikalingi Laisvės gynėjų dienai skirtam bėgimui, Liepojos, Manto ir Liepų gatvėse sustatyti dar penktadienį, o nuimti pirmadienį.

Dalis vairuotojų skundėsi, kad ženklai apsunkino eismą. Ypač Manto gatvės ruože nuo Liepų gatvės iki Lietuvininkų aikštės.

"Kodėl šie ženklai buvo pastatyti taip anksti? Juk bėgimas vyko sekmadienį. Bent minėtoje Manto gatvės dalyje galėjo išdėlioti vėliau ir nurinkti anksčiau. Čia ši gatvė labai siaura, o dar buvo prisnigę. Neretai autobusų vairuotojai išvažiuoja į kitą eismo juostą. Dabar taip elgėsi ir kai kurie vairuotojai, bijodami kliudyti ženklus", – pastebėjo dalis vairuotojų.

Klaipėdiečiai teigė, kad tai nėra tragedija, tačiau atkreipė dėmesį, jog bent Manto gatvės dalyje ženklai galėjo stovėti trumpiau.

Įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas atkreipė dėmesį, kad renginiams, kurių savaitgalį buvo gausu, pradėta ruoštis iš anksto. Darbai buvo suderinti ir su policija, ir su savivaldybe.

"Dėl renginių eismo apribojimų miesto centre buvo daug. Visiems turėjome pasiruošti. Reikėjo pastatyti daug laikinų ženklų. Tą pradėjome daryti iš anksto, kad nekiltų nesklandumų. Viskas užtrunka ir nėra paprasta", – aiškino vadovas.

D.Aleksandrovas teigė, kad pirmiausia dėmesys skiriamas eismą ribojantiems ženklams. Jie pastatomi iš anksto ir yra uždengiami ar nusukami, kad negaliotų. Vėliau jie atsukami. Būtent šiuos ženklus pirmiausia ir skubama pašalinti.

Tada ateina stulpelių eilė. Pirmadienį prieš pietus miesto gatvėse jų jau nebebuvo.

"Savaitgalį buvo pašalinta dalis ženklų, tačiau visko nespėjome. Stulpeliai surinkti pirmadienį. Gerai, kad vairuotojai išsako savo pastebėjimus. Ruošdamiesi kitiems panašiems renginiams įvertinsime situaciją. Gal minėtoje Manto gatvės dalyje stulpelius pastatysime vėliau, o nurinksime anksčiau", – svarstė vadovas.

Milano gatvėse pirmadienį karaliavo dviratininkai – siekiant sumažinti mieste kilusį smogą, šešioms valandoms jame buvo uždraustas automobilių eismas.

Oro tarša Italijos verslo sostinėje viršijo sveikatai pavojaus nekeliantį ribą daugiau nei 30 dienų iš eilės, todėl pareigūnai nusprendė šią savaitę nuo pirmadienio iki trečiadienio drausti privačių automobilių eismą tarp 10 val. ir 16 val.

Smogo užklota Roma taip pat riboja automobilių eismą, atskiromis dienomis leisdama važinėti automobiliams tik su lyginiais arba nelyginiais registracijos numeriais, o Florencija griežtai kontroliuoja įvažiavimą į savo istorinį centrą.

Manoma, kad šių priemonių nepakanka smogui išsklaidyti. Visuomenė raginama daugiau naudotis visuomeniniu transportu, per žiemos atostogas siūloma išjungti mokyklų šildymą ir sumažinti šildymą gyvenamuosiuose namuose.

Sveikatos apsaugos pareigūnai sako, kad automobilių išmetamos dujos yra atsakingos už pusę oro taršos Milane ir 70 proc. – Romoje. Pastarosiomis dienomis dėl padidėjusios taršos padaugėjo ūmių širdies ir kraujagyslių susirgimų.

Smiltynėje pasivažinėjimo karietomis paslaugas teikiantys verslininkai nori, kad būtų uždraustas automobilių eismas gatve, vedančia Jūrų muziejaus link. Teigiama, kad vietomis šioje arterijoje sudėtinga prasilenkti, nekliudant automobilių.

Piktinosi vairuotojų pažeidimais

Pasivažinėjimo karietomis paslaugas teikiantys verslininkai tvirtino, kad dėl automobilių minėtoje gatvėje kyla netvarka. Mašinos paliekamos pačioje arterijoje, ant žolės, šaligatvio.

„Prasilenkti sunku. Kyla ir incidentų. Mašinos stovi brangios. Jei prisiliesi, neužteks viso vasaros uždarbio, kad nuostolius padengtum“, – tvirtino į Saugaus eismo komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas, atėję verslininkai.

Vežėjų teigimu, muziejaus lankytojai transporto priemones galėtų palikti aikštelėje prie kelto. Į įstaigą jie galėtų vykti karietomis, taksi. Draudimo siūlyta netaikyti ir turistų autobusams.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai dvi dienas tikrino, ar nėra pažeidimų gatvėje, vedančioje į Jūrų muziejų. Tokių nebuvo nustatyta.

„Nesakau, kad jų apskritai nebūna. Paprasčiausiai mes neužfiksavome“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Verslininkai pateikė nuotraukas, kuriuose užfiksuoti taisykles pažeidžiantys automobiliai.

Atnaujino stovėjimo aikštelę

Lietuvos Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė atkreipė dėmesį, kad karietoms yra įrengtas miško keliukas. Tad šios transporto priemonės gali važiuoti juo.

„Manome, kad visi gali naudotis gatve. Ir lankytojai, ir traukinukai, ir karietos. Viską reikia spręsti kalbantis. Kasmet prieš vasarą organizuojame susitikimą. Į jį pakviečiame ir verslininkus, kurie teikia pasivažinėjimo karietomis paslaugas. Klausiame, kokios problemos kyla. Tad man staigmena, kad buvo iškeltas šis klausimas“, – teigė direktorė.

O.Žalienė taip pat atkreipė dėmesį, kad aikštelė prie kelto yra maža. Joje telpa 14 automobilių ir penki autobusai. Jūrų muziejaus stovėjimo aikštelėje yra 70 stovėjimo vietų. Be to, praėjusiais metais ji buvo atnaujinta.

„Investavome, o dabar neleisime statyti mašinų. Kai kurie lankytojams tikrai patogiau atvažiuoti automobiliais. Ypač tie, kurie atvyksta su šeimomis. Atstumas tikrai nėra mažas. Didelių problemų tikrai nekyla. Per didžiausius srautus sulaukiame policijos pagalbos“, – teigė direktorė.

Problemą dar analizuos

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad skundą dėl minėtos gatvės yra gavęs ir miesto meras. Pasak jos, reikėtų gerai išanalizuoti šį klausimą.

„Reikia pažiūrėti, kokia gatvės kategorija, ar ji atitinka reikalavimus. Arterijoje yra dvi juostos. Tad nemanau, kad joje reikia leisti stovėti automobiliams“, – atkreipė dėmesį vicemerė.

Žirgininkai taip pat sutiko, kad gatvėje bent reikėtų drausti mašinų stovėjimą. Specialistai atkreipė dėmesį, kad jis leidžiamas tik vietose, kur gatvė išplatėja.

Saugaus eismo komisijos nariai įžvelgė ir dar vieną priežastį, kodėl prašoma uždrausti eismą gatve Jūrų muziejaus link.

„Gal tai surišta su bizniu. Čia Saugaus eismo, o ne komercinių projektų valdymo komisija. Jei kyla problemų dėl stovėjimo, galima atsiųsti tarnybas, kurios tai kontroliuoja“, – tvirtino kai kurie nariai.

Saugaus eismo komisija Smiltynėje esančioje gatvėje eismo pokyčių nenumatė. Šis klausimas bus dar analizuojamas.

Vilniaus miesto savivaldybė, išklausiusi gamtininkų ir mokslininkų argumentus, varlių migracijos laikotarpiu nusprendė laikinai apriboti automobilių eismą į Vingio parką. Kiekvieną pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, tūkstančiai varlių migruoja į neršto vietas ir daug jų žūva keliuose po automobilių ratais. Pasak mokslininkų, dėl to labai nukenčia miesto ekosistema.

Po šiandien įvykusio pasitarimo su Vilniaus universiteto Zoologijos katedros atstovais, Savivaldybė nusprendė laikinai  –  nuo rytdienos (kovo 13 d.) iki balandžio 20 d. –   apriboti eismą privažiavimo kelyje nuo Geležinio Vilko gatvės į Vingio parko teritoriją, pastačius draudžiamuosius kelio ženklus „Motorinio transporto eismas draudžiamas“.

Draudžiamasis kelio ženklai bus įrengtas kelio pradžioje nuo Geležinio Vilko g., už automobilių stovėjimo aikštelės ir papildomas ženklas – už kelio atsišakojimo.

Šie laikini ženklai negalios tik aptarnaujančiam transportui  - transporto priemonėms, priklausančioms  toje  zonoje esančioms įmonėms, ten  gyvenantiems ar dirbantiems asmenims, ar atvežančioms  į tą zoną krovinius,  bei  skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms.

Kovo-balandžio mėnesiais Vilniaus universiteto Zoologijos katedros mokslininkai planuoja atlikti migruojančių varliagyvių stebėjimus, o pasibaigus sezonui, apibendrins taikytų apsaugos priemonių efektyvumą.