(Ne)monopolis
Ministras E.Misiūnas pasiūlė griauti šiuo metu efektyviai veikiančią transporto priemonių techninės patikros sistemą, pavadinęs ją "Tuvlitos monopoliu" ir leisti tikrinti transporto priemonių techninę būklę visiems norintiems autoverslo rinkos dalyviams.
Visų pirma reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad revoliucinius siūlymus keisti SEAKĮ parengė VRM, kuri nėra valstybės įgaliota institucija, atsakinga už TA veiklą ar jos koordinavimą. Kaip teigia Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" atstovai, jie nebuvo kviesti į jokias darbo grupes ar prašomi pateikti paaiškinimų-komentarų, todėl akivaizdu, kad reformų autoriai nežino visų detalių ir TA sistemos ypatumų.
Neatsitiktinai ministras E.Misiūnas "Tuvlitos monopoliu" vadina dešimt skirtingų įmonių, kurios savo laiku laimėjo Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą ir įsipareigojo užtikrinti įstatymuose apibrėžtų TA reikalavimų įgyvendinimą, mažų mažiausiai netikslu.
Tiesa, šios įmonės įsikūrusios dešimtyje zonų (kiekvienoje tų zonų apžiūras atlieka vienos įmonės padaliniai) ir iš tiesų gali atrodyti, kad tokia sistema riboja konkurenciją. Tačiau taip yra dėl kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos bei teismų išaiškinimų, kad techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu ir saugumo užtikrinimu transporto srityje.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str., apibrėždamas saugaus eismo principus, nurodo, kad "eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai". To paties įstatymo 6 str. nustato, kad "eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje". T.y. apie neribotą laisvę atlikti TA nekalbama, nes tai yra ne paslauga, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė.
Skirtinga praktika
Kad VRM vadovai nėra pakankamai įsigilinę į sritį, kurią siūlo reformuoti, liudija ir ministro E.Misiūno raginimai kurti bendrą Transporto priemonių registrą. Tačiau tiesa tokia, kad Transporto priemonių informacinė sistema (TAIS), kurioje duomenimis keičiasi VĮ "Regitra", Draudikų biuras ir techninės apžiūros įmonės, jau seniai veikia. TA įmonės visą būtiną informaciją kontroliuojančioms institucijoms teikia nemokamai, todėl dar labiau sumažinti duomenų administravimo išlaidas būtų keblu. Techninės apžiūros įmones jungiančios asociacijos "Transeksta" vadovas Gintautas Šlėderis, komentuodamas politikų užmojus įgyvendinti revoliuciją TA srityje, atkreipė dėmesį į dar keletą svarbių dalykų.
"Šią sritį reglamentuojantys europiniai teisės aktai iš tiesų numato keletą skirtingų techninių apžiūrų modelių. Nuo santykinai liberalaus, kur automobilių tinkamumą eksploatuoti gali vertinti kone visi norintys tai daryti, iki detaliai reglamentuotos tvarkos, kokia yra Belgijoje, Skandinavijos šalyse ar Lietuvoje. Čia kontrolės funkcija deleguojama vadinamojo "A" lygio kontrolės įmonėms, kurios negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų (remontuoti automobilių, parduoti atsarginių detalių ir pan.), išskyrus tiesioginę – vykdyti techninę apžiūrą. T.y. tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas. Mūsų šalies įstatymai, be kita ko, griežtai apibrėžia net TA stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 km. Todėl Lietuvoje TA stotys veikia netgi tokiose vietose, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų. Akivaizdu, kad išlaikyti tokius taškus nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik perskirsčius lėšas ir finansuojant juos iš didžiuosiuose šalies mietuose veikiančių TA centrų gautų pajamų, kur mašinų srautas gerokai didesnis. Dėl šios priežasties mažų mažiausiai nekorektiška kalbėti apie tai, kad esą dėl konkurencijos stokos, apžiūrų centrai dažnai įkurti nuošaliose, klientams sunkiai pasiekiamose vietose. Tiesiog visas TA stočių tinklas sukurtas skrupulingai laikantis įstatymų reikalavimų, o vieši aukštas pareigas užimančių asmenų pareiškimai apie esminius privataus verslo veiklos sąlygų pakeitimus pakerta verslo pasitikėjimą Valstybės institucijomis ir kenkia investicijai aplinkai", – akcentuoja G.Šlėderis.
Išvados jau yra
Ankstesnėse diskusijose dėl TA sistemos keitimo Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad lietuviškas modelis tiksliai atitinka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų technines apžiūras reglamentuojančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Čia aiškiai įtvirtina nuostata, kad "techninę apžiūrą atlieka valstybė narė arba valstybės institucija, kurią valstybė įpareigoja atlikti šį uždavinį, arba institucijos ar įmonės, kurias skiria ir tiesiogiai prižiūri valstybė, įskaitant tinkamai įgaliotas privačias įmones". Kai įmonės, paskirtos būti transporto priemonių techninės apžiūros centrais, taip pat atlieka transporto priemonių remontą, valstybės narės daro visa, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumas ir aukšta kokybė". Kitaip tariant, dabartinė sistema, kai valstybė ji skiria ir tiesiogiai prižiūri techninę apžiūrą atliekančias privačias įmones, atitinka direktyvos nuostatas.
Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto TA kontrolierių palaiminimą gauna bemaž 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – 52 proc.).
Seimo teisininkai taip pat yra pastebėję, kad valstybė gali pasirinkti kitokią sistemą, kai techninę apžiūrą galėtų atlikti tinkamai įgaliotos įmonės, kurios taip pat galėtų atlikti ir transporto priemonių remontą. Tokiu atveju, siekiant išvengti transporto priemonių remontą atliekančių įmonių piktnaudžiavimo, valstybė narė turėtų užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir teikiamų paslaugų aukštą kokybę. Tačiau akivaizdu, kad jei dabartinių Lietuvos transporto saugos administracijos pajėgumų dešimčiai VTA įmonių kontroliuoti pakanka, tai, leidus apžiūras atlikti visiems tai daryti norintiems servisams, kontrolės mechanizmas nori nenori būtų išpūstas bent keletą kartų. Atitinkamai išaugs ir kontrolei užtikrinti reikalingos išlaidos, kurias reikės dengti mums – mokesčių mokėtojams.
Bet kokiu atveju, leidus technines apžiūras vykdyti remonto įmonėms, automobilių atstovams atsirastų nuolatinis interesų konfliktas tarp susijusių šalių dėl techninės apžiūros metu priimamų sprendimų nepriklausomumo ir sąžiningumo. Šiuo metu visos techninės apžiūros įmonės turi nepriklausomų kontrolės įstaigų statusą ir negali užsiimti jokia kita transporto priemonių remonto, transporto priemonių pardavimo ar panašia veikla.
Belgijoje prieš keletą metų taip pat buvo kilusios diskusijos, ar nereikėtų liberalizuoti TA sistemos, tačiau ten politikai sumodeliavo, kiek kartų išaugtų kontrolės mechanizmo išlaidos, ir sumanymo atsisakė.
Kaimynų pamokos
Radikaliai keisti TA sistemą siūlantys politikai, kaip įprasta tokiais atvejais, tikina, esą nėra pagrįstų duomenų apie galimus neigiamus padarinius priėmus teikiamas įstatymų pataisas. Tradiciškai teigiama, esą liberalizavus technines apžiūras korupcijos apraiškų transporto priemonių techninių apžiūrų sistemoje sumažės, kriminogeninė situacija nepakis, o teikiamos įstatymo pataisos užtikrins skaidrumą ir galimybę įmonėms konkuruoti transporto priemonių techninių apžiūrų paslaugų teikimo srityje, sistema taps "patogesnė, kokybiškesnė ir prieinamesnė vartotojui".
Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto TA kontrolierių palaiminimą gauna bemaž 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – 52 proc.). T.y. daugeliu atvejų techninė apžiūra virto formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu. Be to, šalyse, kuriose teisė dalyti TA lipdukus suteikiama visiems norintiems, patikros kainos stipriai išaugo.
Asociacijos "Transeksta" prezidentas Rimantas Didžiokas, analizavęs šias problemas Estijoje ir Lenkijoje pasakojo, kad kolegos atvirauja negalį sakyti "ne" į servisą-TA stotį atriedėjusiam kledarui, nes bet kokiu atveju reikiamą pažymą jis gautų gretimoje gatvėje esančioje analogiškoje kontrolės įstaigoje.
