Belgijoje bankrutavo 385 autoservisai – 8 proc. daugiau nei prieš metus. Briuselyje rodikliai dar didesni – net 44 proc.

Sostinėje situacija ypatinga tuo, kad gyventojai perka naujus automobilių modelius, o jiems taikoma garantija. Tad nebevažiuoja į mažus autoservisus, o ir kvalifikuotų mechanikų trūksta, nors su žiburiu ieškok.

„Realybė tokia, kokia yra, kreipiamės ir į darbo biržą, ir kitur. Bandome rasti kvalifikuotų darbuotojų, bet nepavyksta“, – kalbėjo mechanikas Umut Kurtulus.

Vienas iš autoservisų nuo vienuolikos darbuotojų sumenko iki penkių. Vadovas teigė, kad neteko 60 proc. klientų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gąsdina ir elektromobilių baubas – padaugėjus naujų automobilių su elektronine įranga ir elektra varomų mašinų – remonto dirbtuvėms reikia ir naujos technikos, o tai reiškia – didžiulių investicijų. Ne visi mechanikai sau tai gali leisti.

„Įrenginį, nupirktą prieš aštuonerius metus, netrukus teks mesti lauk. Darbui nebetinka“, – teigė autoserviso vadovas Quentin Renier.

Verslus finansiškai išsekino ir koronaviruso pandemija. Tai buvo įtemptas metas ir detalių pardavėjams. Vėluoja detalės, vėluoja ir automobilių remontas.

„Vėluojame dėl tiekėjų, detalės užtrunka. Mes priklausomi nuo autoservisų, o jie nuo mūsų. Todėl ir automobilių remontas ilgai trunka“, – šnekėjo atsarginių dalių parduotuvės vadovas Ludovic Herzet.

Ir nors vilnija bankrotų bangos, kai kuriems autoservisams, pats klestėjimo metas.

Namų darbai – privalomi

Pirmoji per keletą metų tikra lietuviška žiema tradiciškai tapo sunkiu egzaminu kelininkams. Jų transportas net kaito matuodamas kilometrus, susuktus valant apsnigtas miesto gatves, barstant apledėjusius užmiesčio kelius. Tačiau užgriuvę šalčiai ir sniegas pasiuntė į gilų nokdauną ir vairuotojus.

Daugelis jų, matyt, nė nesitikėjo, kad keli mėnesiai tarp rudens ir pavasario dar primins apie kadaise lietuviškai žiemai buvusį įprastą orą. Sausį socialiniai tinklai mirgėjo pačių vairuotojų užfiksuotomis nuotraukomis apie griovyje atsidūrusius vilkikus, užklimpusius lengvuosius automobilius, masines avarijas. Vairuotojai dėl nelaimių neretai kaltino, jų nuomone, prastai dirbusias tarnybas. Saugaus eismo ekspertų manymu, tokius incidentus dažniausiai lemia prasta techninė automobilių būklė ir jų savininkų nerūpestingumas. Jiems antrina ir draudikai, atkreipiantys dėmesį, kad nemažai žiemai neparuoštų automobilių šiomis savaitėmis apskritai neišjudėjo ir savo kiemų ar garažų.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, nuo žiemos nemalonumų geriausiai apsaugo išankstinis pasiruošimas temperatūros ir oro sąlygų pokyčiams, įskaitant net tokias, atrodytų, smulkmenas, kaip laiku suteptos durelių gumos ar pakeisti oro filtrai.

"Kai žinome, kad artėja stiprūs šalčiai, pasirūpiname tinkama avalyne ir apranga sau – lygiai taip pat turime pasirūpinti ir savo automobiliu. Praktika rodo, kad paprastai tokias smulkmenas, kaip stiklų ar durelių gumų paruošimas žiemai, vairuotojai linkę nuvertinti ir laikyti nebūtinomis, tačiau kartais jos sukelia nemažai streso ir rūpesčių", – dėstė jis.

Pamiršo žiemas?

Atrodo, kad žmonės jau buvo pamiršę tikras žiemas. Susidūrėme su ne vienu automobiliu, visiškai neparengtu šalčiams. Pavyzdžiui, akumuliatoriai į servisus iš tiekėjų buvo vežami vos ne tonomis. Vos spėjome keisti.

Šiai nuomonei pritarė ir mūsų kalbinti automobilių remonto specialistai. Jų žodžiais, pastarosiomis savaitėmis juos užgriuvo sezoniniai darbai, susiję su šalčio poveikiu įvairioms automobilių sistemoms, mechanizmams ir pan.

"Atrodo, kad žmonės jau buvo pamiršę tikras žiemas. Susidūrėme su ne vienu automobiliu, visiškai neparengtu šalčiams. Pavyzdžiui, akumuliatoriai į servisus iš tiekėjų buvo vežami vos ne tonomis. Vos spėjome keisti", – mūsų dienraščiui pasakojo automobilių remonto specialistas Andrius Subačius.

Pasak "Renvojos" serviso atstovo, daugelio problemų galima išvengti atlikus nesudėtingas namų užduotis arba nedarant žioplų klaidų. Žinoma, daugeliu smulkmenų derėjo pasirūpinti dar prieš žiemos pradžią, tačiau ne veltui sakoma: geriau vėliau nei niekada.

Vardydami darbus specialistai pataria pradėti nuo paprasčiausių. Kai kurie jų yra universalūs visoms transporto priemonėms, o kai kurie priklauso nuo konkretaus automobilio modelio, ar nuo to, kokiais degalais varoma jūsų mašina.

Ne jėga, o gudrybe

Vienas elementariausių darbų – tinkama automobilio stiklų ir gumų priežiūra. Meistrams net per didžiausius šalčius teko tvarkyti ne vieną pacientą dėl bakelyje suledėjusio vasarinio langų plovimo skysčio ir užšalusių purkštukų. Anot A.Subačiaus, net jei nuo rudens bakelyje likę nemažai vasarinio ploviklio, efektyviai padėtų į jį įpiltas koncentratas, kurio užšalimo riba yra kur kas didesnė.

Ilgai neužruksite ir švariai nuvalydami bei silikoniniu tepalu sutepdami mašinos durelių gumas. Draudikų atstovas A.Žiukelis pabrėžia, kad tokia, atrodytų, smulkmena kaip prišalusios automobilių durelių gumos – vienas dažniausiai pasitaikančių žiemiškų incidentų, kuris gali virsti rimtais nuostoliais. Jo žodžiais, gumos prišąla tada, kai automobilio salone prisikaupia drėgmės, o temperatūra nukrenta žemiau nulio. Kad taip nenutiktų, būtina naudoti specialias silikono pagrindo priemones.

Ekspertas ragina nepanikuoti net ir tada, kai šaukštai jau po pietų, – prišalusios durelės nebeatsidaro. Svarbiausias jo patarimas – nenaudoti jėgos, nes taip galima pridaryti dar didesnės žalos automobiliui. Prišalusias dureles rekomenduojama traukti atsargiai, staigiais trumpais truktelėjimais. Kai prišalimas nedidelis, to gali pakakti. Jei nepavyksta, galima nestipriai pastuksenti dureles kumščiu per visą išorinį jų perimetrą. Šią procedūrą galima pakartoti keletą kartų – tikėtina, kad gumą sukaustęs ledo sluoksnis suskeldės ir durelės atsidarys. Jei tai nesuveikia, yra dar vienas būdas patekti į automobilio saloną, tiesa, ne itin patogus, tačiau efektyvus – pabandyti atidaryti kitas duris. Vėjas dažniausiai pučia iš vienos pusės, taigi yra tikimybė, kad kitos durys bus silpniau prišalusios ir atsidarys lengviau.

Vairuotojų dažnai naudojamą ledo tirpiklį arba namudinę atitirpinimo priemonę – šiltą vandenį ekspertas laiko kraštutinėmis.

"Šiltas vanduo, be abejo, atitirpins ledą ir durelės atsidarys. Tačiau, jei būdami namuose šiltu vandeniu atitirpinsite dureles ir iš karto važiuosite, tarkime, apsipirkti, išėję iš parduotuvės durelių greičiausiai ir vėl nebeatidarysite – po apliejimo vandeniu grioveliuose prisikaups labai daug drėgmės, todėl pakartotinis, dar stipresnis prišalimas garantuotas", – perspėjo pašnekovas.

Per speigą – į plovyklą

Serviso meistrai susiduria ir su originalesniais atvejais.

"Primygtinis patarimas: neplaukite automobilio spaudžiant 10 °C ar didesniam šalčiui, nes paskui teks vaduotis iš storo ledo šarvo. Bent pas mus servise tokių atvejų per pastaruosius šalčius pasitaikė ne vienas. Žmonės nusiplovė mašiną ir pastatė lauke, o paskui nebegalėjo nei atplėšti durų, nei atidaryti langų", – šypsojosi A.Subačius.

Automobilius automatinėse lauko plovyklose rekomenduojama plauti tik esant teigiamai oro temperatūrai. Tačiau, anot specialistų, nieko blogo neatsitiks, jei termometro stulpelis rodys ir keletą laipsnių žemiau nulio.

"Jei lauke nedidelis šaltukas ir nuplautu automobiliu važiuosite gana ilgai, tikėtina, kad jis visiškai išdžius ir jokių keblumų dėl užšalimo nekils. Arba jei mašina bus pastatyta į šildomą garažą. Priešingu atveju, gali tekti atplėšti rankenas", – sakė kitas mūsų kalbintas serviso specialistas Adas Lenkaitis.

Vis dėlto tautiečių išmonė kartais stebina. Meistrams patiems teko stebėti, kai žiemą, spaudžiant maždaug 18 laipsnių speigui, BMW automobilio savininkas plovykloje kruopščiai mazgojo savo automobilį.

Šiltu ar karštu vandeniu vairuotojai kartais mėgina atitirpinti ir iš lauko pusės užšalusius ar apledėjusius automobilio stiklus, kai po ranka neturi kitokių priemonių juos nuvalyti. To daryti nepatariama, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti stiklo įtrūkimą. Geriausia stiklus atitirpinti su specialia tam skirta purškiama chemine priemone. Ji yra žymiai patogesnė nei ledo gremžtukas, kurį naudojant neretai subraižomi stiklai.

Jei langai rasoja ir užšąla iš vidaus, reikėtų atkreipti dėmesį į salono oro filtrą. Galbūt jis užsiteršė ir atėjo metas jį išvalyti ar pasikeisti. Drėgmės gali atsirasti ir dėl paprastesnės priežasties – iš lauko į saloną patekusio sniego. Tam pakanka išpurtyti ir išvalyti kilimėlius. Tiesa, žiemą praktiškesni guminiai kilimėliai, nes medžiaginiai sugeria daugiau drėgmės ir juos tenka ilgiau džiovinti.

Dyzeliai – jautresni

Pašnekovų žodžiais, per šalčius daugiausia priežiūros reikalauja dyzelinu varomi automobiliai. Žiemą jie tampa jautresni ir degalų, ir alyvos kokybei. Tad, jei artėja tepalų keitimo terminas, rekomenduojama nebelaukti pavasario, o tai padaryti dabar. Tai reikalinga siekiant išsaugoti būtiną variklio sutepimo lygį. Kaip žinoma, temperatūrai krentant, alyva tirštėja, o tirštesnį skystį agregatams kur kas sunkiau išsukti.

Jei mašina labai ilgai stovėjo nevažiuodama, svarbu nepamiršti įpilti žieminio dyzelino, kuriuo žiemą prekiauja visos degalinės, nes veikiausiai bake užsistovėję degalai bus vasariniai, kurie per šalčius gali sutirštėti iki drebučių pavidalo.

Dar didesnės įtakos sklandžiam važiavimui gali turėti degalų filtras. Degalai nuo šalčio stengsta, kristalizuojasi, todėl senas degalų filtras gali labiau kimštis, gali sumažėti degalų pralaidumas.

"Jei mašina labai ilgai stovėjo nevažiuodama, svarbu nepamiršti įpilti žieminio dyzelino, kuriuo žiemą prekiauja visos degalinės, nes veikiausiai bake užsistovėję degalai bus vasariniai, kurie per šalčius gali sutirštėti iki drebučių pavidalo", – priminė A.Subačius.

Patikrinti pigiau, nei rizikuoti

Anot pašnekovo, net ir šią snieguotą žiemą vairuotojai į servisą atrieda plikomis žieminėmis padangomis, o kai kas net nepasivargina pasikeisti vasarinio apavo. Meistrai juokiasi, kad, norint padėti tokiems užuomaršoms pasiekti servisą, jiems tenka sušaukti talką ir visu būriu stumti per ledą buksuojantį automobilį.

Šaltuoju metu laiku itin išauga vadinamųjų elektroninių asistentų, tokių kaip ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), neleidžiančios užsiblokuoti ratams stabdymo metu, ESP (elektroninio stabilumo programa), padedanti stabilizuoti mašiną esant kritinei situacijai, pavyzdžiui, šoniniam slydimui, reikšmė. Todėl nereikėtų ignoruoti prietaisų skydelyje įsižiebusios atitinkamos lemputės. Jas pasitikrinti bus paprasčiau, nei, jau nuslydus į griovį, remontuoti sulamdytą mašinos kėbulą. Beje, jokia elektroninė pagalba neišgelbės, jei nesužiūrėsite pačios stabdžių sistemos – kaladėlių ar diskų būklės.

Meistrų teigimu, kartais žmonės linkę taupyti ne ten, kur iš tiesų vertėtų. Pavyzdžiui, mašinos patikra, įvertinant akumuliatoriaus būklę, aušinimo skysčio tankį ir daugelį kitų žiemą svarbių mazgų, daugumoje servisų neviršys 10 eurų. Jei vien prevencijos priemonių nebeužteks, teks pakrapštyti piniginę. Pavyzdžiui, žiemą populiarios problemos – sugedusio starterio keitimas nauju, priklausomai nuo mašinos modelio, detalės gamintojo ir t.t., gali kainuoti nuo 50 iki 200 eurų. Žvakių keitimo su darbu kaina – 60 eurų ir daugiau.

„Susisiekimo ministerija ne kartą yra išsakiusi ir nuogąstavimus dėl eismo saugumą įtakojančių grėsmių, liberalizavus techninės apžiūros sistemą“, – BNS gautame komentare cituojamas ministras.

R. Masiulio teigimu, sistemos liberalizavimas gali pareikalauti ir papildomų lėšų iš valstybės biudžeto bei padidintų korupcijos riziką, taip pat kiltų grėsmė, kad naujos paslaugą teikiančios įmonės telksis didžiuosiuose miestuose, o rajonuose ir nedideliuose miesteliuose bus uždarytos, nes dirbs nuostolingai ir bus uždarytos.

„Nereguliuojamas techninės apžiūros įmonių skaičiaus augimas, neužtikrinus tinkamos jų priežiūros, padidintų korupcijos apraiškų atsiradimo tikimybę, nes konkuruojančios dėl klientų įmonės gali pradėti nuolaidžiauti dėl techninės apžiūros atlikimo objektyvumo“, – teigia R. Masiulis.

Anot jo, sistemos liberalizavimas padidintų konkurenciją, tačiau kilti galėtų ir kaina, nes įmonės siektų pelno ir norėtų susigrąžinti investuotas lėšas.

„Atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį yra didelė tikimybė, kad sudarius sąlygas naujoms įmonėms įsilieti į techninių apžiūrų paslaugų rinką, šios paslaugos kaina dėl konkurencijos ne sumažės, o padidės, nes naujos techninių apžiūrų įmonės sieks ne tik susigrąžinti investuotas nemažas lėšas, bet ir gauti pelną“, – sako ministras.

Taip pat ministras teigia įžvelgiantis galimų susitarimų techninės apžiūros paslaugą teikiančių įmonių rinkoje.

„Šių metų pradžioje mano įsakymu bendrai Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos grupei buvo pavesta įvertinti techninių apžiūrų kainų reguliavimo tvarką. Analizuojant informaciją buvo pastebėta įtariami susitarimai, apie kuriuos LTSA balandžio 30 dieną pateikė informaciją Konkurencijos tarybai“, – teigia R. Masiulis.

Konkurencijos taryba: padėtis techninės apžiūros rinkoje – ydinga

Konkurencijos taryba antradienį išplatintame pranešime teigė Vyriausybei siūlanti tobulinti techninės apžiūros paslaugos teikimo sistemą – atsisakyti šią paslaugą teikiančių įmonių skaičiaus ribojimo ir jų išdėstymo šalies teritorijoje.

„Svarstytina galimybė, ar skaidymas į zonas neturėtų būti apskritai panaikintas. O jeigu skaidymas dėl objektyvių priežasčių yra būtinas – ar suskaidymas neturėtų būti smulkesnis, tokiu būdu sudarant galimybes daugiau ūkio subjektų varžytis dėl veikimo konkrečioje zonoje“, – rašoma Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame dokumente.

Pagal šiuo metu esančią tvarką, kiekviename Lietuvos regione veikia po vieną bendrovę, teikiančią techninės apžiūros paslaugą: Vilniaus regione – „Tuvlita“, Klaipėdos – „Transkona“, Alytaus – „Skirlita“, taip pat Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės techninės apžiūros centrai (TAC).

Konkurencijos taryba mano, kad liberalizavus rinką – leidus techninės apžiūros paslaugą teikti sertifikuotiems servisams, padidėtų konkurencija ir atpigtų paslaugos kaina.

Taip pat liberalizavus rinką ir patobulintus esamą teisinį reglamentavimą, įgaliotos institucijos galėtų užtikrinti efektyvesnę paslaugų kokybės kontrolę.

„Informaciją dėl techninių apžiūrų centrų atitikties konkurencijos teisės reikalavimams esame gavę iš rinkos dalyvių. Ją šiuo metu nagrinėjame. Savo išvadas paskelbsime per artimiausias dvi savaites“, – BNS perduotame komentare cituojama Viešųjų subjektų priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius teigia, kad kasmet yra skaičiuojamas techninės apžiūros poreikis ir kol kas jis yra tenkinamas.

„Pagal tai mes sakome, ar reikia skelbti konkursą naujai įmonei parinkti. Per tiek laiko mes to konkurso dar nesame skelbę, nes realiai techninės apžiūros poreikis yra tenkinamas“, – BNS teigė J. Rašomavičius.

Jo teigimu, visos šiuo metu techninę apžiūrą teikiančios įmonės 1994 metais laimėjo Susisiekimo ministerijos organizuotą konkursą.

„Man atrodo, kad per pastaruosius ketverius – penkerius metus nesame gavę prašymų leisti vykdyti techninės apžiūros paslaugą“, – sakė J. Rašomavičius.

Žada naikinti monopolį

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas praėjusią savaitę pristatydamas Saugaus eismo įstatymo projektą teigė norintis „naikinti monopolį“, kalbant apie techninės apžiūros paslaugą Vilniaus regione teikiančią „Tuvlitą“ ir suteikti galimybę šią paslaugą teikti ir automobilių servisams.

„Puikiai žinote tokią įmonę „Tuvlita“, visi lankotės, važiuojate – pasiseka kartais iš pirmo karto, nepasiseka kartais iš pirmo karto atliekant transporto priemonių techninę apžiūrą. Norime pasiūlyti monopolio naikinimą“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.

„Iš principo manome, kad servisai, kurie turi tinkamą įrangą, kurie gali tokias paslaugas teikti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, turi pasitvirtinę teikiamų paslaugų spektrą, turi atitinkamas priemones, prietaisus ir taip toliau, galėtų techninės apžiūros paslaugą teikti. Manome, kad tai būtų galbūt ir pigiau, ir greičiau pasiekiama, ir racionaliau“, – pridūrė ministras.

Nors „Tuvlita“ užimta didžiausią – apie 24 proc. – rinkos dalį, ji veikia tik Vilniaus regione. Pagal šiuo metu esančią tvarką, kiekviename Lietuvos regione veikia po vieną bendrovę, teikiančią techninės apžiūros paslaugą – be „Tuvlitos“ yra „Transkona“, „Skirlita“, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės techninės apžiūros centrai (TAC).

Ministro siūlymuose mato grėsmių

Šias įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ vadovas Gintautas Šlėderis teigia, kad ministro siūlymai kelia daug grėsmių šiuo metu galiojančiai tvarkai, kuri efektyviai užtikrina eismo dalyvių saugumą.

„Imkime pavyzdį – Vilniaus autobusų parkas įsisteigia savo apžiūrų padalinį ir tikrina savo autobusus, tai visi praeis iškart techninę apžiūrą. Nukentės keleiviai, kurie važiuos techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis. Tas pats su kitomis transporto įmonėmis. Tame yra daug grėsmių ir jų nesuvaldysi“, – BNS sakė G. Šlėderis.

Tuo metu „Tuvlitos“ vadovas Povilas Imbrasas teigia palaikantis mintį, kad techninė apžiūra būtų vykdoma ir servisuose, nes tai būtų patogu vairuotojams, tačiau teigė nesuprantantis, kodėl ministras E. Misiūnas įvardijo tik jo vadovaujamą įmonę.

„Mes niekada nebuvome visos Lietuvos monopolistai, nes dirbame tik Vilniaus regione. Gal tik pavadinimas mūsų skamba už gerus ar blogus darbus“, – BNS teigė P. Imbrasas.

Anot jo, dabartinė sistema veikia neblogai, tačiau ją galima liberalizuoti, bet tik sudarant visiems vienodas sąlygas.

„Turi būti rimta priežiūra. Dabar ir mus prižiūri – mes privalome turėti akreditaciją, išlaikyti nešališkumo principą. Servisai susidurtų su problema, kad patys ir remontuotų, ir teiktų išvadas, tai čia yra diskusija“, – sakė P. Imbrasas.

Ministras E. Misiūnas tikisi, kad rudens sesijoje Saugaus eismo įstatymo pataisas galėtų svarstyti Seimas. Viliamasi, kad pataisos galėtų įsigalioti 2020 metų viduryje.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai patikrino šešis automobilių servisus. Viename iš didžiausių automobilių servisų, veikiančių Birželio 23-osios gatvėje, buvo nustatytas pinigų perteklius kasoje, kai už suteiktas automobilių remonto paslaugas gauti grynieji pinigai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą.

Dviejuose autoservisuose, veikiančiuose Buivydiškių ir Sietyno gatvėse, buvo užfiksuota, kad autoservisų savininkai netvarkė buhalterinės apskaitos ir neturėjo pajamas patvirtinančių dokumentų. Be to, išaiškintas Naugarduko g. šešėlyje veikęs autoservisas, kuris remontavo automobilius neregistravęs savo veiklos ir neturėdamas leidimo.

Dėl nustatytų pažeidimų pradėtos penkios administracinių teisės pažeidimų bylos. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus įmonių vadovams gali būti skiriamos administracinės nuobaudos iki 2896 eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos pareigūnai savaitgalį išaiškino įvairių pažeidimų sostinės automobilių servisų tinkle.

Kaip pranešė FNTT, patikrinimų metu penkiuose automobilių servisuose nustatyti įvairūs veiklos pažeidimai slepiant gaunamas pajamas:  dalis autoservisų buhalterinėje apskaitoje nefiksavo grynaisiais pinigais gautų pajamų už atliktus automobilių remonto darbus, už suteiktas paslaugas neišrašė jokių dokumentų. Patikrinimų metu dviejuose autoservisuose aptikti nelegalūs darbuotojai, kurie dirbo be darbo sutarčių, darbuotojo pažymėjimo, o apie jų darbą nebuvo informuota „Sodra“.

Dėl nustatytų pažeidimų pradėtos 5 administracinių teisės pažeidimų bylos. Už pažeidimus įmonių vadovams gali būti skiriamos administracinės nuobaudos iki 2896 eurų.