„Galima įtarti, kad diskusijos tikslas ne Ukrainos grūdų išvežimas, bet eilinis bandymas atšaukti sankcijas, kurios realiai smaugia agresorių“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Jis tvirtina, kad reikia „išjungti“ emocijas bei paskaičiuoti, kokia yra reali grūdų vertė. M. Dubnikovas skaičiuoja, kad 20 mln. tonų kviečių gali kainuoti ne daugiau negu 8 mlrd. JAV dolerių.

„Ar tai didelė suma? Žmogui – nesuvokiama, Lietuvos įmonei daug, o pasaulinei kompanijai, netgi rusiškai, – lygu nieko. Rusijos bendrovė „LUKoil“ prekiaudama nafta, kurios nebepirks Europos Sąjunga, gavo 121 mlrd. dolerių pajamų 2019 metais, kai nebuvo jokių intencijų, palyginimui“, – sakė ekonomistas.

„Dar niekada joks 8 mlrd. turtas nesustabdė pasaulio ekonomikos, nes yra tiesiog niekingai mažas. Palyginimui – jautienos pasaulinė rinka vertinama 330 mlrd. dolerių kasmet, vištienos – 270 mlrd., kiaulienos – 400 mlrd., o kur soja, kukurūzai ir įvairūs aliejai?“ – pridėjo jis.

Galima įtarti, kad diskusijos tikslas ne Ukrainos grūdų išvežimas, bet eilinis bandymas atšaukti sankcijas, kurios realiai smaugia agresorių.

Ekonomistas tvirtina, kad Ukrainos biudžetas dėl 60 proc. susitraukusios ekonomikos negauna 5 mlrd. dolerių pajamų, kurios reikalingos biudžeto išlaidoms apmokėti, tačiau tai „lengva ranka“ kompensuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anot jo, grūdų klausimas yra 1,5 mėnesio problema, kurią kompensuoja TVF.

„Agresorius siūlo, kad gali atlaisvinti uostus mainais į atšauktas sankcijas, bet vien Rusijos centrinio banko rezervo pinigų įšaldyta per 300 mlrd. dolerių vertės. Siūloma keisti 300 jau grynais pinigais į 8 (galbūt, nes neaiški kaina ir kokybė) milijardus pajamų, iš kurių galbūt bus gauta pelno (grynų pinigų) – prekiauti sankcijomis nelygiomis teisėmis“, – tvirtina M. Dubnikovas.

Jis taip pat atmeta galimybę derėtis su Baltarusija dėl grūdų eksporto tranzitu per šią šalį. M. Dubnikovo manymu, tai yra priklausoma nuo Rusijos šalis ir kyla klausimų, ar per jos teritoriją įmanoma grūdus vežti saugiai.

„Užduočiau klausimą, kaip susitarus su Baltarusija ir atnaujinus kalio trąšų eksportą, kuris siekė apie 11 – 12 mln. tonų per metus, kuris pilnai užkrovė Lietuvos geležinkelius ir uostą, galėtume dar papildomai eksportuoti 20–40 mln. tonų grūdų iš Ukrainos. Iš kur atsirastų technologinis pajėgumas – ar turėtume elementariai vagonų?“, – pažymėjo ekonomistas.

M. Dubnikovas tikina, kad propagandiniais žaidimais yra žaidžiama žmonių emocijomis, nes Ukrainos grūdai nepražudys pasaulio, jei nepasieks vartotojų, ir taip pat siūlomi jų gabenimo keliai nerealūs. Galiausiai, pasak jo, dėl tranzito kelių diskutuoja tie, kuriems grūdai nepriklauso, nors šioje vietoje Ukraina turi spręsti, kur jos prekė keliaus.

„Šios diskusijos gali būti pakreiptos mums nedraugiška kryptimi dėl to, kad visuomenė pradėtų abejoti esamos padėties tvarumu ir kurtų politikams užsakymą keisti poziciją. Skaičiai prieštarauja minčiai, kuri yra kuriama viešojoje erdvėje. Tiesiog kartais įjunkime skaičiuotuvą ir matome tiesą, kuri išreikšta ne raidėmis, kurios brukamos, kad atlaisvintume režimui sankcijų prispaustą gerklę“, – teigė ekonomistas.

Dėl karo Ukraina jau kurį laiką negali išvežti daugiau nei 20 mln. tonų grūdų derliaus. Ūkininkams ši situacija – tikras galvos skausmas. Eksporto laikas baigėsi, derlius vis dar sandėlyje, o naujas derlius artėja.

„Ukrainoje dar liko 25 mln. tonų grūdų bei aliejinių sėklų, tai yra trečdalis praėjusių metų derliaus, tad jau turime didžiulę logistikos problemą“, – kalbėjo ūkininkas iš Ukrainos Kees Huizinga.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei situacija nesikeis, tai gali tapti pasauline katastrofa.

„Nėra jokios abejonės – tai sukels badą visame pasaulyje ir ši padėtis daugelį šalių palies ekonomiškai“, – prognozavo JT pasaulio programos vykdomasis direktorius David Beasley.

Gresianti katastrofa ar netgi badas – viena pagrindinių temų visą savaitę vykstančiame ekonomikos forume Davose. 

„Pačiai Ukrainai šiandien yra didžiulė problema, kuri, užblokavus Juodosios jūros uostus, neturi galimybių išvežti susikaupusio grūdų pertekliaus. Kita vertus, tai gali tapti ir pasaulinės maisto krizės dalimi, jeigu šie grūdai nepasieks labiausiai to stokojančių regionų, konkrečiai Šiaurės Afrikos“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jei mes neatversime tų uostų, kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje.

Rusija ir Ukraina iki šiol sudarė trečdalį viso pasaulio grūdų eksporto. Anksčiau grūdai iš įvairių šalies vietų į Europą buvo gabenami per Odesos ir Mikolajevo uostus, tačiau dabar uostus blokuoja Rusijos kariniai laivai. 

Grūdai taip pat buvo gabenami geležinkeliais per Baltarusiją ir Rusiją.

„Jei mes neatversime tų uostų, artimiausius mėnesius kalbėsime tik apie augančias maisto kainas, bet kitais metais prasidės maisto stygius ir tai taps pragaru žemėje“, – kalbėjo D. Beasley.

Ukraina kreipėsi į Europos Sąjungą pagalbos prašydama sudaryti galimybę grūdus gabenti Europos bėgiais ir uostais. Dalis ukrainietiškų grudų jau išvyko per Lenkiją, vėliau pasiekė ir Baltijos šalis. Iki šiol iš Ukrainos pavyko eksportuoti vos 5 proc. derliaus. 

Užvakar Lietuvą pasiekė jau antra grūdų siunta geležinkeliais iš Ukrainos, tik kiekiai kol kas kuklūs.

„Šios dienos duomenimis, įvertinus infrastruktūrą Lenkijoje ir jos pralaidumą, visą kiekį būtų labai sudėtinga išvežti“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karui tęsiantis, uostams liekant užblokuotiems prezidentas įsitikinęs, kad vienas iš kelių – grūdus eksportuoti per Lenkiją. 

„Manau, kad mes privalome surasti alternatyvius tranzito kelius ir Baltijos valstybės, Lietuva, Lenkija galėtų būti būtent tokiu alternatyviu keliu, kuomet keliauja ir randa savo tiekimo grandines“, – sakė G. Nausėda.

Terminalas Lenkijoje gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą.

Tačiau taip sparčiai, kaip norėtųsi, to padaryti nepavyks. Tiekimo grandinę stabdo netinkami bėgiai. Ukrainietiški bėgiai yra platesni nei Europos Sąjungoje, todėl atvykus į Lenkijos terminalus vagonus reikia perkelti, o tai užtrunka.

Situaciją sunkina ir terminalų pajėgumai.

„Terminalų skaičius yra toks, koks yra. Terminalas Lenkijoje, per kurį važiuojama, mūsų žiniomis, gali perkrauti maksimaliai du traukinius per parą. Čia yra pagrindinis kablelis, kuris riboja traukinių kiekį“, – dėstė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Pasigirsta kalbų, kad atsisakius kitų krovinių ir visus pajėgumus skiriant tik Ukrainos grūdams, Lietuva gali tapti Ukrainos eksporto vartais.

„Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra sudėtinga, vidutinėje ar ilgesnio laikotarpio perspektyvoje tai yra tikrai realu. Jeigu mes pasieksime vieno traukinio per parą, tai bus labai gerai“, – tvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ministras sakė, kad Baltijos šalių uostai savo pajėgumus gali išplėsti, bet vien to nepakaks.

„Tiesiai šviesiai pasakysiu: mums pirmiausia reikia „Rail Baltics“ tam, kad nebūtų butelio kaklelio įvažiuoti į Lietuvą. Antras dalykas – reikia pakankamo terminalų pajėgumo Ukrainos ir Lenkijos pasienyje“, – teigė M. Skuodis.

Šiuo metu, esą, vienintelis sprendimas – atlaisvinti Ukrainos jūrų uostus, kitaip grūdų taip greitai iš Ukrainos išvežti nepavyks.

„Vienintelis būdas gauti maisto ir išvežti grūdus iš Ukrainos yra uostai Odesos regione. Jie užaugina pakankamai, kad pamaitintų 400 mln. žmonių. Dabar jie išėjo iš rinkos ir juos sugražinti vienintelis kelias yra uostų atidarymas. Kitais būdais jūs grūdų neišvešite pakankamai“, – pažymėjo D. Beasley.

Skaičiuojama, kad per metus Lietuva iš Ukrainos galėtų išvežti apie milijoną tonų grudų. Tai sudarytų vos 5 proc. viso derliaus.

Nors ekspertai perspėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje gali sukelti badą, trečiadienį paskelbtoje FAO metinėje ataskaitoje sakoma, kad jau 2021 metais „ūmų maisto trūkumą“ išgyvenančių žmonių skaičius išaugo dar beveik 40 milijonų.

Tarp 53 šalių, kuriose ši problema yra aktuali, blogiausia padėtis yra Kongo Demokratinėje Respublikoje, Etiopijoje, Jemene ir Afganistane, kur pernai valdžią perėmus Talibanui badas gresia milijonams žmonių.

Jungtinės Tautos terminą „ūmus maisto trūkumas“ (angl. acute food insecurity) vartoja tada, kai nepakankama mityba sukelia tiesioginį pavojų žmonių gyvybei ar galimybei pragyventi.

„Tai yra badavimas, kuris gali virsti badu ir sukelti daugybę mirčių“, – nurodė FAO.

Tai yra badavimas, kuris gali virsti badu ir sukelti daugybę mirčių.

Šis skaičius nuolat augo nuo 2016 metų, kai buvo paskelbta pirmoji FAO, Pasaulio maisto programos ir Europos Sąjungos ataskaita.

2021 metais badaujančiųjų skaičiaus augimą „lėmė pavojingas trigubas konfliktų, ekstremalių oro sąlygų ir ekonominių sukrėtimų derinys“, paveikęs 53 šalių gyventojus, skelbia FAO.

Nors šioje ataskaitoje neatsižvelgiama į karą Ukrainoje, FAO teigimu, karas „daro labiausiai niokojamą poveikį maisto krizę išgyvenančioms šalims, taip pat šalims, atsidūrusioms prie bado slenksčio“.

Rusija ir Ukraina yra pagrindinės svarbių žemės ūkio produktų – nuo kviečių ir saulėgrąžų aliejaus iki trąšų – eksportuotojos. FAO anksčiau skelbė, kad dėl konflikto pasaulinės maisto kainos kovo mėnesį pasiekė aukščiausią lygį.

„Karas jau parodė, kaip glaudžiai tarpusavyje yra susiję ir kokios trapios yra pasaulinės maisto sistemos“, – teigė FAO.

„Perspektyvos nėra geros“

Agentūra pabrėžė, kad kelios didelę maisto krizę išgyvenančios šalys pernai beveik visas savo kviečių atsargas importavo iš Rusijos ir Ukrainos. Tarp tokių šalių yra Somalis, Kongo Demokratinė Respublika ir Madagaskaras.

Organizacija taip pat perspėjo, kad „tolesnės perspektyvos nėra geros“.

Jeigu šiandien nebus suteikta daugiau pagalbos kaimo bendruomenėms, bado ir pragyvenimo šaltinių praradimo mastai bus siaubingi“, – teigiama pranešime.

„Siekiant to išvengti, reikia imtis skubių humanitarinės pagalbos veiksmų plačiu mastu“, – sakoma ataskaitoje.

2021 metais pagrindinė bado priežastis 24 šalyse buvo vykstantys konfliktai arba padėties nesaugumas. Tai palietė 139 mln. žmonių.

Ekonominiai „sukrėtimai“,  kuriuos dar padidino COVID-19 pandemijos poveikis turėjo įtakos 30,2 mln. žmonių 21 šalyje.

Ekstremalios oro sąlygos buvo pagrindinis ūmų maisto trūkumą sukėlęs veiksnys aštuoniose Afrikos šalyse, kur maisto trūko 23,5 mln. gyventojų.

FAO nurodė, kad organizacijai reikia 1,5 milijardo JAV dolerių (1,42 mlrd. eurų), kad stabilizuotų ir padidintų vietinio maisto gamybą rizikos regionuose, kur prasideda sodinimo sezonas.

„Negalima švaistyti laiko“, – nurodė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija.

JT agentūrų – JT Vaikų fondo (UNICEF), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) ir Pasaulio maisto programos (PMP) – parengtoje ataskaitoje teigiama, kad 2019 metais pasaulyje badaujančių žmonių skaičius siekė 687,8 mln.

2019 metais daugiausiai badaujančių žmonių buvo Azijoje – 381 mln., Afrikoje jų skaičius siekė maždaug 250 mln.

Pernai buvo paskelbta, kad 2018 metais pasaulyje badavo daugiau kaip 820 mln., tačiau, Kinijai pateikus pataisytus ankstesnių metų duomenis, jie buvo perskaičiuoti ir pakoreguoti. Perskaičiavus duomenis, badaujančių skaičius gerokai sumažėjo, kai Kinijoje gyvena penktadalis visų pasaulio gyventojų.

Tačiau ataskaitoje pažymima, kad badaujančių daugėja ir, jei tendencijos nesikeis, iki 2030 m. nuo bado kenčiančių žmonių skaičius pasaulyje gali išaugti iki daugiau kaip 890 mln.

Be kita ko, COVID-19 sukeltas ekonomikos nuosmukis gali lemti tai, kad 2020 metais alkstančių žmonių gretas papildys dar 93-132 mln. žmonių.

Remiantis ataskaita, „pastaruosius trejus metus pasaulyje didėjo bado mastas, pasiekiant prieš dešimtmetį buvusį lygį“.

Dėl pasaulyje badaujančių žmonių skaičiaus didėjimo kaltinami konfliktai, ekonomikos nuosmukiai ir su klimatu susiję ekstremalūs reiškiniai, pavyzdžiui, sausros ir potvyniai.

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad ekstremalių klimato reiškinių dažnumas nuo praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžios padvigubėjo.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 151 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus vystymasis yra sutrikęs dėl prastos mitybos.

Tačiau pasaulis susiduria ir su kito pobūdžio problema. Kaip teigiama, 672 mln. žmonių (13 proc. suaugusiųjų populiacijos) yra nutukę.