Ją Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, iš viso jos nagrinėjimas užtruko dvylika posėdžių.

Iš teisėjų Ernesto Rimšelio, Egidijos Tamošiūnienės ir Ernestos Montvidienės sudaryta kolegija sprendimą žada skelbti 2021 metų kovo 15 dieną.

„Argumentuotam procesiniam sprendimui surašyti prireiks daugiau laiko nei įprastai ne tik dėl itin didelės bylos apimties (beveik 800 tomų), daugybės proceso dalyvių (67 nuteistieji, juos gynė 134 advokatai ir kt.), byloje nustatytinų faktinių aplinkybių apimties bei įvairovės, bet ir dėl byloje keliamų itin sudėtingų bei išsamios analizės reikalaujančių teisės taikymo klausimų. Ir prokurorai, ir advokatai reikalauja peržiūrėti iš esmės bei iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes“, – teigiama teismo pranešime.

Iš viso byloje buvo gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje. Epidemiologinei situacijai Lietuvoje prastėjant, proceso dalyviams buvo skirtos iš viso trys atskiros salės, o paskutiniai du posėdžiai iš dalies buvo organizuoti nuotoliniu būdu.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijos piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.