Už tokį variantą pasisako jaunimo organizacijos, kurios mato trūkumų studentus atlikti prievolės pašaukiant iš studijų, jam pritartų ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), nors siūlo išlaikyti principą, kad studijos aukštojoje mokykloje būtų išbrauktos iš karo tarnybos atidėjimo pagrindų.
Tokios pozicijos trečiadienį aptartos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį surengtuose klausymuose dėl karo prievolės pertvarkos.
Jaunimas – už šaukimą iškart po mokyklos
Jaunimo organizacijų atstovai per klausymus pasisakė už visuotinį šaukimą, bet siūlė jaunuolius į karo tarnybą šaukti iškart po mokyklos, kad nebūtų pertrauktos studijos.
„Esminis mūsų nuogąstavimas, kad studentai galėtų būti šaukiami studijų proceso metu. Matome nemažai rizikų, jei kiekvienas studentas galėtų būti pašauktas atlikti karo tarnybą studijų proceso metu“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
Studentų sąjungos atstovas teigė, jog studentams gali būti per sudėtinga studijų metu karo tarnybą derinti su mokslais, net sudarius tokią galimybę dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stojant į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), nes dalis studijų vyksta ir savaitgaliais, be to, dalis jaunuolių norėdami išsilaikyti turi dirbti.
„Studijos yra skirtingos, yra užsiėmimai savaitgaliais, taip pat yra socioekonominės problemos, dėl kurių per studijų procesą turi dirbti, puse etato ar ir daugiau, tai sudaro pakankamai didelį krūvį ir studentai dar vienos tokios didelės veiklos prisiimti negalėtų“, – kalbėjo P. Vaitiekus.
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento, optimaliausias variantas būtų karo tarnybą atlikti arba prieš studijas, arba po jų, bet ne pačių studijų metu.
„Mes siūlome judėti link to, kad būtų šaukiama iškart po mokyklos. Ką Studentų sąjunga sakė, kad mes palaikome visuotinio šaukimo idėją iš karto po mokyklos, kad nebūtų sąmyšio, nebūtų galima studentus išiminėti iš studijų proceso. Svarbu taikytis prie to, kad visi galėtų atlikti karo prievolę arba prieš studijas, arba po, bet jokiu būdu ne studijų procese“, – kalbėjo P. Vaitiekus.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi teigė, jog organizacija palaiko visuotinį šaukimą – tiek vyrų, tiek moterų – taip pat mato galimybę karo prievolę derinti su studijomis. Vis tik jis tvirtino, jog organizacija nepritartų studijų pertraukai.
„Mes matėme galimybę suderinti studentų poreikį studijuoti su krašto apsauga, t. y. lūkestį, kad studijų procesas nebūtų pertrauktas, ir pasiruošti valstybės gynybai. Jei diskutuojant apie alternatyvas, būtent dėl visuotinio šaukimo ir lygaus pagrindo yra tenkinanti, nes LiJOT nepritaria loterijos sistemai, nes žmonės gali jaustis blogai, kad vieni atlieka tarnybą, o kiti ne“, – kalbėjo U. Masi.
Ką Studentų sąjunga sakė, kad mes palaikome visuotinio šaukimo idėją iš karto po mokyklos, kad nebūtų sąmyšio, nebūtų galima studentus išiminėti iš studijų proceso.
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Martyna Povilavičiūtė sakė, kad moksleiviai pritaria judėjimui link visuotinio šaukimo ir „labai patogu alternatyva šaukimą pradėti iškart po mokyklos“.
KAM remia siūlymą dėl šaukimo po mokyklos
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi savo pateikto modelio, jog aukštojo mokslo studijos būtų išbrauktos iš tarnybos atidėjimo pagrindų, bet pirmas prioritetinis sąrašas šaukiamųjų galėtų būti jaunuoliai, kurie ką tik baigė mokyklas.
„Pirmas prioritetinis sąrašas, kuris būtų šaukiamas, jaunuoliai, kurie ką tik būtų pabaigę vidurines mokyklas, ir iš karto būtų šaukiami į karo tarnybą, ir tik po privalomosios karinės tarnybos jie galėtų studijuoti“, – sakė Ž. Tomkus.
„Mūsų matymas, kad studijos aukštojoje mokykloje turėtų būti išbraukiamos iš atidėjimo pagrindų, tačiau sudarant galimybę karinį parengtumą įgyti dar prieš studijas, sukuriant tam tikras motyvacines priemones jaunuoliams, kurie atliks tarnybą“, – pažymėjo viceministras.
Pasak jo, pagal tokį principą iš pradžių būtų šaukiami tik mokyklas baigę jaunuoliai, ir tik nesurinkus reikiamo skaičiaus toliau būtų kviečiami devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai ir kiti. Jis pažymėjo, kad tai kol kas tik žodinis variantas, dėl kurio tartasi Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
NSGK vadovas L. Kasčiūnas informavo, kad Švietimo komitetas kaip galimą variantą siūlo karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams sudaryti atskirą eilę stojant į valstybės finansuojamas vietas, tačiau pabrėžė, jog tai kol kas tik žodinis variantas.
„Gal galima padidinti valstybės finansuojamų vietų ir sukurti socialinį liftą žmonėms iš socialiai jautresnių sluoksnių, motyvuot juos eiti į kariuomenę ir jie kartu būtų atskiroj eilėj į valstybinį finansavimą, kas būtų labai protingas sprendinys ir sujungtų motyvaciją su karine tarnyba“, – svarstomą variantą įvertino NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Naujas modelis: šaukti daugiau, jaunesnių
Klausymai surengti Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.
Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.
Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.
