„Žarnyno infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai (rotavirusai, norovirusai) ir bakterijos (salmonelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt). Virusai dažniausiai plinta per užterštą aplinką, bakterijos – per maistą. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir ant jų, taip pat ant daržovių ir vaisių. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis“, – aiškina ULAC gydytoja-epidemiologė A.Bartulienė.

Jos teigimu, rizika susirgti žarnyno užkrečiamąja liga atsiranda kai bakterijos, esančios maiste, gali pasidauginti. Šiluma, skysta, baltyminė terpė – tai sąlygos, kurios yra palankios bakterijoms. Jau per 30 min. jų skaičius padvigubėja, o po  kelių valandų jų prisigamina tiek daug, kad maistas gali tapti ligos priežastimi.

Tinkamas maisto ruošimas, jo laikymas, asmeninė higiena gali užkirsti kelią daugeliui per maistą plintančių žarnyno infekcinių susirgimų.

Vasaros laikotarpiu ULAC medikai pataria:

– maistą ruoškite tik švariomis rankomis;

– vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu;

– pagaminę maistą, nuvalykite visus virtuvės paviršius, išplaukite įrankius ir indus;

– nuolat nukenksminkite kempinėles, šluostes, jas virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus;

– maistą gaminkite ir laikykite taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo;

– žalią mėsą, žuvį, daržoves, gatavus produktus pjaustykite  ant atskirų lentelių;

– šaldytuve maistą laikykite taip,  kad vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliais produktais;

– gyvūninės kilmės produktus (mėsą, kiaušinius, žuvį ir kt.) gerai išvirkite ar iškepkite (bakterijos žūva jau 70 laipsnių temperatūroje);

– nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas. Maistą geriausia laikyti šaltai. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūroje;

– šaldytuve ilgiau stovėjusį maistą prieš vartojimą pakaitinkite;

– nevartokite pasenusio, su pasibaigusiu galiojimo terminu, maisto;

– atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Specialistai primena, kad šilumą mėgsta ne tik žmonės, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas per maistą plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis. Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti?

Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi esant 20-30 laipsnių aplinkos temperatūrai. Per kelias valandas maiste jų gali atsirasti pakankamas kiekis, kad tokio maisto suvalgęs žmogus susirgtų.

Specialistai primena, kad bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausia užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą. Vasarą dažniausia užsikrečiama šiomis maiste esančiomis bakterijomis: salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais.

Pastaraisiais metais gyventojai dažnai serga kampilobakterioze – nuo mėsos, ypač vištienos ir kiaulienos, bei salmonelioze – nuo žalių ar blogai termiškai apdorotų kiaušinių ir vištienos.

Per maistą plintančios ligos dažniausiai sukelia viduriavimą, vėmimą, pilvo ir galvos skausmus, karščiavimą. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 12-72 val. po užsikrėtimo minėtomis bakterijomis.
Vasarą padaugėja ir atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausia tokių protrūkių priežastis būna ant žarijų paruošti kepsniai, namuose, kavinėse bei restoranuose pobūviams iš anksto paruoštas netinkamai karščiu apdorotas maistas. Jei gaminama nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, rizika užsikrėsti taip pat didelė.

Specialistų teigimu, per maistą plintančių bakterinių žarnyno infekcijų išvengti gali padėti paprasti, bet naudingi patarimai. Būtina vartoti tik šviežius produktus (ypač mėsą, kiaušinius) ir laikyti juos šaltai. Mėsą (vištieną, kitą paukštieną), kiaušinius prieš gaminimą nuplauti po tekančiu vandeniu.

Valgant vištieną, kitą paukštieną bei mėsą, jų produktus ir kiaušinius gerai išvirti ar iškepti. Jokiu būdu nevartoti žalios mėsos bei vištienos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jų produktų, žalių kiaušinių, taip pat maisto su žaliais kiaušiniais. Tuomet, kai lieka vartojimui paruošto ir nesuvalgyto maisto, jį šaldytuve reikia laikyti taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa. Vaisius ir daržoves taip pat būtina nusiplauti, o po maisto ruošos gerai išplauti virtuvės įrankius bei paviršius, indus.

Be abejo, maistą gaminti tik švariomis rankomis, kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo rankas nusiplauti muilu ir vandeniu.

Iškylaujant gamtoje vengti greitai gendančio maisto produktų, maistą laikyti specialiuose šaltkrepšiuose.