„Priimti šešias narystės ES siekiančias regiono valstybes po savo sparnu tapo geopolitine būtinybe, atsižvelgiant į žiaurų Rusijos imperializmą“, – pareiškime teigė A. Baerbock.

„Negalime leisti, kad Europoje atsirastų „pilkųjų zonų“, ir kartu turime padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume flangus, kuriuos Rusija gali panaudoti destabilizacijai, dezinformacijai ir infiltracijai“, – sakė ji prieš vizitą į Vakarų Balkanus.

Parama regiono šalims galėtų apimti „demokratinių institucijų stiprinimą, jų atsparumo didinimą ir ekonominių perspektyvų suteikimą jų gyventojams“, nurodė ji.

Pirmadienį A. Baerbock išvyko į Juodkalniją, paskui lankysis Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Karas Ukrainoje vėl paskatino ES siekį plėstis į Vidurio ir Rytų Europą.

2022 metų gruodį Bosnija tapo penktąja Balkanų šalimi, kuriai po Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Albanijos suteiktas kandidatės statusas.

Kosovas taip pat pateikė paraišką 2022 metais, tačiau jam dar nesuteiktas kandidato statusas.

Tačiau Balkanuose didėja nusivylimas dėl lėtai vykstančių derybų su ES dėl galimos narystės.

Blokas pažadėjo per ateinančius 10 metų padėti padvigubinti Vakarų Balkanų ekonomiką ir atverti šiam regionui dalį Europos bendrosios rinkos.

A. Baerbock sakė, kad Juodkalnija pateikė „plataus užmojo darbotvarkę“, kuria siekiama narystės ES.

Svarbiausiomis sritimis išlieka teisinės valstybės ir kovos su korupcija gerinimas, pabrėžė A. Baerbock.

Tuo metu Bosnija, kuriai ES suteikė kandidatės statusą, atsidūrė kryžkelėje ir, pasak jos, taip pat turės vykdyti reformas.

Vokietija nepritaria „tiems, kurie savo fantazijomis apie susiskaldymą stato kliūtis Bosnijai ir Hercegovinai kelyje į ES“, sakė A. Baerbock.

Rusija palaiko glaudžius santykius su Bosnijos serbų lyderiu Miloradu Dodiku.

M. Dodikas, kuriam praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų, pastaraisiais mėnesiais metė iššūkį Bosnijos pokario valdymo struktūrai.

Kalbėdamas Europos Parlamente O. Scholzas sakė, kad ES turi racionalizuoti sprendimų dėl užsienio politikos ir mokesčių priėmimą ir laikytis Vakarų Balkanų kaimynėms duoto pažado leisti joms įstoti į Bendriją.

O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Taip pat šią savaitę buvo priimtas sprendimas suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą.

„Vokietija ir Europa suinteresuotos, kad likusios Balkanų šalys taptų Europos Sąjungos dalimi“, – sakė Vokietijos kancleris įstatymų leidėjams Berlyne.

Jis taip pat teigiamai įvertino sprendimą leisti Kroatijai prisijungti prie Šengeno zonos ir pridūrė, kad Bulgarija ir Rumunija „netrukus turėtų pasekti jos pavyzdžiu“.

Vis dėlto Austrija iki šiol blokuoja Bulgarijos ir Rumunijos siekį prisijungti prie Šengeno erdvės.

Anot jos, sklandus integracijos procesas priklauso ne tik nuo Bendrijos, bet ir nuo to siekiančių valstybių, jose įgyvendinamų reformų.

„Labai svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys užtikrintų gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, o spręsdamos tarpusavio nesutarimus įsitrauktų į konstruktyvų dialogą ir vengtų vienašališkų veiksmų. Narystės ES siekiančios šalys turi laikytis bendros ES užsienio ir saugumo politikos, kurios lakmuso popierėlis šiandien yra valstybių pozicija dėl sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai“, – teigė parlamento vadovė.

Taip ji kalbėjo Vilniuje dalyvaudama konferencijoje „Vakarų Balkanų šalys kelyje į Europos Sąjungą – 2022“.

Bendrija po ilgų diskusijų liepą oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių valstybių stojimo į ES.

Šį procesą jau anksčiau yra pradėjusios Juodkalnija ir Serbija, nors pastarojoje šalyje net ir karo Ukrainoje kontekste dominuoja prokremliškos nuotaikos.

Tarp Vakarų Balkanų šalių mažiausiai pažengusios yra Bosnija ir Hercogovina bei Kosovas, kurios šiuo metu neturi net kandidatės į ES statuso.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Rusijos karas Ukrainoje ir Maskvos pastangos didinti įtaką regione atskleidė ES plėtros ryšį tarp Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalių. Ji ragino Vakarų Balkanus glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina ir Moldova, kurioms birželį blokas suteikė kandidačių į ES statusą.

„Dar prieš karą Lietuva ne kartą pabrėžė, kad į plėtrą reikia žiūrėti kaip į papildantį, o ne konkuruojantį procesą. Nes juk ir naują postūmį Albanijai ir Šiaurės Makedonijai stoti į ES suteikė ne kas kitas, kaip dėl Europos Sąjungos atsako į Rusijos agresiją susiformavusi politinė valia suteikti ES kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai“, – sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė pridūrė, kad dar iki karo Lietuva nuosekliai pasisakė už ES plėtrą Vakarų Balkanuose ir toliau sieks, kad ji nestrigtų, nes tai – ne tik šių šalių ateities, bet ir Bendrijos patikimumo klausimas.

Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama pasveikino Kyjivą, galimai prisijungsiantį prie šalių-kandidačių į ES klubo kartu su jo šalimi, tačiau perspėjo, kad nereikia turėti nepagrįstų vilčių, jog procesas bus greitas.

„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei neklystu, Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai“, – sakė E. Rama ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvauja ir Vakarų Balkanų šalys.

Balkanų šalys yra labai nusivylusios dėl aklavietės, kurioje atsidūrė jų siekiai įstoti į ES, o Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.

„Gėda, kad NATO šalis Bulgarija laiko įkaitėmis dvi kitas NATO šalis, t. y. Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, vykstant tikram karui Europos vidury, o kitos 26 šalys tyliai sėdi ir demonstruoja visišką bejėgiškumą“, – sakė E. Rama.

E. Rama kartu su Šiaurės Makedonijos ir Serbijos vadovais grasino boikotuoti ES susitikimą, protestuodami prieš pažangos stoką, tačiau galiausiai nusprendė atvykti.

„Tai, kas vyksta dabar, yra rimta problema ir rimtas smūgis Europos Sąjungos patikimumui. Mes švaistome brangų laiką, kurio neturime, – sakė Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Dimitaras Kovačevskis. – Atėjo laikas Europos Sąjungai vykdyti savo pažadus“.

ES partneriai spaudė Bulgariją priimti kompromisinį susitarimą dėl ilgalaikio istorinio ir kultūrinio ginčo su Šiaurės Makedonija, kad būtų pašalintos kliūtys.

Trečiadienį po balsavimo dėl nepasitikėjimo žlugus Bulgarijos vyriausybei šios viltys vėl nutolo. Tačiau Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas sakė vis dar tikintis, kad šalies parlamentas „artimiausiomis dienomis“ priims sprendimą, kuris padės išeiti iš aklavietės.

„Vakarų Balkanų valstybės ir piliečiai beveik 20 metų laukė galimybės tapti Europos Sąjungos nariais, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. – Mano nuomone, labai svarbu, kad šis pažadas taptų patikimas“.

ES vadovas Charlesas Michelis sakė, kad yra „noras atnaujinti“ Balkanų šalių stojimo procesą.

Briuselis nerimauja, kad Balkanų pažangos stoka gali priartinti regioną prie Rusijos ir Kinijos.

Kai kurios bloko narės bando pasinaudoti siekiu suteikti Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai kandidatės statusą, kad suteiktų naują postūmį Balkanams.

Tačiau yra nepasitenkinimo dėl Serbijos, kad ji nepritarė ES sankcijoms, taikomoms jos sąjungininkei Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.

Politinė krizė Bosnijoje, sukėlusi baimę, kad šalis gali subyrėti, trukdė pastangoms suteikti jai kandidatės statusą. Europos diplomatai sakė, kad šaliai galėtų būti pasiūlytas aiškesnis planas, ką ji turi padaryti, kad gautų šį statusą.

Joje dalyvaus Lietuvos ir kitų ES valstybių narių bei Vakarų Balkanų šalių politikai, parlamentų nariai, diplomatai, ekspertai, taip pat Europos Parlamento nariai, Europos Komisijos atstovai.

Konferencijoje pranešimus skaitys Kroatijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Bulgarijos atstovai, pranešė Seimas.

„Lietuva iki pastarųjų Seimo rinkimų daugiausia dėmesio skyrė Rytų partnerystės šalims – Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui, Baltarusijai, nepelnytai palikdama be reikiamo dėmesio didelį Vakarų Balkanų regioną, kuriame dalis valstybių jau yra NATO narės, o Kroatija – ir ES narė“, – sakė viena iš renginio organizatorių parlamentarė Laima Andrikienė.

Anot jos, Vilniuje vyksianti konferencija skirta situacijai Vakarų Balkanuose aptarti, siekiant paspartinti šio regiono integraciją į ES.

Seimo narės teigimu, būtina stiprinti saugumo, stabilumo, demokratijos ir teisės viršenybės erdvę dabartinės ES pietuose.

Serbija ir Juodkalnija su Bendrija jau yra pradėjusios derybas dėl narystės, Šiaurės Makedonija ir Albanija laukia derybų pradžios.

Didėjant susirūpinimui, kad nusivylimas dėl ilgo laukimo gali pastūmėti kai kurias kandidates arčiau Rusijos ir Kinijos, Briuselis nori parodyti, kad jis ir toliau yra geriausia viltis kaimynėms.

Tačiau per susitikimą su Albanijos, Bosnijos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo vadovais nebuvo jokio proveržio jų kelyje į narystę. Vietoj to 27-ių šalių klubas per viršūnių susitikimą Brdo pilyje Slovėnijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje ES, kalbėjo apie milijardų dolerių vertės paramą rytinėms savo kaimynėms.

"Vakarų Balkanai yra tos pačios Europos dalis, kaip ir Europos Sąjunga. Turime tą pačią istoriją. Mus vienija tie patys interesai, tos pačios vertybės, esu įsitikinusi, ir tas pats likimas, - sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. - Europos Sąjunga nėra užbaigta be Vakarų Balkanų“.

„Geostrateginis interesas“

ES plėtra, kadaise buvusi svarbiausia bloko politikoje, pastaraisiais metais sustojo. Kai kurios turtingesnės narės bijo sukelti naują migracijos bangą, o kai kurios pretendentės patiria sunkumų vykdydamos reikalaujamas reformas, ypač diegiant demokratines normas.

Galutinėje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje po ilgų derybų teigiama, kad blokas „dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą plėtros procesui“. Tačiau taip pat sakoma, kad pirmiau ES turi „pagilinti savo pačios raidą ir garantuoti savo gebėjimą integruoti naujas nares“.

Deklaracija priimta po to, kai valstybės narės atmetė šeimininkės Slovėnijos reikalavimą įsipareigoti iki 2030 m.  priimti Vakarų Balkanų kandidates.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė prieštaraujanti, kad būtų nustatytas narystės proceso galutinis terminas, nes jis „galiausiai daro mums spaudimą“. Bet ji vis tiek tvirtino, kad ES turi „didžiulį geostrateginį interesą“ galiausiai įsileisti Vakarų Balkanų šalis.

Tai atspindi vis didėjantį ES susirūpinimą dėl Maskvos ir Pekino, išsiuntusių į regioną milijonus vakcinų nuo koronaviruso, veiksmų.

Maskva palaiko glaudžius kultūrinius ryšius su draugiškomis stačiatikių tautomis, o Pekinas suteikė regionui didelių paskolų, įskaitant prieštaringai vertinamą 1 milijardą dolerių keliui. Juodkalnija patiria sunkumų ją grąžinti. Atsakydama į tai, ES skyrė regionui „precedento neturintį“ 30 mlrd. eurų ekonominių investicijų paketą. Pareigūnai taip pat pažadėjo „apčiuopiamą“ pagerėjimą Balkanų žmonėms, pavyzdžiui, padidinti skiepų normas, kad šiemet jos atitiktų ES lygį, ir panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius.

Tai gali būti menka paguoda šalims kandidatėms, kurioms vis dar skauda, kad 2019 m. Prancūzija, Danija ir Nyderlandai pirmiau pradėjo stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Nuo tada Bulgarija tapo pagrindine pažangos kliūtimi, kilus ginčui dėl istorijos ir kalbos atsisakiusi leisti Šiaurės Makedonijai pradėti procesą. Abiejų šalių vadovai susitiko su kolegomis iš Prancūzijos bei Vokietijos, tačiau jokios pažangos nepasiekė prieš kitą mėnesį Bulgarijoje vyksiančius rinkimus.

"Jokių iliuzijų"

„Neturiu iliuzijų dėl greito įstojimo į ES, - sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, kurio šalis pateikė stojimo į ES prašymą 2009 metais. - Politiniai ES poreikiai yra tokie, kad Balkanų plėtra nėra nei dominuojanti, nei populiari tema“.

Prieš viršūnių susitikimą Briuselis laimėjo nedidelę diplomatinę pergalę tarpininkaudamas susitarimui, kad būtų sumažinta tarp Serbijos ir Kosovo prapliupusi įtampa. Buvę priešai susidūrė kaktomis, kai Kosovas uždraudė įvažiuoti į jo teritoriją automobiliams su serbų valstybiniais numeriais.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 m., praėjus dešimtmečiui po nepriklausomybės siekusių etninių albanų partizanų ir serbų pajėgų karo. Maždaug 100 šalių, tarp jų ir visos ES narės, išskyrus penkias, pripažino šį žingsnį, bet ne Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija. ES tarpininkavo prieš dešimtmetį prasidėjusiam dialogui tarp dviejų Balkanų kaimynių, tačiau santykių normalizuoti nepavyko.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė, kad nuo gegužės iki rugpjūčio nusiųs Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Šiaurės Makedonijai, Juodkalnijai, Albanijai ir Kosovui 651 tūkst. „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozių.

Tokiu gestu Bendrija teigė siekianti padėti šioms valstybėms išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų. Kaip pranešama, ši paramos akcija neturės įtakos vakcinacijos tempui ES.

Vakcinos dozės finansuojamos lėšomis iš EK gruodį priimto 70 mln. eurų dydžio paketo.

Dauguma Balkanų šalių susidūrė su sunkumais įsigyjant vakcinų dozių, išskyrus Serbiją, kuri užsitikrino milijonus Kinijos „Sinopharm“ ir Rusijos „Sputnik V“ vakcinų dozių ir pradėjo didžiulę skiepijimo kampaniją.

ES sulaukus kritikos dėl vakcinų vėlavimų, Serbijos pavyzdžiu pasekė ir daugiau Balkanų šalių.

ES į Balkanų šalis nusiųstos vakcinos prisidės prie tų, kurias šalims patieks Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinė vakcinų lygybės programa COVAX.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, atnaujinusi labiausiai koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašą, į jį įtraukė dar dvi Balkanų valstybes – Juodkalniją ir Serbiją. Atnaujintas sąrašas įsigalios 6-ąją.

Šiame sąraše jau buvo ir jame išlieka Šiaurės Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercogovina.

Paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per paskutiniąsias 14 dienų yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Visiškai arti šios ribos yra atsidūrusios Bulgarija ir Rumunija.

Kroatija prie šios ribos sparčiai artėja – šis jos indeksas nuo šios savaitės pradžios išaugo beveik dukart ir liepos 5-ąją užfiksuotas ties 20,3 punkto. Jei naujų COVID-19 atvejų Kroatijoje kitą savaitę daugės panašia kaip šios savaitės sparta, ši valstybė po savaitės gali patekti į paveiktų sąrašą.

Padėtis dėl COVID-19 užkrato plitimo ir bendro susirgimų skaičiaus Balkanuose geriausia Graikijoje bei Slovėnijoje.

Lietuvos piliečiams leidžiama grįžti ar atvykti iš bet kurios šalies. Tačiau atvykusiems iš valstybių, įrašytų į paveiktųjų sąrašą, yra privaloma 14 dienų izoliacija.

Trečiadienį Zagrebe planuota surengti ES viršūnių susitikimą su šešiomis Vakarų Balkanų valstybėmis, siekiančiomis prisijungti prie bloko. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos, vos per kelis mėnesius nusinešusios per 250 tūkst. gyvybių ir itin skaudžiai smogusios Europai, derybas teks rengti virtualioje erdvėje.     

Vakarų Balkanai, kur nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė mažiau nei pusė tūkstančio žmonių, kol kas išvengė tokio pandemijos smūgio, kokį patyrė labiausiai paveiktos Europos šalys.  

Tačiau silpnos šio skurdaus regiono ekonomikos neišvengiamai susidurs su skausmingais ekonominiais pandemijos padariniais ir nerimauja, kokia ateitis jų laukia, ES visą dėmesį sutelkus į savo pačios išlikimą.      

Tarp kandidačių į ES derybose dėl narystės toliausiai pažengusios yra Juodkalnija ir Serbija. Anksčiausia galima jų prisijungimo data laikomi 2025 metai.

Už jų rikiuojasi Šiaurės Makedonija ir Albanija, kurioms kovą po ilgų atidėliojimų galiausiai buvo uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės.

Eilę užbaigia Kosovas bei Bosnija ir Hercegovina – šalys, kurioms dar nesuteiktas kandidačių statusas.    

„Ypatinga atsakomybė“

Sulaukęs kritikos, kad delsė imtis žingsnių padėti Balkanų šalims kovoti su koronaviruso krize, Briuselis bando patikinti, kad jas toliau palaiko.   

Tokią kampaniją paskatino Kinijos sulauktos pagyros, kai ši šalis skubiai pristatė apsauginių kaukių ir kitų priemonių siuntų į šį regioną, kuriame Pekinas pastaraisiais metais bando plėsti savo įtaką.  

Nuo tada ES pareigūnai stengiasi akcentuoti reikšmingas sumas, kurias per du pastaruosius dešimtmečius Bendrija investavo į Balkanų šalių sveikatos apsaugos sistemas, taip pat naują finansinę pagalbą, skirtą kovai su koronavirusu. 

Prieš trečiadienio viršūnių susitikimą Briuselis paskelbė, kad šiam regionui papildomai skirs 3,3 mlrd. eurų kovai su COVID-19 ir socialiniam bei ekonominiam atsigavimui.   

„Mums tenka ypatinga atsakomybė per šią pandemiją padėti mūsų partnerėms Vakarų Balkanuose, nes jų ateitis – Europos Sąjungoje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Šis paketas „patvirtina stiprų solidarumą“, pridūrė ji.

Diplomatinis šaltinis Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad viršūnių susitikimas „rodo atnaujintą ES įsipareigojimą Vakarų Balkanų regiono europinei perspektyvai“. 

ES išplatintame pareiškime dėl viršūnių susitikimo tikslų pavartota panaši formuluotė, nepaminint žodžių „narystė“ ar „plėtra“.   

Nuo 2013 metų, kai šiuo metu ES pirmininkaujanti Kroatija per paskutinę plėtros bangą prisijungė prie bloko, entuziazmas tęsti Bendrijos plėtros procesą išblėso. 

Pernai spalį Prancūzija ir Nyderlandai išprovokavo pasipiktinimo bangą atkakliu reikalavimu peržiūrėti prisijungimo procesą prieš pradedant derybas su Skopje ir Tirana.

Tai pakirto pasitikėjimą Bendrija regione, kur daugelis kaltino bloką, kad šis nevykdo pažadų Skopjei ir Tiranai, nors šalys įgyvendino daug reikšmingų reformų.  

Kovą šioms šalims galiausiai buvo uždegta žalia šviesa, tačiau konkreti derybų, kurios veikiausiai truks ne vienerius metus, pradžios data dar nepaskirta. 

Pasigirdo būgštavimų, kad dėl koronaviruso pandemijos šis klausimas gali būti nustumtas į politinės darbotvarkės apačią.

„Plėtros klausimo šiuo metu tikrai nėra tarp ES prioritetų“, – sakė Kroatijos politikos apžvalgininkė Senada Šelo Šabič.