"Kauno diena" rašė, kad Senamiestyje iškilusio daugiabučio vystytojai balkonus įrengė virš valstybinės žemės. Tai užrūstino miesto valdžią. Savivaldybės atstovų teigimu, šie pastato elementai gadina bendrą Senamiesčio vaizdą.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, tokio įžūlumo miestas negali toleruoti.

"Jau dabar matome, kad balkonus pradėta griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks", – vylėsi jis.

V.Šiliausko teigimu, balkonai neturėtų būti išsikišę į valstybinę žemę.

Siekia kompromiso

"Kauno dienai" bendrovės "Citus" atstovai teigė, kad dėl balkonų likimo dar ne viskas iki galo nuspręsta, nes vyksta derybos su miesto specialistais. Tiesa, verslininkai pripažino, kad kai kuriuos balkonus jau pertvarkė.

Jau dabar matome, kad balkonus pradėta griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks.

"Kol kas išsamiai pakomentuoti šios situacijos dėl balkonų negalime, nes vyksta derybos su savivaldybe. Esame gavę skirtingus išaiškinimus iš institucijų – Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) nuomonės nesutampa ir vis dar ieškome kompromiso", – "Kauno dienai" sakė bendrovės "Citus" atstovas spaudai Rytas Stalnionis.

"Dabar vieną balkoną jau sumažinome, susiaurinome iki minimumo. Statybų darbai projekte dar vyksta, todėl tokius pakeitimus galime atlikti", – pridūrė pašnekovas.

Padarė nuolaidų

Išduodant statybos leidimą, "Citus" buvo leista pastatą statyti iki šaligatvio. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai "Citus" ne tik sienas prilipdė prie šaligatvio, tačiau virš jo iškišo ir balkonus.

Savivaldybės atstovų teigimu, to jie negalėjo padaryti, nes pastato ir sklypo ribos matuojamos nuo labiausiai išsikišusių elementų, šiuo atveju – balkonų. Dėl to siekiama, kad balkonai būtų pašalinti.

"Dar pačioje projekto pradžioje miestas geranoriškai atsižvelgė į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus. Tąkart Kauno taryba pritarė kompromisiniam sprendimui išduoti leidimą statyti pastatą iki sklypo ribos. Tai leido žymiai padidinti ir bendrą pastato tūrį. Tačiau matome, kad verslo atstovams to buvo per maža – sumanyta įrengti daugiau kaip pusantro metro virš praeivių galvų išsikišusius balkonus", stebėjosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.

Esame gavę skirtingus išaiškinimus iš institucijų – Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonės nesutampa ir vis dar ieškome kompromiso.

Stebina praeivius

Prie daugiabučio pastato Senamiestyje kalbinti praeiviai teigė, kad norėtųsi laisvo šaligatvio ir kad projektuotojai tokiose jautriose miesto vietose labiau atsižvelgtų į architektūros kontekstą.

"Man išvis keista, kai tokius pastatus stato istorinėse miesto vietose. Kažkaip norėtųsi, kad jie labiau derėtų su aplinka, papildytų jau seniau pastatytus pastatus. Aišku, reikia ir modernių, tačiau su dabartinėmis technologijomis, manau, kad tikrai gali rasti įvairių sprendimų, kurie būtų ir ekonomiški, ir vizualiai neterštų Senamiesčio", – teigė šalia Šv.Gertrūdos g. 51A pastato sutikta kaunietė Virginija.

Betoniniai balkonai kabo virš praeivių galvų.

"Balkonai parinkti labai gremėzdiški, sunkūs. Statytojai ėjo paprasčiausiu būdu ir prilipdė betoninius luitus. Manau, kad jie mažiau kliūtų į akis, jei būtų padaryti iš lengvesnių medžiagų", – savo nuomonę išsakė Laura.

Tačiau buvo ir tokių, kuriems balkonai netrukdė. "Šaligatvis čia siauras, bet juk balkonai yra virš galvų, tai laisvai galiu praeiti. Žinoma, kebliau būna, kai ties šaligatviu vairuotojai palieka ilgesnius automobilius, tada sunkiau praeiti. Tai gal tokiose vietose reikėtų palikti platesnius šaligatvius", – svarstė kaunietis Laurynas.

Skirtingos nuomonės ir svarbios detalės

VTPSI specialistų teigimu, Senamiestyje žemės sklypų dydis yra ribotas, todėl esą dažnai leidžiama pastatą statyti iki sklypo ribos, o balkonus iškišti į jau kitų, dažnai valstybei priklausančių sklypų valdas. Taip nutiko ir su Šv.Gertrūdos g. 51A daugiabučiu.

"Peržiūrėjus projekto sprendinius matyti, kad į valstybinę žemę patenka dalis daugiabučio gyvenamojo namo balkonų, t.y. sklypas yra netaisyklingos formos, o pastato siena nesutampa ir nėra lygiagreti sklypo ribai. Statybos techniniame reglamente nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka reikalavimus", – dienraščiui anksčiau komentavo VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Tačiau kiti kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai tam prieštaravo. Jų teigimu, perimetrinis užstatymas istorinėse vietose taikomas tik atkuriamiems pastatams, o Šv.Gertrūdos g. 51A apartamentų tokiais laikyti negalima. Nepriklausomi ekspertai atkreipė dėmesį, kadangi perimetrinio užstatymo nuostatos čia negalioja, projekto vystytojai turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kadangi balkonai išsikiša į valstybinę žemę.