Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo antradienio iki šeštadienio, kai vyko išankstinis balsavimas savivaldybėse, ligoninėse, kariuomenėje, kalėjimuose, namuose, savo valią pareiškė 269 tūkst. 955 rinkimų teisę turinčių piliečių.

Šiemet rinkėjų aktyvumas šiek tiek didesnis nei per prieš penkerius metus vykusius prezidento rinkimus ir referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tuomet nors buvo sudarytos galimybės balsuoti šešias dienas, ja pasinaudojo 260 tūkst. 529 arba 10,75 proc. rinkėjų.

Šiais metais aktyviausiai iš anksto balsavo Neringos (32,6 proc.), Ignalinos (23,24 proc.), Birštono (19,64 proc.), Kupiškio (19,82 proc.), Lazdijų (19,66 proc.), Varėnos (19,63 proc.) savivaldybių rinkėjai.

Pasyviausi buvo Kauno rajono (6,68 proc.), Klaipėdos miesto (7,31 proc.) gyventojų.

Šiemet rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Iki balsavimo pabaigos galioja agitacijos draudimas.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.

Prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepos pradžioje.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.

Vilniuje rinkėjai balsą atiduoti gali penkiose vietose, tarp jų – ir Lukiškių aikštėje, kur dar prieš atsidarant punktui nusidriekė kelių dešimčių žmonių eilė.

Balsadėžės rinkėjams visoje Lietuvoje atvertos lygiai 7 val. ryte. Sostinės centre šis momentas pažymėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariui pučiant ragą.

Vilniuje viena pirmųjų savo balsą atidavė 47-erių Birutė. Informacinių technologijų sektoriuje dirbanti moteris BNS teigė savo valią išreiškianti pirmąją išankstinio balsavimo dieną, nes taip tiesiog paprasčiau.

„Sekmadienį norisi pailsėti“, – sakė ji.

Tik vardu prisistačiusi moteris teigė, kad prieš balsuojant įvertino visus kandidatus.

„Klausiausi aš debatų, daug mąsčiau, daug galvojau, bet atidaviau balsą tam, kuris bus teisingas Lietuvai“, – sakė Birutė.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Jis, apklausų duomenimis, laikomas ryškiausiu pretendentu laimėti rinkimus.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

„Kryžiaus žygius teko praeiti“

Sunkiai išsirinkusi BNS sakė ir 54-erių Jolanta.

„Nelabai lengvai (apsisprendžiau – BNS), bet šiandien jau buvau tikra, už ką balsuosiu. Atkreipiau dėmesį daugiausia į reklamas“, – kalbėjo taip pat tik vardu prisistačiusi moteris.

Atkreipiau dėmesį daugiausia į reklamas.

Viešajame sektoriuje dirbanti Jolanta teigė, kad kandidatą pasirinko atsižvelgdama į jo veiklą, kompetencijas, patirtį ir viešą laikyseną.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Juo siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

21-erių studentas Matas Bruson BNS teigė balsavęs už šį pakeitimą, nors pripažino, kad formuluotė yra sudėtinga.

„Aš pats turiu dvigubą pilietybę, ją gavau išimties tvarka. Norėčiau, kad mano vaikai ją ateityje gautų paprasčiau, o ne taip, kaip teko man, susiduriant su visa biurokratija. Galėčiau teigti, kad kryžiaus žygius teko praeiti“, – teigė vyras.

VRK duomenimis, iš anksto balsuoti galima visose 60 savivaldybių iki ketvirtadienio 7–20 valandomis. Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.

Galėčiau teigti, kad kryžiaus žygius teko praeiti.

Sostinėje balsuoti taip pat galima miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50).

„Dėl šventos ramybės“

Tuo metu Kauno savivaldybės pastate Laisvės alėjoje dėl suplanuotų pratybų balsavimas iš anksto nebus organizuojamas. Rinkėjai savo valią gali pareikšti Kauno rajono savivaldybės pastate ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pastate.

Į pastarąją vietą antradienį ryte atvykęs 59-erių verslininkas Artūras Venslovas BNS teigė taip pat manantis, jog klausimas dėl pilietybės suformuluotas „labai sunkiai“.

„Eiliniam žmogui tą teisinę formuluotę suprasti nebus taip paprasta. Dėl Konstitucinio straipsnio pakeitimo, kad pilietybė suteikiama ir prarandama Konstitucinio įstatymo tvarka. Daugiau niekas neparašyta, o kas gi bus tame įstatyme parašyta vėliau, kokia tvarka bus nustatyta, sunku dabar pasakyti, – kalbėjo verslininkas. – Dėl šventos ramybės balsavau „taip“ ir tikiuosi, kad tame Konstituciniame įstatyme bus padaryta pagal žmonių valią.“

Savo ruožtu 44-erių administratorė Eglė Chominienė BNS teigė taip pat palaikiusi Konstitucijos pokyčius, o prezidento rinkimuose balsavusi taip, kad būtų „truputį konkurencijos“.

Per pirmą balsavimo pusvalandį į VDU atiduoti savo balso iš viso atvyko apie pusšimtį žmonių.

„Jau kelinti metai taip darau (balsuoju iš anksto), labai pasiteisina, nes dirbu centre. (...) Prieš darbą, ramiai, žmonių nėra. Tas labai man patinka“, – kalbėjo E. Chominienė.

Devyniose savivaldybėse balsavimas iš anksto vyks ne savivaldybių pastatuose: Ignalinos – Turizmo informacijos centre (Ateities g. 23, Ignalina), Kazlų Rūdos – Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Kazlų Rūda), Lazdijų – Jaunimo centro patalpose (Seinų g. 1, Lazdijai), Neringos – bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Nida), Pagėgių – Kultūros centre (Jaunimo g. 3, Pagėgiai), Radviliškio – buvusioje mokykloje (Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis), Šiaulių rajono – Švietimo ir sporto skyriaus pastate (Karolio Reisono g. 4, Šiauliai), Švenčionių – miesto kultūros centre (Vilniaus g. 1, Švenčionys), Utenos – Visuomenės sveikatos biuro patalpose (Utenio a.7, Utena).

Gegužės 8–10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.

Gegužės 10–11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Tokiu būdu balsuoti gali negalią turintieji, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

Kaip penktadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš 100 pirmąją išankstinio balsavimo dieną savo valią pareiškusių rinkėjų balsuoti iš naujo atėjo 64 anykštėnai.

Pirmosios išankstinio balsavimo dienos Anykščių rajono savivaldybėje balsai anuliuoti, kai antradienio vakarą po teismo ir VRK sprendimų pasikeitė antrojo turo dalyviai.

Rinkėjai antradienį iš anksto galėjo rinktis tarp socialdemokrato Dainiaus Žiogelio ir konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus, tuo metu antradienio vakarą į rinkimus grąžintas K. Tubis, kuris dabar varžosi su D. Žiogeliu.

VRK antradienį grąžino K. Tubį į rinkimų kovą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) panaikinus ankstesnį komisijos sprendimą dėl K. Tubio pašalinimo.

Kadangi K. Tubis į rinkimus grąžintas jau prasidėjus balsavimui iš anksto, VRK nutarė panaikinti antradienį balsavusiųjų Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė juos atvykti balsuoti dar kartą.

VRK iš Anykščių rajono mero rinkimų antrojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą K. Tubį buvo pašalinusi kovo 7 dieną, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

LVAT antradienį nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų. Socialdemokratas D. Žiogelis buvo antras su 19,45 proc. rinkėjų palaikymu.

Pagrindinis balsavimas merų rinkimų antrajame ture vyks sekmadienį.

Balsavimas iki rinkimų dienos bus organizuojamas vasario 28, kovo 1 ir kovo 2 dienomis. nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Visas balsavimo iš anksto vietų sąrašas skelbiamas VRK svetainėje.

Daugiausiai išankstinio balsavimo vietų Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto balsuojančių rinkėjų lauks keturiose vietose: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos per, 3), Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.

Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kvies į tris balsavimo vietas, savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50), Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje) ir Rudaminos daugiafunkciniame kultūros centre (Vilniaus g. 2, Rudaminoje).

Kaune išankstinis balsavimas bus organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).

Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).

Balsuoti iš anksto rinkėjai galės bet kurioje šalies savivaldybėje

Tie rinkėjai, kurie kovo 5 d. neturės galimybių atvykti balsuoti į savo rinkimų apylinkę, galės tai padaryti balsavimo iš anksto dienomis bet kurioje savivaldybėje visoje Lietuvoje.

Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą iki 2023 m. sausio 4 d., rinkimų apylinkes 7-20 val.

Balsavimas ne rinkimų apylinkėse

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams numatytas balsavimas specialiuosiuose punktuose.

Kovo 1-3 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.

Kovo 3-4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat – rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19. Kaip ir anksčiau, taip ir per šiuos rinkimus, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.

Balsavimas užsienyje savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose neorganizuojamas.

Būtina turėti asmens dokumentą

VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens dokumentas: Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.

Teisė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų (ne ES) valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Patarimai rinkėjams

Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 val. ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių.

VRK maloniai prašo rinkėjų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senolius, neįgaliuosius, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.

Taip pat prieš einant balsuoti rinkėjai kviečiami pasidomėti jų savivaldybės kandidatais į merus ir savivaldybės tarybos narius. Išsami ir patikima informacija apie kandidatus skelbiama VRK svetainėje.

Balsavimas iš anksto Radviliškio miesto kultūros centre vyks trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos.

Taip pat bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan.

Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Dėl šio posto varžosi septyni kandidatai.

Darbo partija kelia Radviliškio tarybos nario Jurgio Baublio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – buvusio Seimo nario Aurimo Gaidžiūno, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, Lietuvos socialdemokratų partija – tarybos nario Kazimiero Račkauskio kandidatūras.

Liberalų sąjūdis rinkimuose kelia informacinių technologijų specialisto Manto Reuto, Lietuvos žaliųjų partija – savivaldybės skyriaus vedėjo Vytauto Simelio kandidatūrą. Kovoti dėl Radviliškio mero posto ketina ir Gediminas Lipnevičius, jis 2019 metų kovą per savivaldos rinkimus dėl šių pareigų varžėsi kaip visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovas.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį patvirtino, kad mero rinkimuose gali dalyvauti 30 tūkst. 858 rinkėjai.

Iš anksto savo valią išreiškė 260 tūkst. 951 rinkėjas, tai sudaro 11,29 proc. rinkėjų. Pirmajame ture iš anksto balsavo maždaug 20 tūkst. daugiau piliečių.

Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas antrajame ture balsuojant iš anksto ir namuose siekė 5,95 proc., tačiau tuomet buvo balsuojama keturias, o ne šešias dienas, kaip šiemet.

Aktyviausiai iš anksto balsavo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės, Sėlos vakarinės ir Molėtų–Šurvintų apygardų rinkėjai – čia atitinkamai balsus atidavė 17,66, 16,52 ir 16,31 procento gyventojų.

Vangiausiai iki sekmadienio balsavo sostinės Panerių–Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai – atitinkamai 4,98 proc. ir 6,17 proc., taip pat Klaipėdos marių apygardos rinkėjai (6,34 proc.).

Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta sekmadienį, išankstinis balsavimas vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose buvo sudaryta galimybė atvykus automobiliu balsuoti mobiliajame punkte saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose.

Per antrąjį Seimo rinkimų turą renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmadienį, pirmąją išankstinio balsavimo dieną, antrajame Seimo rinkimų ture savo valią pareiškė 27 tūkst. 630 arba 1,20 proc. rinkėjų. Tai yra dvigubai daugiau nei per pirmąjį turą – spalio 5-ąją balsavo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture truks iki ketvirtadienio.

Nuo trečiadienio prasideda tris dienas truksiantis balsavimas specialiuosiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose bei bausmių atlikimo vietose.

Renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.

Rinkėjai valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos registracijos.

Balsavimas prasideda 7 valandą ir trunka iki 20 valandos.

Rinkėjų prašoma ateiti balsuoti su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis, turėti savo rašymo priemonę, nepamiršti asmens dokumento. Neturintiesiems kaukės ar rašiklio, jie duodami vietoje.

Šiemet įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų, tačiau dalyje savivaldybių negalima balsuoti pačiame savivaldybės pastate, kaip būdavo anksčiau.

Iš trijų didžiausių miestų tik Vilniuje išankstinis balsavimas vyksta ir savivaldybės pastate, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje rinkėjai kviečiami balsuoti kitur.

Be to, per antrąjį turą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose įrengtos specialios balsavimo vietos „drive-in“ principu saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Į šias balsavimo vietas privaloma atvykti automobiliu, jose balsuoti gali ne sergantieji koronavirusu, o izoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju esantys ar iš užsienio grįžę rinkėjai.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), izoliacijoje esantys ir koronaviruso simptomų nejaučiantys asmenys vieną kartą ir ne ilgiau kaip 3 valandoms galės palikti izoliavimosi vietą.

Ministerija pabrėžia, kad išimtis taikoma tik sąlytį su sergančiais COVID-19 liga turėjusiems asmenims ir tik išankstinio balsavimo metu.

COVID-19 liga sergantys ir izoliacijoje esantys rinkėjai vykti balsuoti iš anksto negalės, tačiau jiems ir toliau išlieka galimybė balsuoti namuose.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.

„Aktyvumas nėra didelis – iki šio laiko balsavo 21 gyventojas“, – žurnalistams sakė rinkimų komisijos narė Daiva Veikutienė.

Ji pridūrė, kad neįmanoma nustatyti, ar atvykusieji balsuoti iš tiesų yra saviizoliacijoje.

„Mes galvojame, kad ne visi jie yra saviizoliacijoje (...) Mes šito negalime nustatyti“, – teigė specialiu kombinezonu, pirštinėmis ir veido kauke vilkėjusi komisijos narė.

Vilniuje specialus balsavimo punktas įrengtas šalia parodų rūmų „Litexpo“.

Čia rinkėjai atvyksta automobiliu, įvažiuoja į pastatytą palapinę, pateikia dokumentus, balsuoja automobilyje ir įmeta voką su biuleteniu į balsadėžę.

Jeigu viename automobilyje daugiau nei vienas rinkėjas, antras gali išlipti iš automobilio ir balsuoti palapinėje įrengtoje balsavimo kabinoje.

Balsavimo punkte dirba trys žmonės.

48-erių Giedrė Rimkutė prieš keletą dienų grįžo iš Jungtinės Karalystės ir atvyko pasinaudoti naujove, jos automobilis užstrigo palapinėje – jį reikėjo tempti.

„Patogu, tiesiog užstrigau šiek tiek“, – BNS sakė balsuoti atvykusi moteris.

Kontaktą su sergančiuoju turėjęs Arūnas pareikšti valią užtruko apie porą minučių, tiesa, sunkokai sekėsi įmesti biuletenį į urną – tam reikia privažiuoti pakankamai arti, o ir balsadėžės skylė nėra tokia didelė.

Iš principo gerai būtų, bet Vilniuje vietos nėra, kad taip prisiparkuoti būtų galima, bet balsuoti patogu.

Vis dėlto vyras sakosi esantis patenkintas galimybe balsuoti tokiu būdu ir net norėtų tokią galimybę turėti ir nebūdamas saviizoliacijoje.

„Iš principo gerai būtų, bet Vilniuje vietos nėra, kad taip prisiparkuoti būtų galima, bet balsuoti patogu“, – BNS teigė 53-ejų vyras.

33-ejų Gintarė Girdzijauskienė balsuoti atvyko su vaikeliu ir vyru, kuris turi saviizoliuotis.

„Mano vyras saviizoliacijoje, tai aš savanoriškai saviizoliacijoje“, – žurnalistams sakė moteris.

Ji taip pat teigė, kad balsavimas buvo patogus.

„Labai reikalingas šitas punktas, norėjome savo balsą atiduoti, buvo patogu balsuoti“, – teigė G. Girdzijauskienė.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą balsuoti saviizoliacijoje buvusiems žmonėms nebuvo galimybės balsuoti specialiame „drive-in“ punkte.

Seimo rinkimų antras turas vyks spalio 25 dieną, o nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyksta išankstinis balsavimas.

Kaip BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, pranešimas apie bandymą įsilaužti gautas pirmadienį 7 val. 16 minučių.

„Gavome pranešimą, kad Lukiškių aikštėje pastebėta, jog po nakties bandyta įsilaužti į mobilų rinkimų punkto namelį. Niekas nepavogta, nuostolis nustatinėjamas“, – teigė R. Matonis.

Anot  jo, į namelio vidų asmenims patekti nepavyko, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kėsinimosi įvykdyti vagystę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sakė, kad šis incidentas nemalonus, tačiau vienintelis nuostolis – apgadintas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis turtas.

„Mes nieko nelaikome nakties metu, ten biuletenių nėra, tad tie, kas bandė tuos veiksmus atlikti, turbūt jie nelabai ir būtų pasiteisinę. Bet tai yra Vilniaus savivaldybės turtas, o niokoti svetimo turto turbūt nelabai derėtų“, – BNS sakė ji.

Pirmadienio rytą prasidėjo balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture.

Ši, kaip ir kai kurios kitos naujovės, šiųmetiniuose rinkimuose diegiamos saugantis koronaviruso plitimo ir siekiant tolygiau paskirstyti rinkėjų srautus.

Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, iš trijų didžiausių miestų tik Vilniuje išankstinis balsavimas vyks ir savivaldybės pastate, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje rinkėjai bus kviečiami balsuoti kitur.

Vilniuje iš anksto gyventojai be savivaldybės pastato Konstitucijos prospekte galės balsuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre Saulėtekyje, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų Viršuliškėse, Vilniaus rajono savivaldybės pastate Rinktinės gatvėje bei Lukiškių aikštėje.

„Kaune balavimas vyks Rotušėje ir Kęstučio g. 1, Kauno kultūros centre. Klaipėdos miesto savivaldybėje balsavimo irgi nebus, jis vyks Taikos prospekto 70, Žvejų rūmuose“, – sakė L. Matjošaitytė.

Vilniaus rajono savivaldybė taip pat numačiusi keturias balsavimo vietas: be savo pastato sostinės Rinktinės gatvėje kvies rinkėjus atlikti pareigą Nemenčinėje, Švenčionių g. 12, Rudaminoje, Vilniaus g. 2 ir Lavoriškėse, Liepos g. 9.

Kaune balavimas vyks Rotušėje ir Kęstučio g. 1, Kauno kultūros centre. Klaipėdos miesto savivaldybėje balsavimo irgi nebus, jis vyks Taikos prospekto 70, Žvejų rūmuose.

Palangos savivaldybė pranešė leisianti rinkėjams balsuoti Gintaro g. 34 numeriu pažymėtame pastate, Radviliškio savivaldybė – Dariaus ir Girėno 37, Šalčininkų rajono savivaldybė žada leisti balsuoti ir savivaldybės pastate Šalčininkuose, Vilniaus gatvėje, ir Eišiškėse, Gegužės g. 19.

Utenos savivaldybė be savo pastato dar leis balsuoti Utenio aikštės 7-uoju numeriu pažymėtame pastate.

Druskininkų savivaldybė vietoje savo pastato siūlo balsuoti patalpose Vilniaus alėjoje 16, Šiaulių miesto savivaldybė – Šiaulių kultūros centre Aušros alėjoje 31.

Anykščių savivaldybė nurodė leisianti ir savivaldybės pastate, ir Anykščių kultūros centre A. Baranausko aikštėje.

VRK primena, kad balsuoti iš anksto galima bet kurioje šalies savivaldybėje.

Balsavimas – keturias dienas, prašoma atsinešti rašiklius

Šiemet balsavimas iš anksto vyks ne dvi dienas, kaip įprastai, bet keturias, t. y. spalio 5-8 dienomis, taip pat rinkėjai iš anksto galės balsuoti valanda ilgiau – nuo 7 val. iki 20 val., o ne nuo 8 val. iki 20 val., kaip anksčiau.

Spalio 7, 8 ir 9 dienomis vyks balsavimas specialiuose punktuose, t. y. ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, bausmių atlikimo vietose – dėl konkrečios dienos sprendžia įstaigos vadovas. Į kiekvieną tokių vietų siunčiami du rinkimų komisijų nariai, VRK kviečia dalyvauti ir stebėtojus.

Gyventojams, atvykstant balsuoti, be asmens dokumento šiemet reikia turėti veido kaukę, savo rašymo priemonę. VRK žada, kad vis dėlto neturintiesiems rašymo priemonės, ji bus suteikta.

Rinkėjai turės laikytis ir ne mažesnio nei metro atstumo vieni nuo kitų.

„Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kada mažiau žmonių. Į balsavimo patalpą rekomenduojama nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja, t. y. ateiti vienam“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Salio 9 ir 10 dienomis bus galima balsuoti namuose. Šiemet išplėsta balsuoti namuose galės ne tik neįgalieji, vyresni nei 70 metų asmenys, negalintys atvykti į rinkimų apylinkes, bet ir neįgaliuosius slaugantys žmonės, taip pat gyventojai, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

„Asmenys, esantys saviizoliacijoje, turėtų iš anksto užpildyti Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatytos formos prašymą, nurodyti pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, nurodyti prašyme, kokį požymį jis atitinka – ar jis sergantis, ar įtariamas, ar turėjęs sąlytį“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Pasak jos, pildydami anketas, gyventojai turės duoti sutikimą tvarkyti asmens duomenis VRK, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kad VRK galėtų tinkamai pasirengti vizitui.

„Paprastai einant pas balsuojančiuosius namuose užtenka dėvėti burną dengiančias priemones, pirštines. Kada einama pas asmenis, esančius saviizoliacijoje dėl turėto sąlyčio, tų priemonių yra daugiau. O kada einama pas sergančiuosius COVID-19, yra visas kostiumas, antbačiai, kepuraitė, respiratoriai“, – vardijo VRK pirmininkė.

Komisijų nariams vykdomi specialūs mokymai, kaip dirbti koronaviruso pandemijos sąlygomis.

L. Matjošaitytė tvirtino, kad VRK, net ir savivaldybėms padidinus balsavimo patalpų skaičių, pavyks išsiversti su esamu darbuotojų skaičiumi, tačiau dėl pailgėjusio darbo jiems teks mokėti daugiau – tam papildomai bus skirta 3,7 mln. eurų.

„Tikimės, kad su tuo, ką turime, mums pavyks išsiversti, bet faktas – procesas ilgės dėl taikytų apsaugos priemonių, dažnai liečiamų paviršių dezinfekavimo, patalpų vėdinimo. Komisijos šiek tiek ilgiau užtruks ir skaičiuodamos balsus“, – tvirtino ji.

Taip pat dėl koronaviruso pandemijos balsavimas keturiose diplomatinėse atstovybėse Seimo rinkimuose vyks tik paštu. Tai bus taikoma ambasadoje Izraelyje, atstovybėse Brazilijoje San Paule, ir Los Andžele bei Niujorke Jungtinėse Valstijose. Užsienio reikalų ministerija prašė šią galimybę numatyti 35-iose iš 51 šalies atstovybių, tačiau VRK daugumą siūlymų atmetė.