„Paskelbimas atidėtas sausio 10 dienai“, – BNS patvirtino LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.

LVAT trijų teisėjų kolegija trečiadienį rašytine tvarka nagrinėjo O. Karač skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo palikti galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvoje.

LVAT sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė aktyvistei nesuteikti prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamento (VSD) konstatavo, jog jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Aktyvistė tokį institucijų sprendimą apskundė teismui, jis lapkritį paliko galioti Migracijos departamento sprendimą.

Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

Kol aktyvistės prieglobsčio byla nagrinėjama teisme, ji turi prieglobsčio prašytojo statusą, taip pat leidžiantį likti Lietuvoje.

O. Karač yra patvirtinusi, kad pernai pavasarį buvusi VSD pareigūnų įspėta dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, tačiau išsamiau to nekomentavo.

Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

Rugsėjo 6 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad O. Karač prašymas nagrinėtas nagrinėtas per ilgai, dėl to buvo pažeistos jos teisės.

Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas užsitęsė beveik vienus metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą. Pagal įstatymą prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

O. Karač prašė priteisti 5 tūkst. eurų siekiančios neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau iš Migracijos departamento nusprendė priteisti 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Šį sprendimą Baltarusijos aktyvistė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pateikdama analogišką prašymą, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Ji taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

„Skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta“, – BNS šią savaitę informavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Rugpjūtį paskelbta, kad Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, šiuos duomenis pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

„VSD duomenimis, Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos aktyvistė O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba“, – teigiama dokumente, kurį turi BNS.

Ji pati BNS paneigė bendradarbiavusi su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Šis šmeižikiškas kaltinimas mūsų organizacijos atžvilgiu metamas ne pirmą kartą. Deja, tenka tokius absurdiškus dalykus neigti ir gintis teisme. Esu tvirtai pasiryžusi eiti į teismą“, – sakė ji.

VSD dokumente rašoma, kad O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Anot VSD, ryšį su jais O. Karač taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.

Departamentas teigia, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.

Pasak Lietuvos žvalgybos, O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su Rusijos žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai.

Visgi Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

O. Karač žada sprendimą skųsti ir siekti didesnės kompensacijos.

„(Teismas nusprendžia – BNS) pripažinti, kad pareiškėjos Volhos Karač teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, buvo pažeista“, – nurodoma teismo nutartyje.

Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas nagrinėtas per ilgai – užsitęsė beveik vienerius metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.

Pagal įstatymą prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

„Maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties“, – rašoma nutartyje.

Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties.

O. Karač skunde prašė teismo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau dėl to teismas bylą nutraukė, įvertinęs, jog prieglobsčio prašymas tuo metu jau buvo išnagrinėtas.

„Įvertinus tai, kad iš esmės išnyko ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra išnagrinėtas, tačiau pareiškėja neatsisakė skundo, teismas konstatuoja, kad administracinė byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai“, – nurodoma teismo nutartyje.

O. Karač siekė iš Migracijos departamento priteisti 5 tūkst. eurų siekiančios neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau iš Migracijos departamento nusprendė priteisti 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

O. Karač trečiadienį teigė šį sprendimą ketinanti skųsti. Anot jos, kompensacija nėra pakankama.

„Be to, šiuo metu renkame faktus ir ketiname Europos Komisijai pateikti išsamią stebėsenos ataskaitą dėl masinio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo terminų pažeidinėjimo Lietuvoje, kai bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei metus (ilgiausia žinoma prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trukmė siekė 18 mėnesių – tai absoliutus rekordas ir aiškus Lietuvos migracijos teisės pažeidimų įrodymas)“, – rašoma pranešime.

Migracijos departamento atstovas spaudai Rokas Pukinskas BNS ketvirtadienį sakė, kad teismo sprendimo neskųs, įvertinus, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti didesnės negu priteista kompensacija O. Karač.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad šį konkretų atvejį žada aptarti su Migracijos departamento vadove.

„Man pirmiausia reikėtų išsiaiškinti visą situaciją. Aš aptarsiu su Migracijos departamento vadove šį konkretų atvejį ir tada mes atitinkamai priimsime sprendimus“, – kalbėjo ministrė.

Prieš kelias savaites Migracijos departamento priimtas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio motyvuotas Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

„Taip“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė, paklausta, ar buvo įspėta apie tokius ryšius.

Paklausta, kada tai įvyko, O. Karač atsakė, jog „pavasarį“.
Aktyvistė ir jos advokatas Rytis Satkauskas atsisakė pateikti daugiau detalių apie šiuos perspėjimus, argumentuodami, kad nenori daryti spaudimo prieglobsčio bylą nagrinėsiančiam teismui.

Jie taip pat nekomentavo, ar VSD atstovai perspėjo apie ryšius su konkrečiais asmenimis.

Migracijos departamentas praėjusią savaitę atsisakė suteikti prieglobstį O. Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Sprendimas motyvuotas Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė.

„Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė“, – antradienį sakė O. Karač.

„Nesiunčiau jiems jokios informacijos“, – pridūrė ji.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu baltarusei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

Įstaigos teigimu, taip elgiamasi tada, kai asmeniui kilmės valstybėje gresia pavojus, nors jam ir nėra suteikiamas prieglobstis.

Minimas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio, bet išduoti naują leidimą gyventi yra neįsigaliojęs. O. Karač anksčiau sakė, kad šį sprendimą skųs, o kol aktyvistės byla bus nagrinėjama teisme, ji turės prieglobsčio prašytojo statusą. Jis leidžia likti Lietuvoje.

„Mūsų namų“ vadovė nuo 2014 metų Lietuvoje gauna leidimus gyventi ir teigia iki 2020-ųjų pavasario gyvenusi tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o po to atsikrausčiusi į Vilnių.

Prieglobsčio nevyriausybininkė pasiprašė 2022 metais, o jo poreikį argumentavo baime būtų sulaikyta viešint užsienyje.

O. Karač antradienį taip pat sakė, kad gavusi prieglobstį būtų galėjusi labiau integruotis Lietuvoje, valstybės lėšomis mokytis lietuvių kalbos, už kurios kursus šiuo metu negalinti susimokėti.

S. Lisausko / BNS nuotr.

„Mes atsakingi tik už savo veiksmus“

VSD savo vertinime apie O. Karač, kurį matė BNS, nurodė, kad ji bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su jos pareigūnais.

Departamentas teigia, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.

Pasak VSD, O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai, o šie rūpinosi O. Karač įvaizdžiu ir teikė patarimus dėl veiklos viešojoje erdvėje.

Vertinime priduriama, kad pateiktas aplinkybes pagrindžia ir VSD turima įslaptinta informacija.

O. Karač teigė negalinti pasakyti, ar visi žmonės, su kuriais ji bendravo, iš tikrųjų nebuvo susiję su Rusijos žvalgyba.

„Kartais negalime prisiimti atsakomybės už kitus žmones. (...) Kartais politikai, žmogaus teisių gynėjai, vieši asmenys gali susitikti su labai keistais asmenimis, bet mes atsakingi tik už savo veiksmus, mes nesame atsakingi už žmonių, esančių aplinkui mus, veiksmus“, – sakė aktyvistė.

„Ar Dalia Grybauskaitė yra atsakinga už Rusijos agresiją? Ne“, – kalbėjo O. Karač, skaidrėse rodydama nuotrauką, kaip kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė spaudžia ranką tuo metu Rusijos premjeru buvusiam Vladimirui Putinui per susitikimą 2010 metais.

Kiekvieną dieną susitinku su 20-50 žmonių ir, žinoma, negaliu garantuoti, kad nė vienas iš jų nesiunčia informacijos KGB.

„Kiekvieną dieną susitinku su 20-50 žmonių ir, žinoma, negaliu garantuoti, kad nė vienas iš jų nesiunčia informacijos KGB“, – teigė „Mūsų namų“ vadovė.

Ji pasakojo, kad dabar dėl šnipinėjimo Baltarusijai įtariamo Manto Danieliaus jai abejonių kilo tik iš jo sulaukus labai jautrų klausimų.

M. Danielius Lietuvoje buvo sulaikytas pernai, jis įtariamas infiltravęsis į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjęs informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

„Jis pradėjo klausti labai jautrių klausimų, nesusijusių su jo, kaip teisininko, veikla. (...) Jis visada bandė gauti prieigą prie represijų Baltarusijoje aukų duomenų bazių, bet negavo“, – pasakojo O. Karač.

O. Karač anksčiau BNS sakė, kad nepalankios VSD išvados gali būti susijusios su konkuruojančių organizacijų pranešimais apie ją.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į „teroristų sąrašą.