Vilniaus Botanikos sodo specialistas sako, kad urbanizuotose teritorijoje šiuos medžius, kuriuos žmonės dažnai klaidingai vadina akacijomis, auginti iki šiol dar galima. Tačiau teoriškai juos jau reikėtų naikinti. Botanikos sodas savo teritorijoje šiuos medžius jau nukirto.
„Baltažiedė robinija bėdos daugiausia pridaro ne miesto teritorijose, o kiekvienas botanikas, gamtininkas iškart sako Kuršių nerija. Taip, Baltažiedė robinija didžiausią įtaką mūsų biologinei įvairovei padaro kopose ir po gaisrų smėlingose vietose“, – teigė VU Botanikos sodo Augalų kolekcijos skyriaus vadovas Darius Ryliškis.
Pasak specialisto, šis medis iš oro sugeba paimti azotą ir jį panaudoti savo augimui, taip pakeisdamas ir dirvožemio sudėtį – žemė tampa nebetinkama kitiems augalams. Ir čia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius „šovė“ – pasiūlė Baltažiedėmis robinijomis užsodinti miestą.
„Tikslai yra žalinti Vilniaus miesto gatves, padaryti jas žalesnes pėstiesiems ir dviratininkams, kad žmonėms norėtųsi daugiau išlipti iš automobilių ir vaikščioti“, – sakė Vilniaus vyraiausiojo architekto patarėja Ramunė Baniulienė.
Aplinkos ministerijos atstovė sako, kad siekis tokiais augalais žalinti sostinę primena nesusipratimą. „Aš manau, kad tai yra kažkoks nesusipratimas – planuojant miesto želdinius buvo įtraukta šita rūšis, tai tikimės, kad šitas nesusipratimas bus išspręstas ir želdiniuose nebus ši rūšis sodinama“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
Tačiau savivaldybės architekto patarėja atkerta, kad mieste, kuriame didelė tarša, ir augimo sąlygos sudėtingos, vargu, ar kitoks medis išgyventų. „Mes turime daug probleminių vietų, kur niekas neauga, dėl to, kad yra ir tarša, ir sausra, ir besikeičiantis klimatas, o žmonėms žalumos reikia. Ten yra gyventojai“, – detalizavo R. Baniulienė.
Specialistai savivaldybei primena, kad už tokių augalų sodinimą numatyta piniginė bauda.
Specialistai savivaldybei primena, kad už tokių augalų sodinimą numatyta piniginė bauda. Anot ministerijos, tikėtina, kad invazinių rūšių sąrašas ateityje netrumpės, o tik ilgės.
„Mes planuojame kitais metais peržiūrėti sąrašą ir įtraukti naujų rūšių“, – tarstelėjo Aplinkos ministerijos atstovė.
Lietuvoje šiuo metu galiojančiame invazinių rūšių sąraše yra aštuoniolika rūšių, tarp kurių – ir Robinija, tačiau Europos invazinių rūšių sąraše šio medžio nėra.
„Vokietijoje apribotuose miško plotuose ji nelaikoma invazine, Turkijoje – uždrausta visai, Slovėnijoje – laikoma invazine. Na, kitos šalys turi priėmusios labai nevienodus sprendimus“, – pasakojo D. Ryliškis.
Aplinkos ministerijos specialistė rodo, kaip Robinija demonstruoja savo galią. „Želdiniuose yra pasodintos dvi Robinijos, seni medžiai ir dėl elektros laidų genimų šakų, Robinija leidžia šaknines atžalas, kurios gali tęstis iki 70 metrų“, – sakė L. Janulaitienė.
Sostinė giriasi tvariu šienavimu – štai, prie savivaldybės, mažoje pievoje, pridygę dešimtys mažų Robinijų. Tačiau savivaldybė atkerta, kad rudenį jas nupjaus.
„Visos Robinijos atžalos, kurios yra nušienaujamos sezono gale, jos tiesiog dingsta“, – teigė Vilniaus vyraiausiojo architekto patarėja.
Savivaldybė šiuo metu bando susitarti su ministerija dėl kitų šio medžio veislių sodinimo, tačiau jei susitarti ir nepavyks, sako, sodins Lietuvai įprastus klevus.
