„Beveik visiems gyvūnams sekasi gerai, jie pasklido plačiai po Baltijos jūrą – nuo Estijai priklausančios Hyjumos salos iki Meklenburgo įlankos prie Vokietijos krantų. Atidžiai analizuojame ir jų elgseną – šiuo metu matome, kad jie nuolat nardo ir išlipa į krantą. Tai reiškia, kad ruoniukai sėkmingai ieško maisto ir medžioja grobį“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.

Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre tebeslaugomi trys pavasarį išgelbėti ruoniukai – Funčas, Kaniukė ir Kapsė. Pastaroji jau sveria 50 kg ir greitai bus paleista į laisvę.

Funčui ir Kaniukei Baltijos jūros vandenų reikės palaukti iki kitų metų pavasario.

„Ruoniukams jūroje pagrindinis pavojus, dėl kurio juos tenka reabilituoti mūsų centre, – žvejų tinklai, maisto trūkumas bei cheminėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ir mikroplastiku užterštos žuvys. Siekiant padėti mažyliams patiems išgyventi jūroje, verta mažinti žvejybos mastus Baltijos jūroje, nes žuvys yra vienintelis ruoniukų maistas vandenyje“, – sakė Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Nors pagrindinis muziejaus tikslas – reabilituoti sužeistus, nusilpusius ruoniukus ir atėjus laikui grąžinti juos į natūralią aplinką, čia yra slaugomi ir kiti Baltijos jūros gyventojai.

Šiuo metu centre sveiksta šeši kirai ir du laibasnapių narūnėlių jaunikliai.

Pagrindiniu sezono traukos centru, tikimasi, taps duris lankytojams atveriantis naujasis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame dabar, prižiūrimi rūpestingų muziejaus darbuotojų, gydomi jau 16 šiųmetinių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių, išgelbėtų pajūryje.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras atlieka dvigubą funkciją: jame ne tik gydomi ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, bet ir įkurta savaiminio pažinimo edukacinė ekspozicija „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“. Ekspozicijos koncepciją ir turinį parengė muziejaus Edukacijos skyrius kartu su biologais Vaida Surviliene, Sauliumi Karaliumi ir Arūnu Grušu. Vizualinį sprendinį sukūrė kūrybinė studija DADADA, o įgyvendino – UAB „Šmikis“.

Pagrindinis ekspozicijos kūrėjų uždavinys buvo aiškiai ir vizualiai patraukliai atskleisti, dėl kokių priežasčių ruoniai ir kiti Baltijos gyvūnai patenka į šį reabilitacijos centrą.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pagrindinė priežastis – per didelis žmogaus poveikis Baltijos jūrai.

„Neatsakingas vartojimas, tarša, agresyvi pramonė ir neišvengiami klimato bei gamtos pokyčiai kenkia Baltijos jūros ir jos apylinkių ekosistemai, – sako muziejaus vadovė. – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro atsiradimas – tai reakcija į šių didžiųjų problemų pasekmes.“

Naujoji ekspozicija siekia supažindinti lankytojus su priežastimis, dėl kurių gyvūnai patenka į šį centrą, bei pasiūlyti sprendimo būdus, kuriant saugesnį, tvaresnį ir švaresnį pasaulį. Tai atsispindi ir jos pavadinime „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“. Ekspozicija kviečia lankytoją susitapatinti su įvairiomis gamtą ir jos fauną žalojančiomis problemomis ir pajusti, kaip jo veiksmai ir įpročiai gali pakeisti situaciją. Ekspozicijoje yra išskirtos dvi problemos: Baltijos jūros ir globalios.

Pasak biologo S. Karaliaus, lokalioms problemoms priskiriame paukščių ir jūros žinduolių priegaudą verslinės žvejybos įrankiuose, žuvies pergaudymą, eutrofikaciją, šiukšles jūroje.

„O globalios problemos – tai klimato kaita, urbanizacija ir žmogaus plėtra, triukšmas ir kitų formų energija, žmogaus išspinduliuojama į jūrinę aplinką, naftos produktų žala jūros paukščiams, laivyba“, – sako biologas.

Ekspozicija ir jos baldai buvo sukurti iš plokštės, pagamintos iš 100 proc. atliekų, pakuočių bei vandenynuose ir jūrose surinkto mikroplastiko. Stalviršių plokštės pagamintos iš perdirbtų jogurto indelių, regeneruotų medicinoje nebenaudojamų įrenginių ir pan. Šios plokštės derintos su faneros atraižomis, grūdintu stiklu. Net kėdės centre yra antrinio panaudojimo – senoms kėdėms suteiktas antras gyvenimas tiesiog aptraukiant jas nauju audiniu.

Pavieniai lankytojai naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre priimami muziejaus darbo metu du kartus per dieną nustatytomis valandomis, organizuojant ekskursijas. Organizuotos grupės gali rinktis ekskursijas „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“, o moksleiviams siūloma muziejinė edukacija. Lankytojai galės pamatyti ir tuos ruoniukus, kurie sustiprėję jau yra perkelti į lauko baseinus, ir per organinio stiklo sieną pasimatyti su vienu iš gydomų ruoniukų.

Pokytis – esminis

Naujasis centras pirmiausia skirtas Baltijos jūros ruoniukams gydyti ir reabilituoti.

Kasmet šalies pajūryje randama per 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Tokia ne tik intensyvėjančios žvejybos, laivybos ir taršos kaina – pastaruoju metu jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.

Daugiau nei 30 metų nukentėjusiais gyvūnais specialistams tekdavo rūpintis naudojantis dviem nedidelėmis voniomis viename Lietuvos jūrų muziejaus kabinetų.

Dabar pokytis – esminis, sako įstaigos direktorė Olga Žalienė: „Gyvūnams sukurtos sąlygos, kurios maksimaliai pritaikytos tiek jiems slaugyti, gydyti, tiek išmokyti gyventi natūralioje aplinkoje.“

Naujajame centre pasirūpinta visa reikiama maisto ruošimo, laikymo atitinkamomis sąlygomis, gyvūnų patikros, operacine ir kita įranga. Suprojektuotos specialiosios patalpos su šešiais vidiniais ir keturiais atvirais lauko baseinais (didžiojo rezervuaro tūris siekia net 280 kub. m), specialus baseinas skirtas ir paukščiams.

Atskleis nematytą pusę

Į specialistų rankas patekusius nukentėjusius ruonius iš pradžių tenka šerti suskystintu ėdalu, tik vėliau jie įgunda misti žuvimis. Galiausiai, priaugę svorio, sustiprėję ir pasiekę reikiamą fizinę būklę, gyvūnai paleidžiami į laisvę.

Kaip pripažino O. Žalienė, bendromis ES fondų ir Lietuvos jūrų muziejaus lėšomis įgyvendintas ambicingas projektas, kurio vertė siekia beveik 3 mln. eurų, atskleis daugeliui iki šiol nematytą įstaigos veiklos pusę.

Neabejojama, kad lankytojų neliks nepastebėta ir tai, kaip organiškai šis objektas įsiliejo į muziejaus ansamblį ir Kuršių nerijos gamtovaizdį – jį atkartoja apželdinti pastato stogai ir fasado siluete atsispindinčios kopų formos.

Plačios partnerystės erdvės

„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras į kitą kokybę perkelia ne tik gyvūnų gelbėjimą, gydymą, reabilitaciją, bet ir suteikia impulsą gyvūnams tyrinėti, jiems stebėti laisvėje. Jau dabar mūsų komanda, padedama siųstuvų, stebi keturis ruonius ir fiksuoja labai įdomius duomenis, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus vadovė. – Įsijungėme į HELCOM Baltijos jūros gyvūnų išsaugojimo grupę, kurios tikslas – stebėti ne tik įvairius ekscesus patiriančius ruonių jauniklius, bet ir tirti gyvūnų gaišenas, įvertinant jų fiziologinę, anatominę situaciją ir nustatant, kokią įtaką gyvūnams daro pokyčiai Baltijos jūroje.“

Taigi su naujojo centro pažangiomis galimybėmis įstaigai atsiveria nauji bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi su kitais partneriais horizontai.

„Šiandien galime išties kokybiškai dalyvauti gyvūnų populiacijos išsaugojimo ir gausinimo darbe. Panašūs centrai veikia Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje, tačiau rytinėje Baltijos dalyje esame tokie vieninteliai, tad į mus jau dairosi ir latviai – jie norėtų atvežti savo šalyje randamus ruonius“, – kalbėjo pašnekovė.

Laukia pirmųjų rastinukų

Lietuvos jūrų muziejaus vadovės teigimu, ne mažiau svarbi naujojo centro veiklos sritis – skleisti žinią apie skaudžią Baltijos gyvūnijos situaciją, šviesti žmones, įkvėpti juos svarbiems pokyčiams.

Dėl žmogaus veiklos mūsų jūra tampa nebepalanki gyvūnams. Skaičiuojama, kad 80 proc. žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui.

„Žmogus taip įsiterpęs į gamtos procesus, kurie turėtų būti organiški, savaiminiai, kad jau ne vienus metus vyksta anaiptol nedžiuginantys procesai – ruonių jauniklius motinos palieka visai sunykusius, paliegusius. Tad padėti kenčiančiam, negaluojančiam gyvūnui – moralinė mūsų pareiga, turime susimąstyti, kiek ir mes esame kalti, kad dabar tie gyvūnai taip jaučiasi“, – sako O. Žalienė.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre per sezoną planuojama priimti 30–40 ruoniukų – pirmieji jų bus pavasario rastinukai. „Jau esame visiškai pasiruošę, laukiame savo pacientų“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kol kas muziejaus specialistai savo dėmesį skiria sužeistiems sparnuočiams – dviem kirams ir nuodėgulei.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių.

Viena pagrindinių tokių radybų priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, cheminė jūros tarša.

Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai lig šiol buvo gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Tačiau muziejininkai ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų.

Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų jiems įrengtos dvi vonios.

Per daugiau nei 30 metų Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.

Naujasis centras svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros.

Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, dėl žmonių veiklos kenčia vandens gyvūnai.

Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių.

Vien per pastaruosius ketverius metus rasta per 200 gaišenų.

Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ir jūriniams paukščiams.

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai aptinkami Lietuvos pakrantėje.

Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė.

Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 tūkst. šios rūšies individų.

Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ruonių.

Panašūs centrai veikia Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose Europos šalyse. Jau daugiau nei keturiasdešimt metų muziejuje dirbantis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas papasakojo, kad kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių. Taip atsitinka todėl, kad keičiasi Baltijos ekologinė situacija – nebėra ledo, ant kurio ruoniukai gimsta. Naujame centre sužaloti, sergantys gyvūnai bus gydomi ir prižiūrimi šešiose palatose, bus įrengtas priimamasis, operacinė, skrodimo patalpa, laboratorija, intensyviosios terapijos kabinetas, svorio priaugimo baseinai, adaptacijos baseinas. Jūriniams paukščiams bus skirti du baseinai: lauko ir gilus vidinis nardymo baseinas. Taip pat bus rentgeno aparatas, vonelės, edukacinės veiklos ruoniukams. 

Reabilitacijos centre vienu metu bus galima rūpintis trisdešimčia ruonių.

Anot A.Grušo, ruoniukus galės padėti prižiūrėti savanoriai: gaminti žuvies košeles dar negalintiems savarankiškai ėsti ruoniukams, maitinti žuvimis svorio priaugimo baseinuose gyvenančius ruonius, asistuoti prižiūrėtojams, valyti patalpas, baseinus. Savanoriams čia gali prisireikti net nakvynės, nes pagalbos gyvūnams reikia visą parą. Tiesiogiai su ruoniais savanoriai dirbti negalės, nes tai pavojinga: didžiausi Baltijos žinduoliai gali ir įkąsti. Iki šiol savanoriai negalėjo padėti reabilituoti ruonių, nes muziejuje nebuvo tam sąlygų. 

Po reabilitacijos paaugę ir sustiprėję ruoniai paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Pasak A.Grušo, geriausia gyvūnus paleisti jūroje dvidešimt kilometrų nuo kranto: tokioje vietoje, kur gyvūnai puikiai gali panerti šimtą metrų ir pasigauti kokią menkę. Kai kurie „pacientai“ būna tiek sužaloti, kad neišgyventų natūralioje aplinkoje, todėl lieka muziejuje ir džiugina lankytojus.

6b klasės mokinė Sofija Gedvilaitė teigė, kad ji būtinai apsilankys naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, kuriame bus sudarytos puikios sąlygos gyvūnams išgyti. Ir dar: ji  jau dalyvavo projekte „Duok ruoniukui penkis“ ir nusipirko daugkartinį maišelį „Lidl“  parduotuvėje (dalis lėšų nuo maišelio skiriama būtent šiam reabilitacijos centrui). Tai galite padaryti ir jūs.

Panaudos tik trečdalį baseino

Šiuo metu yra paskelbtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos projekto parengimo ir rangos darbų konkursas. Įvardinta, kad tai yra baseino statinio rekonstrukcija  keičiant jo paskirtį.

Baseinas buvo statytas 1962 metais ir skirtas elektrinės žvejybos bandymų tikslams. Bendras baseino ilgis yra apie 220 metrų, plotis apie 40 metrų, gylis apie 5 metrus.

Pagal panaudos sutartį 11,89 ha sklypas prie baseino dar 2003 m. 99 metams suteiktas Lietuvos jūrų muziejui be teisės ką nors statyti. Nors pats baseinas priklausė žuvininkystės tyrimų laboratorijai, ši jo dėl nesutvarkytų žemės dokumentų negalėjo oficialiai įregistruoti. Ši laboratorija puoselėjo viltis baseine, jį rekonstravus, auginti menkes. Baseine ilgą laiką nebuvo galima nieko daryti, nes dėl jo vyko ginčai.

2010 metais baseinas buvo perduotas Lietuvos jūrų muziejui. Sklypas padidėjo iki 13,23 ha. Bet būta apribojimų dėl statybų. Galutinai susitarta 2017 metais, kad galima būtų rekonstruoti seną sovietinį baseiną. Nustatyta, kad bendra sklypo vertė siekia per 7,5 mln. eurų.

Įrengdamas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą Lietuvos jūrų muziejus planuoja panaudoti tik trečdalį baseino nuo Klaipėdos laivybos kanalo pusės. Kiti du trečdaliai baseino būtų skirti ateityje planuojamiems naujiems projektams.

Praeityje būta įvairių minčių, kaip panaudoti baseiną ir aplink jį esančią teritoriją. Netgi buvo ketinama įrengti sveikatingumo ir poilsio kompleksą su atvirais pašildyto jūros ir gėlo vandens baseinais.

Tarsi besiilsintis ruonis

Pertvarkant kanalo dalį visi tinklai prie naujų statinių būtų jungiami nuo Lietuvos jūrų muziejaus. Netoli baseino yra Lietuvos jūrų muziejui priklausantis delfinariumo pastatas.

Greta Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir Baltijos jūros planuojamas įrengti gyvūnų reabilitacijos ir poilsio centras būtų unikalus statinys. Pagal schemą statinys atrodo tarsi pakrantėje besiilsintis ruonis.

Didžioji dalis statinio numatoma požeminiame aukšte. Virš žemės liktų vieno aukšto plastiškų formų pastatas su apželdintu stogu iš pajūrio zonai ir kopoms būdingos augmenijos.

Pagal architektūrinį sumanymą Baltijos jūros gyvūnų centras būtų tarsi parkas „pasivaikščiojimas kopose“ su gyvūnais ir augmenija. Už delfinariumo prasidėtų pasivaikščiojimo takas per mišką, kopas prie jūros. Nuo tako atsivertų vaizdas į žemiau esančius ruonių ir kitų jūros gyvūnų baseinus, paukščių erdves.

Jūros gyvūnų baseinuose būtų natūralus jūros vanduo, kuris čia patektų iš Jūrų muziejui priklausančios vandentiekio linijos. Dideliuose baseinuose lauke bus gyvūnams pritaikytos vandens valymo sistemos.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statyba unikalus objektas, pakankamai ilgai trunkantis. Pasirengti jo statybai ir pastatyti numatytas net 820 dienų (daugiau kaip 2,5 metų) su pratęsimu terminas. 

Sovietinis gelžbetoninis ir daugelį metų nenaudotas baseinas virstų unikalia gamtos dalimi su ypač naudinga funkcija. Jis neterštų oro, nes šildyti pastatą numatyta šiuo metu ekologiškiausiai sistema oras - vanduo.

Globos ir tirs gyvūnus

Jūros gyvūnų reabilitacijos centre būtu gydomi ir prižiūrimi sužeisti, išsekę jūros gyvūnai.

Planuojama, kad pagrindiniai pastato klientai bus Baltijos jūros ruoniai bei įvairūs paukščiai.

Išsekę, suluošinti jūros gyvūnai būtų atvežami į gyvūnų priėmimą rūsio aukšte, čia jie apžiūrimi nuplaunami, jei reikia atliekamos operacijos, sutvarstomi. Sutvarkyti gyvūnai perkeliami į karantino aptvarus pastate, kuriuose yra maži baseinai arba priklausomai nuo gyvūnų jie galimai uždengiami ir įrengiamos mobilios pertvaros suskirstant į gardus. Sustiprėję gyvūnai perkeliami į lauke esančius didesnius baseinus svorio priauginimui.

Priaugę pakankamai svorio perkeliami į didžiuosius baseinus galutiniam suaugimui ir apmokymui gyventi gamtinėmis sąlygomis, paskui jie paleidžiami į laisvę.

Lauke projektuojamas atskiras papildomas 2,5 m gylio baseinas kuriame bus vykdoma

mokslinė veikla, bus stebimi paukščiai, jų maitinimosi įpročiai ir kiti įgūdžiai po vandeniu. pastate.

Planuojama, kad pastate turėtų atsirasti ir aplinkos užterštumo, centro veiklos viešinimo patalpos. Centre veikla bus vystoma nemaža dalimi iš savanoriškos veiklos. Todėl pastate numatytos ir savanorių laikino apgyvendinimo patalpos. Numatoma, kad pastate galės dirbti iki 12 savanorių ir trijų nuolatinių darbuotojų.

Pastato pirmame aukšte projektuojamos tyrimų patalpos kurios skirstomos į dvi dalis. Viena grupė uždara kurioje bus tiriami mirę gyvūnai. Ji bus skirta tik mokslininkams. Numatyta, kad nugaišę gyvūnai būtų išvežami utilizacijai į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Kita grupė vieša kur bus atliekami tyrimai kartu su visuomenės grupėmis, savanoriais, tokiu būdu viešinant ekologinę situaciją, laukinių gyvūnų problemas ir kita būtina šviečiamoji veikla. Viešose patalpose galės būti priimama iki 25 žmonių grupių.