Kaip nurodo prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje kaltinamasis, atstovaudamas savo įmonei, sudarė faktoringo sutartį su vienu banku. Pagal šią sutartį į bendrovės sąskaitą bankas pervedė daugiau nei 175 tūkstančių eurų avansą.
Bankas, remdamasis kaltinamojo pateiktais duomenimis, buvo įtikintas, kad dvi užsienio bendrovės neva pirko iš kaltinamojo įmonės prekių už 88 tūkstančius ir 86 tūkstančių eurų. Minėtos bendrovės, pirkdamos prekes ir tiesiogiai nesumokėdamos kaltinamajam, remiantis pastarojo su banku sudaryta sutartimi, liko skolingos bankui.
Praėjus numatytam skolos grąžinimo laikotarpiui, bankas nesulaukė pinigų ir ne kartą kreipėsi į kaltinamąjį. Įmonės vadovas bankui grąžino tik mažą dalį skolos sumos, todėl bankas kreipėsi į teisėsaugą.
Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, užsienio įmonės net nežinojo apie pasirašytą faktoringo sutartį ir realiai prekių iš kaltinamojo nepirko. Tyrimo duomenimis, kaltinamasis suklastojo sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, reikalingus faktoringo sutarčiai pasirašyti. Manoma, kad šiuo metu jau bankrutuojančios įmonės vadovas taip siekė padengti kitas susidariusias skolas.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą ir už dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu numato įvairias bausmes, iš kurių maksimali – laisvės atėmimas iki 8 metų.
Šio ikiteisminio tyrimo metu bankas yra pareiškęs civilinį ieškinį 169 512,50 eurų sumai.
