Šeši komiteto nariai balsavo, kad mokesčio galiojimas būtų tęsiamas metus, o keturi – neribotą laiką, arba, pasak  socialdemokrato Liudo Jonaičio, „bent iki tol, kol tęsis karas Ukrainoje“. Neribotai įteisinti mokestį siūlė opozicija.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė sakė, kad dar laukiama Europos Centrinio Banko išvados dėl solidarumo mokesčio.

„Šios dienos rytui atsakymo dar neturėjome“, – komitete teigė ji.

„Viena vertus, palūkanų normos mažėja ir net taip, kaip norėtųsi, bet indėlininkai dalį savo lėšų iš einamųjų sąskaitų, už kurias bankai nemoka palūkanų, perkelia į terminuotų indėlių sąskaitas, už kurias palūkanos jau mokamos“, – teigė J.   Varanauskienė

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigė, kad dėl mokesčio pratęsimo sektorius patirs neigiamų pasekmių. 

„Neįmanoma, kad iš sektoriaus paėmus 60 mln. eurų nebus jokių neigiamų pasekmių, – tikino jis.

L. Marcinkevičius priekaištavo, kad nebuvo atliktas mokesčio pratęsimo dar metams poveikio vertinimas. 

Mokesčio pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė tikino, kad pratęsus solidarumo mokestį bus silpninama konkurencija rinkoje, be to, 2025 metais kredito įstaigoms numatoma iki 21 proc. padidinti pelno mokestį.

Ji pakartojo, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.  

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą. Anot jo, šio mokesčio reikšmė mažėja. 

LB skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50–70 mln. eurų.

„Nors pati solidarumo įmoka kažkaip finansinio stabilumo nepaveiktų, nemanau, kad tai turėtų reikšmingą poveikį investicinei aplinkai, bet tas neapibrėžtumas, kad ir tai, kad gali taip gana greitai atsirasti siūlymai, jis tikrai neprisideda prie mūsų jurisdikcijos palankesnio vertinimo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Iš vienos pusės yra labai aiškūs gynybos finansavimo poreikiai. Mes matome, kad tie (bankų – BNS) pelnai toliau lieka aukšti, bet reikia suprasti, kad tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis. Jo reikšmė yra mažėjanti“, – kalbėjo LB vadovas.

Anksčiau G. Šimkus sakė, kad bankų solidarumo įnašas blogintų šalies investicinę aplinką, jeigu jis būtų ne laikinas, o  įnašo galiojimo laikinumas – dveji metai – yra „labai svarbi ašis“. 

Mes matome, kad tie (bankų – BNS) pelnai toliau lieka aukšti, bet reikia suprasti, kad tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis. Jo reikšmė yra mažėjanti.

 

G. Šimkus balandį sakė, kad įnašas sudarytų apie 1,5 proc. BVP, tačiau, pasak jo, lėšų gali būti surinkta ir mažiau, ir daugiau: „Priklausys nuo infliacijos pokyčių, nuo ECB sprendimų“. 

Solidarumo mokesčio, kurio už 2025-uosius numatyta surinkti apie 60 mln. eurų, pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.

G. Šimkaus teigimu, Vyriausybės siūlymas papildomų lėšų gynybai surinkti 1 proc. procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą nebuvo kovą centrinio banko pristatytų „prioritetinių siūlymų viršuje“.

„Didinant mokesčius labai vertėtų peržiūrėti, kokios yra mokestinės lengvatos ir įvertinti jų reikalingumą“, – pirmadienį sakė G. Šimkus.

Tuo metu Finansų ministerijos siūlomo dalies draudimo sutarčių apmokestinimo modelio, pasak G. Šimkaus, centrinis bankas dar nėra įvertinęs. Jo atstovai ketina dalyvauti dėl šios įmokos vykstančioje rinkos konsultacijoje. 

„Jeigu būtų lengvi sprendimai, jie jau būtų priimti. Reikia pripažinti, solidarumo mokesčio pratęsimui ir įvedimui bankų sektorius taip pat prieštaravo“, – teigė G. Šimkus, paklaustas apie draudimo rinkos dalyvių nepritarimą siūlomai įmokai.

Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Gynybos fondą taip pat sudarytų vieneriems metams siūlomas pratęsti laikinasis bankų solidarumo įnašas – jį Seimas skubos tvarka priėmė svarstyti praėjusį ketvirtadienį.

Tuo metu dėl dalies draudimo sutarčių mokesčio šiuo metu dar vyksta konsultacijos, todėl su juo susiję projektai kartu su Gynybos fondo paketu nėra įregistruoti. Šis mokestis, jei būtų priimtas, įsigaliotų tik nuo 2025-ųjų vidurio.

Už tai, kad būtų svarstomas Vyriausybės variantas, balsavo 59 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki (trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, vienas „valstietis“ ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen). 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus.

„Manome, kad šiuo metu yra pasiektas bankų palūkanų pikas. Tikėtina, kad birželio mėnesį Europos Centrinis Bankas (ECB – BNS) imsis mažinti palūkanų normas. Tai reiškia, kad kitų metų antroje pusėje galime tikėtis, kad palūkanų normos stabilizuosis. Tai reiškia , kad bankų pelnai iš grynųjų palūkanų pajamų mažės“, – pristatydama Vyriausybės pataisas Seime teigė ministrė.  

G. Skaistė pabrėžė, kad rekordinių pelnų bankai sulaukė dėl ECB monetarinės politikos – aukštų palūkanų normų.

„Kadangi Lietuvoje dominuoja kintamos palūkanų normos, natūralu, kad bankų palūkanų pajamos išaugo taip pat rekordiškai, todėl bankų likvidumas, kuris garantuoja dideles grynųjų palūkanų pajamas, buvo taip pat rekordiškas“, – tvirtino ji.

Priimkime šį įstatymo projektą ir visuomet turėkime paruoštą įrankį, kuris visada pagautų tokias laikino pelno situacijas, kurios bankams nukrenta iš dangaus.

 

Anot ministrės, Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų įmanoma surinkti 50–70 mln. eurų.  

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas sako, kad mokesčio apskaičiavimo formulėje užprogramuotas jo laikinumas – ji pritaikoma tik išskirtinėmis sąlygomis, susijusiomis su laikinu pelnu iš itin aukštų palūkanų. 

„Priimkime šį įstatymo projektą ir visuomet turėkime paruoštą įrankį, kuris visada pagautų tokias laikino pelno situacijas, kurios bankams nukrenta iš dangaus ir šį mokestį galėtume pritaikyti be diskusijų“, – pristatydamas grupės opozicinių frakcijų narių inicijuotas pataisas sakė L. Savickas. 

Už tai, kad šie pakeitimai būtų svarstomi, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo penki, o susilaikė 30. 

Seimas taip pat po pateikimo priėmė svarstyti Mišrios Seimo narių grupės atstovų Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio siūlymą pratęsti šį mokestį dar vieneriems metams – iki 2025-ųjų pabaigos: už buvo 93, prieš trys, o susilaikė 11. 

„Ir pagrindinis įstatymo momentas yra, kad laikinojo solidarumo įnašo mokėjimas pratęsiamas naudojant lyginamąjį 2019 ir 2022 metų laikotarpį bazei apskaičiuoti. Čia yra labai svarbu“, – pridūrė J. Pinskus. 

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Aidas Gedvilas siūlė numatyti saugiklius, kad be pagrindo bankai negalėtų didinti įkainių ir svarstyti galimybę riboti jų viršpelnius. 

Toliau projektus Seimas svarstys birželio 18 dieną, kai jiems išvadą pateiks Biudžeto ir finansų komitetas.

„Jeigu dar palūkanos bus sumažintos, kaip yra tikimasi, tai tiesiog nebebus tų perteklinių, laikinų pelnų. Ir tos sumos, jos sumažės apie 4 kartus iki 50 mln. eurų, nuo dabartinių 200 mln. eurų. Tai, jeigu bus mokestis paliktas, suma bus ženkliai mažesnė surinkta“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas priminė, kad perteklinius bankų pelnus nulėmė tai, jog išaugus palūkanų normoms, didžioji dalis visuomenės laikė pinigus sąskaitose, o ne indėliuose. Tai reiškė, kad bankų pelnai staiga išaugo, bet kaštai nepasikeitė. 

„Solidarumo mokestis galėjo atsirasti, nes buvo pakeltos palūkanų normos. O mūsų šalyje žmonės laiko daug pinigų net ne indėliuose, o sąskaitose už kurias nėra mokamos palūkanos. Tuo metu paskolos yra pririštos prie tarpbankinių palūkanų. Tai kylant palūkanoms automatiškai didėjo bankų pelnas, bet nedidėja ar lėtai didėja bankų kaštai“, – aiškino ekonomistas.

„Dabar už indėlius jau galima gauti 3 ar 4 proc. palūkanų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.

Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.

Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.

„Iniciatyvą laikiną solidarumo mokestį padaryti amžinu vertinu labai kritiškai, nes nauji žaidėjai bankiniame sektoriuje tiesiog nesidomės Lietuva“, – BNS penktadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

„Tačiau metams galimas pratęsimas bankų solidarumo mokesčio dėl gynybos galėtų būti svarstytinas dėl to, kad nereikėtų reikšmingai kelti mokesčių žmonėms“, – kalbėjo ministrė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad dėl papildomo gynybos finansavimo turi būti priimtas „paketinis sprendimas“: „Jeigu apskritai svarstome (solidarumo įnašo pratęsimą – BNS), tai tik dėl gynybos ir tik laikinai“.

A. Armonaitės teigimu, Seimo opozicijos siūlomas nuolatinis solidarumo mokestis sumažintų naujų užsienio investuotojų, įskaitant bankus, susidomėjimą Lietuva, pablogintų šalies investicinį klimatą. 

„Ir dabar labai sunku pritraukti naujų žaidėjų, o mes juk norime geresnių sąlygų vartotojams, mažesnių įkainių, geresnių sąlygų paskoloms, daugiau konkurencijos. Tokie pakeitimai neprisideda prie mūsų investicinio klimato“, – teigė ministrė.

„Toks pakeitimas gali būti tik laikinas, turėti aiškius argumentus, o investicinė aplinka turi būti prognozuojama“, – kalbėjo ji. 

A. Armonaitės teigimu, Lietuvos bankų rinka galėtų būti „konkurencingesnė ir draugiškesnė tiek žmogui, tiek verslui“, bankai galėtų daugiau skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, naujiems investicijų projektams. 

„Dėl to į šitą rinką turi ateiti naujų žaidėjų. Ar dabar tokiomis iniciatyvomis mes prikviesime naujų žaidėjų, labai labai abejoju“, – teigė ministrė.

Lietuvos bankui prognozuojant, kad pratęsus solidarumo įnašą, už 2025-uosius, skaičiuojant pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas, jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų, A. Armonaitė sako, kad tai yra „nemažai“.

„Jeigu tai reikštų, kad žmonėms mokestinė našta nedidėtų kitose srityse, tame kontekste šitą mokestį galima svarstyti“, – teigė ministrė.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai ketvirtadienį įregistravo pasiūlymą neribotam laikui pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą.

Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.

LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų. 

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

„Manau, kad galima tęsti bankų solidarumo mokestį bent dar metams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo Vyriausybei rengiantis pateikti pasiūlymus dėl lėšų šaltinių padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Per 2023–2024 metus iš bankų solidarumo įnašo tikimasi surinkti apie 400 mln. eurų, kurie bus skirti Vokietijos brigados infrastruktūrai ir kai kuriems  kitiems projektams.

Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.

L. Kasčiūnas pripažino, kad kitais metais bankų solidarumo įnašas būtų mažesnis nei iki šiol dėl mažėsiančių palūkanų, tačiau teigė, jog tai vis tiek būtų paspirtis politikams ieškant susitarimo, kaip skirti gynybai papildomus kelis šimtus milijonų eurų kasmet.

Ministras taip pat pakartojo palaikantis didesnį pelno apmokestinimą šiuo tikslu ir paragino politikus 3 proc. finansavimo susitarti iki liepos, kad mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2025-ųjų.

L. Kasčiūnas taip pat tvirtino palaikantis idėją į partijų susitarimą įrašyti tikslą ilgainiui gynybai skirti 4 proc. BVP.

Anot jo, Lietuvos finansavimas gynybai galėtų bent jau pasivyti išlaidų lyderės JAV finansavimą, šiuo metu siekiantį 3,49 proc. ekonomikos dydžio.

„Investuodami į savo gynybą bent jau tiek pat, kiek amerikiečiai, mes jau būtume verti pagarbos, verti visų saugumo garantijų ir bendro darbo“, – sakė ministras.

Ministras teigė, kad Vyriausybė turėtų pristatyti savo siūlymus kitą savaitę, o jis pats su kariuomenės vadu birželio viduryje detaliau atskleistų, ką galėtų įsigyti už papildomus pinigus.

Didinti gynybos finansavimą svarstoma siekiant greičiau išvystyti kariuomenėje diviziją ir priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų.

Liberalai buvo skeptiški praėjusį kartą, matyt, taip ideologiškai tą poziciją ir išlaikysime, bet čia reikėtų vėlgi matyti visą visumą, nes kalbame apie gynybos finansavimo poreikį (...)

Liberalų sąjūdis svarstytų bankų solidarumo įnašo pratęsimą

Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad partija svarstytų siūlymą bankų solidarumo įnašą pratęsti dar mažiausiai metams, nors anksčiau tokią galimybę vertino skeptiškai.

„Svarstysime, žiūrėsime, kaip atrodys tas projektas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar liberalai palaikytų tokios priemonės pratęsimą.

„Liberalai buvo skeptiški praėjusį kartą, matyt, taip ideologiškai tą poziciją ir išlaikysime, bet čia reikėtų vėlgi matyti visą visumą, nes kalbame apie gynybos finansavimo poreikį ir nėra idealių priemonių“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Taip ji atsakė Vyriausybei rengiantis pateikti pasiūlymus dėl lėšų šaltinių padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Per 2023-2024 metus iš bankų solidarumo įnašo tikimasi surinkti apie 400 mln. eurų, kurie bus skirti Vokietijos brigados infrastruktūrai ir kai kuriems  kitiems projektams.

Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Žinių radijui kalbėjo pasisakantis už tai, kad bankų solidarumo įnašas būtų pratęstas dar mažiausiai vieniems metams.

Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen teigė neatmetanti, kad projektas dėl įnašo pratęsimo bus svarstomas parlamente.

Didinti gynybos finansavimą svarstoma siekiant greičiau išvystyti kariuomenėje diviziją ir priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų.

„Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas. Rizika būtų tada, jeigu solidarumo įnašas taptų nelaikinu – tada iš tikrųjų tai turėtų poveikį investicinei aplinkai“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.

„Kai mes išskiriame vieną sektorių iš kitų ilgalaikėje perspektyvoje – taip, tada tai turi įtakos konkurencinei ir investicinei aplinkai“, – teigė LB vadovas. 

Pasak jo, TVF taip pat pabrėžė, kad laikinuoju bankų įnašu apmokestinama tik viena konkreti bankų pajamų dalis.

„Ką vėlgi labai pabrėžė Tarptautinis valiutos fondas, tai yra solidarumo įnašo dizainą – jis yra sukalibruotas taip, kad jis būtent taikytųsi tik į tą ekonominės rentos dalį, ją perskirstant tarp valstybės ir bankų sektoriaus. Taip pat tai reiškia, kad su laiku ekonominė renta pati savaime nyksta, todėl kad vyksta prisitaikymas per įvairias turto ir įsipareigojimų puses“, – teigė LB vadovas. 

Pasak G. Šimkaus, TVF pabrėžė ir dabar galiojantį didesnį bankų pelno mokestį: „Jis mini, kad bankų sektorius yra išskiriamas apmokestinimo prasme iš kitų“.  

TVF savo išvadose priminė, kad Lietuva 2020 metais įvedė nuolatinį 20 proc. pelno mokestį didiesiems bankams vietoj įprasto 15 proc. tarifo.

Jose taip pat rašoma, kad laikinasis bankų solidarumo įnašas gali susilpninti stabilios ir nuspėjamos mokesčių šalies reputaciją, jis taip pat gali būti suprastas kaip užsienio investicijų mokestis, o sektoriuose, sulaukiančiuose daug užsienio investicijų, dažni mokesčių pokyčiai gali pakenkti šalies reputacijai. 

Įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Lietuvos bankų asociacija prieštaravo šio mokesčio įvedimui, vėliau teigė, kad mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau įnašas įsigaliojo nuo įstatymo priėmimo ir nėra aišku, kaip konkrečiai jis turi būti apskaičiuojamas.

Valius Ąžuolas, Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o kitas lėšas skirti palūkanoms kompensuoti.

Už tokį siūlymą balsavo du komiteto nariai, prieš buvo penki, o trys susilaikė.

„Kad per pusę dalintume tą naudą, kuri pateks į biudžetą“, – teigė vienas pasiūlymo autorių A. Palionis.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, taip naudojant lėšas „kiltų grėsmė nefinansuoti pagrindinio tikslo“, dėl kurio ir  parengtas projektas.